VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
05.09. Migrantų antplūdis kelia grėsmę Europos Sąjungai, o Lietuvos žiniasklaida tai slepia
Rimvydas Žiliukas
Visa Lietuva džiūgavo, kai mes ištrūkome iš sovietinio ubagyno. Tapome laisvi, nepriklausomi. Tapome Europos Sąjungos nariais, kur mes buvome lygūs tarp lygių, nepaisant to, kiek kuri valstybė turi gyventojų, ekonominių pajėgumų ar karinių galių.
Rimvydas Žiliukas
ES reikalai buvo sprendžiami atsiklausiant visų jos narių – valstybių. Svajonė... Prisipažinsiu, mane taip pat buvo apėmusi euforija. Aišku, atsilikimas nuo turtingiausių Europos (o tiksliau sakant – pasaulio) valstybių buvo didžiulis. Bet ko gi norėti? Juk Vakarų Europos šalys pusę tūkstančio metų kūrė savo gerovę, vystė ekonomiką, kultūrą ir štai kaip jie dabar gyvena! O mes du šimtmečius, nuo 1795 metų, buvome Rusijos ubagyne, su trumpučiu laisvės atokvėpiu tarpukaryje, arba, kaip žmonės sakydavo, Smetonos laikais. Balkanų šalys, Rumunija vilko savąjį jungą panašiame Turkijos ubagyne. Tų dviejų Europos ubagynų rezultatai matomi ir šiandien, ir ne tik kadaise pavergtose Vidurio Europos valstybėse, bet ir pačių ubagynų savininkų valstybėse: Rusijoje bei Turkijoje. Bet mane džiugino tai, kad atotrūkis tarp ES senbuvių ir prie ES vėliau prisijungusių Vidurio Europos valstybių tolydžio mažėjo. Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui jau viršijo 75 % ES vidurkio. Pagal šį rodiklį Lietuva aplenkė ne tik Estiją bei Latviją, bet net ir Lenkiją bei Vengriją. Ir toliau šis Lietuvos rodiklis kilo vis aukštyn. Bet...
Europoje ėmė kaltis liberalkomunizmo daigai. Kaip kažkada Sovietinėje imperijoje, visus sprendimus priiminėjo Maskvos biurokratai, taip dabar kažkas panašaus vis labiau ryškėja ES, kur analogiškai visus sprendimus vis labiau lemia Briuselio biurokratai. Angela Merkel, Emanuelis Makronas ir kiti liberalkomunistinių pažiūrų fiūreriukai jau nesislėpdami primetinėja savo ideologiją ir savo sprendimus visai ES, neatsiklausdami kitų valstybių, ar joms tai priimtina.
Kažkada buvo pradėta nuo niekų. Štai liberalkomunistams tapo negražūs europiečiai, ypač europietės moterys. Buvo pradėti kurti šaržai apie blondines. Blondinė tapo patyčių objektu, bukumo bei kvailumo simboliu. Įsivaizduokim, kas būtų buvę, jei tyčiotis būtų pradėta iš juodaodžių! Kokia pasipiktinimo banga būtų nuvilnijusi per pasaulį. Sunku net įsivaizduoti. O iš europiečių tyčiotis galima, ilgainiui tai tapo netgi gero tono požymiu. Jeigu prieš šimtmetį klestėjo baltasis rasizmas, kai juodaodžiai buvo niekinami, tai šiandieniniai ES lyderiai propaguoja juodąjį rasizmą, kai tyčiojamasi iš baltaodžių. Nesupratau tada, kodėl buvo tyčiojamasi iš blondinių, bet pradėjus vežti į Europą milijonus tamsiaodžių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, priežastys paaiškėjo.
