Gegužės  7 d.  Kaune Lietuvos muitinės įkūrimo 100-mečio proga trispalve atminimo juosta buvo pažymėta lenta ant  pastato   K. Donelaičio g. 68/Maironio g. 27, kuriame 1919 m. veikė pagrindinės Lietuvos valstybės institucijos, o šiandien čia yra MRU Viešojo saugumo akademija.    Lietuvos Respublikos muitinės įkūrimo diena laikoma 1919 m. gegužės 8 d., kai įsigaliojo Laikinieji muitinių įstatai (apie tai Laikinosiose Vyriausybės žiniose 1919, Nr.6).

Referendumas dėl dvigubos pilietybės suteikimo vyks gegužės 12 dieną, o Mildos šventė- gegužės 13. Tačiau, ne gretimos dienos yra didžiausias bendrumas, o meilė! Nors liko kelios dienos, akivaizu, kad visuomenė nėra pakankamai supažindinta  su šiuo svarbiu klausimu, tad pamėginsime atskleisti esmę.

Teisingumo ministerijos paskelbtą atranką Probacijos tarnybos vadovo pareigoms užimti laimėjo Asta Kandratavičienė.   Socialinio darbo studijas baigusi A. Kandratavičienė pastaruoju metu yra dirbusi Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktore, daug metų yra dirbusi socialine darbuotoja. Ji yra apsigynusi socialinių mokslų daktaro mokslo laipsnį Vytauto Didžiojo universitete.

Finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos verslo viršūnių susitikime. Kaip teigiama Finansų ministerijos atsiųstame komentare, V. Šapoka susitikimo metu kartu su Danijos finansų ministru Kristianu Jensenu diskutuos apie ES ateities viziją ir prioritetus, įskaitant ES ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimą, kapitalo rinkų sąjungos sukūrimą, finansinių technologijų plėtrą bei 2021-2027 m. ES daugiametę finansinę programą.

Rytoj, gegužės 7 d, 16 val. šalia Vilniaus miesto savivaldybės (Konstitucijos pr. 3) minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną vyks lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio vardo skvero atidarymas. Renginyje koncertuos Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“. Apie J. Jablonskį susirinkusiems papasakos Lietuvių kalbos instituto direktorė Albina Auksoriūtė. Bus skaitomos Janinos Degutytės, Justino Marcinkevičiaus eilės. Renginio vedėjas – Gintaras Mikalauskas.

Gegužės 3 d. Juozo Vitkaus Inžinerijos batalione Kaune į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išlydėta jungtinė Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir Inžinerijos bataliono instruktorių grupė, sudaryta iš karininkų ir puskarininkių.

Pavasariui žingsniuojant Tėvynės ošiančiais šilais ir laukais, iš sraunių upių ir upelių kyla į paviršių  šiukšlės, taip pavasaris ateina ir į mūsų gyvenimą. Kaip iš upių dugno kyla bjaurus melas, savanaudiškumas, piktnaudžiavimas,  sustabarėjęs žmonių mąstymas,  moralinis ištvirkimas ir neapykanta, kerštas, dvasinis nuosmukis.

Prisipažinsiu: niekada netikėjau, kad labai iš arti stebėsiu Švietimo ministerijos darbą, sąlyginai artimai bendrausiu su ministrais, ypač su žemaičiu Antanu Rimkumi, propaguosiu jų gerus, naudingus kasdienos darbus pedagoginei veiklai gerinti. Lydėsiu kelionėje, dalyvausiu jų susitikimuose su miesto, rajono švietimiečiais. Kartais būsiu aktyvus jų patarėjas, konsultantas. Šis lūžis, galima sakyti, prasidėjo anksti, dar studijų metais...

Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai žemesnę už Šiaurės šalių: Suomijos, Danijos ir Norvegijos, kurios yra sąrašo lyderės. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas dr. Justinas Kisieliauskas teigia, jog skandinavų laimės paslaptis – rūpinimasis ne tik pinigine gerove.

