VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
02.16. Vasario 16-oji: kuo remiasi Respublika?
Darius Kuolys
Prieš šimtmetį lietuviai ne tik paskelbė atkuriantys savo valstybę: jie stengėsi padėti tvirtus pamatus Respublikai – laisvų žmonių visuomenei.
„Išdirbti liuosus, atvirus, įsitikėjimu paremtus santykius“ - tokį tikslą būsimi Vasario 16-osios Akto signatarai Jonas Basanavičius ir Mykolas Biržiška kėlė jau 1915 metais Vilniuje įsteigtai pirmai lietuviškai gimnazijai. Taigi krašte šeimininkaujant Vokietijos kariuomenei ieškota būdų, kaip kurti laisvą tautą - laisvų, atvirų, vienas kitu pasitikinčių žmonių bendruomenę.
Petro Klimo, Mykolo Biržiškos rašyti pirmieji vadovėliai siekė įvesdinti Lietuvos jaunimą į tautos literatūrą ir kultūrą, tvirtai susieti jaunus žmones su tėvynės žeme ir istorija. Lietuvos Taryba rūpinosi Vilniaus universiteto – pagrindinio Lietuvos kultūros ir mokslo židinio – atkūrimu: svarstė jo sandarą, būsimų tyrimų ir studijų kryptis. Vos pradėjusi dirbti pirmoji Lietuvos Vyriausybė skyrė lėšų būsimo universiteto laboratorijoms įsigyti, dailės mokyklai, konservatorijai ir teatrui steigti.
Taigi Lietuvos valstybė prieš šimtą metų statyta kaip patikimi namai tautos kultūrai, mokslui, švietimui. Išsilavinę jos kūrėjai suprato, kad būtent gyvybinga nacionalinė kultūra įprasmina valstybę, kad Respublika remiasi laisvais ir jai įsipareigojusiais žmonėmis, kuriuos pati Respublika turi auginti ir stiprinti.
Šiandien, kai mūsų kuriamiems ūkiniams Lietuvos sėkmės scenarijams vis pristinga prasmės, Vasario 16-osios patirtys, tuo metu kurtos valstybės ir kultūros, valstybės ir piliečių jungtys neturėtų būti pamirštos.
Atgal
.jpg)
(1).png)