Sekantis etapas buvo savo tautos, savo tėvynės niekinimas. Europiečiams buvo sunku tai suprasti, nes jie šimtmečiais vaikams diegė meilę ir pagarbą savo mamai ir tėčiui, savo gimtinei ir tėvynei. Dabar liberalkomunistai ėmė skiepyti panieką savo tėvams, atiminėja vaikus iš tėvų suradę menkiausią priekabę. Tuo užsiiminėjantys genderistai nori įbauginti tėvus, kad šie savo vaikams diegtų jų brukamą ideologiją ir nedrįstų diegti vaikams meilės. Mums gyvenusiems komunistiniame „rojuje“ tai gerai pažįstama, Prisiminkim komunistų Rusijoje vykdytą naujos visuomenės kūrimą, tėvus uždarant į kalėjimus, arba paprasčiausiai nušaunant, o jų vaikus siunčiant į vaikų namus, kur jie bus išauklėti tikrais sovietiniais žmonėmis. Prisiminkim sovietų didvyrį - paauglį Pavliką Morozovą, kuris įskundė sovietinei valdžiai savo tėvus. Vaikai buvo skatinami būti tokiais, kaip Pavlikas Morozovas: žmonėmis be sentimentų.
Panašiai yra niekinama tėvynė, tyčiojamasi iš tėvynės meilės. Briuselio biurokratai pagarbą savo tautai, savo valstybei ėmė vadinti žodžiu „nacionalizmas“, suteikdami šiam žodžiui paniekinančią prasmę. Prisimenu, sovietiniais laikais mane vadindavo nacionalistu, o kai labai supykdavo – nepribaigtu fašistu. Tada Lietuvos meilė buvo nusikaltimas. Netgi Lietuvos istorija nebuvo dėstoma mokyklose. Šiandieniniams ES hitleriukams ir stalinukams taip pat nereikia Lietuvos istorijos, istorijos katedros naikinamos, o mūsų politikai tyli. Ir valstybės šulai bijo prasižioti.
Liberalkomunistų prievartavimams priimti nustatytą skaičių tamsiaodžių musulmonų pirmosios išdrįso pasipriešinti Lenkija, Čekija ir Vengrija. Liberalkomunistai tikėjosi juos priversti paklusti Briuselio diktatui. Tačiau jie suklydo. Vis daugiau ES šalių ėmė priešintis prievartinei tamsiaodžių ir islamo invazijai į Europą. Dabar iš 28 ES valstybių jau pusė pasisako prieš tautų naikinimą. Akivaizdu, kad liberalkomunistų planai žlunga. Arba jie turi grįžti į įstatymo kelią ir paisyti kiekvienos valstybės bei kiekvienos tautos teisės pačiai spręsti savo likimą, arba tęsdami tolesnį prievartinį tautų naikinimą, jie sugriaus ES. Anglijos breksitas yra tik pirmas to įrodymas.
Man būtų labai gaila, jei ES subyrėtų. Dėl to pralaimėtų visos Europos valstybės. Džiaugtis dėl to galėtų nebent tik Rusija, nors giliau pamąsčius yra aišku, kad ir Rusijai nuo to būtų tik blogiau, nes apsiginti nuo augančios Kinijos galybės vienai Rusijai, turinčiai dešimteriopai mažiau gyventojų, o po poros dešimtmečių turėsiančiai ir dešimteriopai mažesnę ekonominę galią, būtų neįmanoma. Tikiuosi, kad sveikas protas ES paims viršų.
O aš norėčiau paklausti ES liberalkomunistų:
- Kam gi tas tautas reikia naikinti? Juk visas pasaulis pripažįsta, kad pasaulį reikia stengtis išsaugoti tokį, koks jis yra. Reikia išlaikyti nepakeistą klimatą, reikia išsaugoti gamtą, pasaulis deda pastangas, kad išsaugotų nykstančius baltuosius lokius, koalas, netgi nykstančius varliagyvius, vorus ir dėles. Tai nejaugi lenkai ir vengrai, švedai ir norvegai, ispanai ir portugalai yra menkesni už varliagyvius, vorus ar dėles? Kodėl gi įvairius varliagyvius reikia saugoti, o įvairias tautas naikinti? Aš su tuo kategoriškai nesutiksiu. Nejaugi Jūs, liberalkomunistai, nepasimokėt iš savo mokytojų Hitlerio ir Stalino? Juk tiedu bei jų įkvėpėjas Marksas irgi žadėjo pasaulį senąjį sugriauti ir naująjį pastatyti. Bet iš savo planų jie visada įvykdydavo tik pirmąją dalį – sugriauti. O su naujojo pasaulio statyba jiems taip nieko ir neišeidavo. Po savęs jie palikdavo tik griuvėsius. Ar jūs irgi to norit?
