VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

03.15. Lietuvon vėluojančios knygos..

Darius Kuolys

 

"Paleidę savo patarėjus, Bušas ir Gorbačiovas ėmėsi jautriausio ir prieštaringiausio savo darbotvarkės klausimo - Baltijos valstybių likimo. <...> Jeigu anuomet pasauliui būtų atskleistos dviejų lyderių pokalbio detalės ir jųdviejų nebylus susitarimas, amerikietiškoji dešinė, be abejonių, būtų apkaltinusi prezidentą Bušą, jog, vedamas susižavėjimo Gorbačiovu, su juo sudarė slaptą sandėrį parduoti Baltijos šalis. Tačiau šis pokalbis niekuomet nebuvo paviešintas," - rašė Michaelas Beschlossas ir Strobe'as Talbottas 1993 m. išleistoje knygoje "Aukščiausiu lygiu. Šaltojo karo pabaigos istorija iš pirmųjų lūpų". 

Veik ketvirčiui amžiaus prabėgus, Užsienio reikalų ministerijos salėje kolegos Algirdo Saudargo parūpintą lietuvišką šios knygos vertimą gražiai apkalbėjome su Kęstučiu Girniumi ir pačiu Algirdu.

"Ir vis dėlto būtent Lietuva tapo tuo akmenėliu, į kurį bolševizmas atsitrenkė", - teigė Algirdas Saudargas.

"Gerai, kad Gorbačiovas buvo toks tuščiagarbis, kad jam taip rūpėjo būti Vakarų visuomenių mylimam. Ši savybė ir neleido Gorbačiovui iki galo susitvarkyti su Lietuva 1991-ųjų sausį", - sakė Kęstutis Girnius.

Patikimais šaltiniais paremtas Talbotto ir Beschlosso pasakojimas liudija, koks sudėtingas ir prieštaringas yra "istorijos darymas". Kaip jis priklauso ne tik nuo laisvų žmonių apsisprendimų, pasirinkimų, valios, bet ir charakterio savybių, išsilavinimo spragų, žmogiškų silpnybių. Kaip net supervastybėms su savo analitiniais centrais nepavyksta numatyti ar pakreipti istorijos tėkmės.

Ir dar iš Talbotto ir Beschlosso:

"Bušo administracija dabar veikė kaip Maskvos ir Vilniaus tarpininkė. <...> Kremlius nebyliai pritarė amerikiečių diplomatinei intervencijai. Ir ne be pagrindo: Gorbačiovas žinojo, kad kuo labiau Landsbergis klausys perspėjamųjų patarimų, gaunamų iš Vašingtono, tuo daugiau bus laiko rasti kompromisą, galbūt leisiantį išsaugoti sąjungą vieningą. Kadangi šis tikslas iš esmės taip pat atitiko Bušo norus, Jungtinės Valstijos iš tiesų buvo ne tokios jau neutralios tarpininkės: Bušas labiau palaikė Gorbačiovą, o ne Landsbergį. 

<...>

Gorbačiovas tarė Beikeriui: „Su ponia Prunskiene gerai padiskutavome. Ji grįš į savo parlamentą ir įtikins jį suspenduoti nepriklausomybės aktą. Tikiuosi, kad jai pavyks.“ 

<...>

Jei Gorbačiovas buvo Rusijos kaukė, tai Jelcinas - tikrasis veidas, bet Bušui vis dėlto mielesnė buvo kaukė."Lietuvon vėluojančios knygos...

Atgal