VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
02.28. Klysti yra žmogiška
Vanda Vasiliauskienė
Bet klaidoje pasilikti – šėtoniška. Tokia yra antikos filosofų išmintis. Lietuva įkaitusi. Mūsų gyvenimu ritasi vien klaidos. Bedame pirštais į save, erzinamės. Tokioje situacijoje sunku susikaupti, įžvelgti pasekmių šaknis, ramiai pamąstyti, kaip jas išrauti, išravėti dirvą tobulėjimui. Nerami situacija Lietuvoje. Kas žingsnis – vis nauja grėsmė.
Pixabay.com
Dabar dėmesio centre – mokytojas. Anuometiniam mokytojui buvo lengviau: savo pagalbininkais turėjo doras tradicines šeimas. Jos rūpinosi savo atžalomis, jų ateitimi, mokė dorai elgtis ir gyventi. Nukritusio obuolio ant tako neimk, jis ne tavo. Kaimyną, net ir nepažįstamą, pasveikink, prieš nieką neburnok... Jų vaikai, tapę tėvais, tęsė šeimos moralinio ugdymo tradicijas. Turėjome brandžias šeimas, mokytojo stiprias pagalbininkes. Jos brangiausias turtas buvo Dievas, Tėvynė, šeima. Laimė, kad tokios šeimos, ugdydamosi iš kartos į kartą, nepalūžo okupacijų gniaužtuose, išliko ir vykdo šventą valią – moralinę savo vaikų valią savo ir Tėvynės labui.
Dabar daug kas kitaip. Nėra trejybės – mokytojas, šeima, mokinys. Mokytojas susidūrė su rimtomis problemomis. Tad nereikia stebėtis, kad Seime, Vyriausybėje, valdžios instancijose dominuoja „profesoriai“, „mokslininkai“, „rašytojai“, gebantys tik tyčiotis iš patriotinių šeimų, spęsti joms spąstus, į kumštį kikenti... Pasitaiko tik viena kita balta varna, kurios neima juokas. Jie neturi po savo kojomis tvirto Tėvynės ateities pagrindo. Šitiek metų tauta tąsosi kaip Sizifas su akmeniu. Akmuo, vos nepasiekęs viršūnės, krenta žemyn. Jį tenka vėl imti į rankas... Dirbamas bergždžias darbas. Darykime išvadą: mūsų visuomenę sudaro kartų išugdytos šeimos. Matome šeimų iškreiptą bestuburystę. Sveikiausios šaknys yra vaikų darželiuose, jie turi būti mūsų akių vyzdys. Jie nemoka meluoti, švarut švarutėlės sielos. Sodinkime ją į išpurentą dirvą, kad iš jos subręstų puikus derlius, atspara pūvančioms šaknims, kurias reikia išravėti. Ilgas, be galo sunkus prometėjiškas darbas darželinukų auklėtojoms. Kito kelio nėra. Kito kelio nematė ir Tėvynės laisvės gynėjai. Žinojo, kad eina į mirtį. Ėjo. Šių dienų auklėtojoms nereikia rinktis mirties. Joms reikia suprasti atsakomybę už jaunosios kartos ateitį. Ta karta bus gimnazijų, mokyklų mokiniai. Jie ateis kurti Tėvynės ateitį. Toks bus Seimas, Vyriausybė, valdininkai. Piktžolių nebeliks, subujos sveikos šaknys.
Lengva palūžti, bet sunku ryžtis, nes ir pats savyje turi ugdytis, būti sveika sėkla, persodinta į našią dirvą.
Atgal
.jpg)
