VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
05.03. Tautos atsakomybė už valstybės ateitį
Vanda Vasiliauskienė
Pavasariui žingsniuojant Tėvynės ošiančiais šilais ir laukais, iš sraunių upių ir upelių kyla į paviršių šiukšlės, taip pavasaris ateina ir į mūsų gyvenimą. Kaip iš upių dugno kyla bjaurus melas, savanaudiškumas, piktnaudžiavimas, sustabarėjęs žmonių mąstymas, moralinis ištvirkimas ir neapykanta, kerštas, dvasinis nuosmukis.
Jaunos jėgos netelpa savo gyvenimo upėje, liejasi iš krantų, ir pamažu įsiliedamos į lietuvių tautos širdį ir protą. Raginama tauta pabusti iš snaudulio, pamatyti šviesų žiburį jų rankose. O piktos jėgos stengiasi išmušti iš rankų šviesą ir stoja skersai kelią. Atėjo metas padėti tautai į šalikelę nustumti piktas kerštingas jėgas, atėjo metas pajusti savyje stiprybės ir apsiginti nuo piktavalių.
Tautos laukia iššūkis: netrukus prezidento rinkimai. Kandidatų ne vienas, visa paveikslų galerija. Kiekvienas reiškia savo poziciją, ketinimus. Matome kandidatų individualybę, žodžiuose paslėptus tikruosius siekius. Kiek daug dviveidiškumo! Pretendentai giriasi, kad vadovaudami valstybei galėtų kalnus nuversti, savinasi ne jiems priklausančius pasiekimus, piešia žmonių svajonėse žemišką rojų, raportuoja apie valdančiųjų nesugebėjimą valdyti valstybės, neįvykdytus pažadus.
Kandidatų debatuose, kuriuos stebime per televiziją, išryškėja kiekvieno šios pareigybės suvokimas ir atsakomybė. Pažadai: didės pensijos, atlyginimai, mažės mokesčiai... Lengvatikiai jau užuodžia to saldaus pyrago kvapą, gulasi ir keliasi su saldžia svajone apie šviesų rytojų.
Viena partija išleido informaciją-romaną su visais savo herojų atvaizdais, išpyškindami, kas negerai, ko Lietuvai reikia, atkartoja tai, kas visiems seniai žinoma, prašo 1 proc. paramos partijai. Niekas tokios tirados neskaito... Tad nieko naujo.
Nemąstydami apie darbą savo Tėvynei, Lietuvos užsienio politikai, tampa pajuokos objektu ir gėda Lietuvai.
Perfrazuojant senolių įžvalgą: „Aš karalius! Nemoku skaityti, rašyti, bet noriu karaliumi būti!“
Atgal