Norėčiau paklausti ir Lietuvos valstybės bei politinių partijų vadovų, kurių tarpe liberalkomunistų smarvė užuodžiama iš tolo:
- Kodėl Jūs tokie baikštūs? Juk jau pusė ES valstybių pasisako prieš tautų naikinimą, sumaišant jų gyventojus su prievarta į jų valstybes įvežamais milijonais migrantų, o jūs baikščiai tylit. Lietuviai vieninteliai iš keliolikos baltų tautų atlaikė du šimtmečius trukusią kryžiuočių agresiją ir galiausiai pribaigė juos Žalgirio mūšyje. Dar anksčiau lietuviai vieninteliai iš keliolikos valstybių atlaikė mongolų, užkariavusių trečdalį Azijos ir pusę Europos, agresiją, o galiausiai Algirdas sumušė juos Mėlynvandenės mūšyje ir nustūmė juos pusę tūkstančio kilometrų atgal. Tai būkite verti savo protėvių garbės!
Norėčiau paklausti ir daugumos Lietuvos žiniasklaidos vadovų:
Kodėl Jūs neįsileidžiate šiame straipsnyje išvardintų temų į savo radijo bei televizijos laidas? Juk dėl jų visa Europa verda, kunkuliuoja, protestuoja, o Lietuvos žiniasklaida tyli, apsimesdama, kaip sovietiniais laikais, kad problemos nėra. Netgi rinkimų kampanijos metu kandidatams į prezidentus neleidote kalbėti šiomis temomis, versdami juos atsakinėti tik į Jūsų laidos vedėjų užduodamus klausimus. Netgi referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimas, taip ir nebuvo išdiskutuotas, o jo klausimas suformuluotas taip nesuprantamai, kad žmonės nesupranta už ką jie turi balsuoti. Bene vienintelė išimtis buvo info tv laida, kurioje profesoriui Vytautui Landsbergiui buvo leista išsakyti savo nuomonę dėl žmones klaidinančios formuluotės dvigubos pilietybės referendume, apie grėsmes, kurios Lietuvai galėtų kilti, tokią pataisą konstitucijoje dėl dvigubos pilietybės priėmus. Ši info.tv laida netgi transliavo profesoriaus pasakymą, jog jis pats dvigubos pilietybės klausimu balsuos „prieš“ arba visiškai atsisakys imti biuletenį balsavimo dėl dvigubos pilietybės klausimu. Bet šis garbingas profesoriaus Vytauto Landsbergio ir info.tv elgesys buvo greičiau išimtis rinkiminėje kampanijoje. Profesorius vadovavo Lietuvos Nepriklausomybės siekiams, nebijojo skelbti Lietuvos Nepriklausomybės, nors buvo aišku, kad dėl to jis rizikuoja prarasti savo gyvybę. Tuo labiau, nebijo jis ir dabar, kai daugelis dreba dėl savo karjeros, nes jam labiau rūpi Lietuvos ateitis, nei jo paties karjera. Bet gaila, kad žiniasklaida plačiai nepaskleidė šios profesoriaus Vytauto Landsbergio nuomonės, daugiau laiko ir eterio skirdama plepiams, kurie nuo atsakymų į klausimus išsisukinėja, kurie daug kalba, bet mažai pasako.
Atgal
.jpg)
