VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė, aktualijos

04.14. Pernai kas devintas gyventojas susidūrė su dideliu materialiu nepritekliumi

Didelio materialinio nepritekliaus lygis pernai šalyje siekė 11,1 proc. ir, palyginti su 2017 m., sumažėjo 1,3 proc. punkto, remdamasis išankstiniais pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 310 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais.

Kaip pažymi Statistikos departamentas, materialinio nepritekliaus elementų sąrašą sudaro penki ekonominiai sunkumai: namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų; neturi galimybės praleisti bent savaitės atostogų ne namuose; negali sau leisti pakankamai šildyti būsto; negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto; negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai: 2017 m. - 260 eurų, 2018 m. - 280 eurų) iš savo lėšų, ir vienas ilgalaikio naudojimo daiktas - automobilis, kurio namų ūkis neturi dėl lėšų stokos.

Pernai gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, dalis mieste ir kaime beveik nesiskyrė ir buvo atitinkamai 11,1 proc. ir 11,2 proc. Didelio nepritekliaus lygis mieste pernai, palyginti su 2017 m., sumažėjo 1,6, kaime - 0,5 procentinio punkto. Didžiuosiuose miestuose 8,6 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose - 15,1 proc.; 2017 m. - atitinkamai 11,3 ir 14,8 proc.

Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai - 25-49 m. amžiaus asmenys. Materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2017 m., skirtingose amžiaus grupėse keitėsi nevienodai: 18-24 m. ir 50-64 m. amžiaus grupėse - padidėjo, kitose - sumažėjo.

Tuo metu namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau nei šeimos su vaikais. Dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis. Materialinio nepritekliaus lygis 2018 m. vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose siekė 38,8 proc. ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 0,8 proc. punkto, didelio materialinio nepritekliaus lygis siekė 20,7 proc. ir padidėjo 1,5 proc. punkto.

Statistikos departamento duomenimis, namų ūkiuose, kurie per apklausą nurodė, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (280 eurų), pernai gyveno beveik pusė (48,8 proc.) gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną - 14,5 proc. Namų ūkiuose, kurie neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, pernai gyveno 40,7 proc. asmenų.

Su visais išvardytais nepritekliais pernai, palyginti su 2017 m., buvo susiduriama rečiau, išskyrus galimybę laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinius mokesčius, būsto ar kitas paskolas, kredito įmokas: su šiuo nepritekliumi susiduriančių gyventojų dalis per metus padidėjo 1,6 procentinio punkto.

Tuo metu kaimo gyventojai daug rečiau nei miestiečiai skundėsi negalintys tinkamai apšildyti būsto, truputį rečiau - negalintys laiku sumokėti būsto nuomos, paskolų ar kredito įmokų. Kiti išvardyti nepritekliai kaime buvo patiriami dažniau nei mieste. Namų ūkiuose, kurie neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, gyveno 31,6 proc. miesto ir 59,3 proc. kaimo gyventojų, negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų - atitinkamai 43,7 ir 59,3 proc.

Atgal