Spaudos laisvė nėra tiesiog svarbi demokratijai, ji yra demokratija (Walter Cronkite) Iki gegužės 11 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Cenzūros atspindžiai XX. a. lietuvių periodinėje spaudoje“, skirta Spaudos atgavimo dienai.

Lietuvos  Respublikos  Prezidentei  Daliai  Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimo PimininkuiViktorui Pranckiečiui Lietuvos Respublikos Ministrui PirmininkuiSauliui Skverneliui Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui  Arūnui Gumuliauskui

Gerovės konsultantai, povandeninių viešbučių administratoriai, sporto teisės advokatai ir robotų specialistai – tokias ateities profesijas prognozavo Niujorko psichologas Normanas Feingoldas (knygos „Pilnas darbo ir karjeros vadovas“ autorius) 1988-aisiais. Dalis jų šiandien tikrai populiarios, dalis atrodo kaip iš mokslinės fantastikos. O bene svarbiausių šiandien – interneto, socialinių tinklų ir su jais susijusių darbų prognozių nedaug. Sunku kalbėti apie ateitį, kai pažanga tokia greita, o būsimų profesijų pavadinimų net nežinome.

Žmonės visame pasaulyje vis dažniau jaučia neigiamas emocijas, tokias kaip pyktis, jaudulys ar liūdesys, ir vis rečiau jie džiaugiasi ar jaučiasi laimingi, teigiama naujausiame „Gallup“ atliktame tyrime. Tyrimo autoriai respondentų prašė apibūdinti, kaip jie jautėsi dieną iki apklausos ir sudarė du reitingus - teigiamų ir neigiamų emocijų.

2019 m. gegužės 7 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks renginys, skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Ta proga Lietuvos žurnalistų sąjunga, švenčianti devyniasdešimtmetį, įteiks Bibliotekai dovaną - vienintelį rankraštinės knygos „Linkėjimai šimtmečiui. Autografų kolekcija" egzempliorių. Sveikinimo žodį tars LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Knygą su žmonių linkėjimais Lietuvos šimtmečiui ir autografais įteiks Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dar nespėjo apšilti kojų naujojoje darbo vietoje, bet jau kuria fantazijas kaip iššvaistyti 30 mln. eurų iš aplinkosaugos programų. Iššvaistyti? O kaip kitaip galima pavadinti užmojį dalinti po 1 tūkst. eurų senų automobilių savininkams?

Įsitikinimų turėjimas bei jų raiška jau netoleruojami ir šis užkratas plinta. Šiais laikais jauni žmonės labai nenori daryti prielaidos, kad kas nors yra neabejotina, ir šis nenoras atsiskleidžia jų kalboje. Bet kokiame dalyke, kuriame gali kilti prieštaravimas, sakinio pabaigoje jie padės klaustuką. Tam, kad sustiprintų neutralų požiūrį, vartos žodžius, reikšiančius išlygas, kurių mėgiamiausias bus „lyg ir“. Galite būti įsitikinę, kad Žemė apvali, bet jie siūlys, kad Žemė „lyg ir apvali?“.

1991-ųjų vasario 22 dieną Vilniaus mokytojų namuose pirmąsyk susirinko kupiškėnai – Kupiškio rajone gimę, augę, dabar gyvenantys Vilniuje kupiškėnai.Išrinkta klubo taryba, o pirmininku (prezidentu) išrinktas Žybartas Simonaitis (1929 03 20–2019 04 08), vadovavęs kupiškėnams 1991–1997 metais. 

Mūsų visuomenė, ypač jos vyresnioji karta, pažįsta doc. dr. Aldoną Pupkį kaip ryžtingiausią, atkakliausią ir veikliausią XX a. antrosios pusės bendrinės kalbos tvarkovą, jos tradicinių, jablonskinių normų budriausią sargą. Veikla šioje srityje nustelbė ir tą faktą, kad jam priklauso taip pat darbų iš bendrinės kalbos fonetikos ir tarmėtyros. 

Europarlamentarą, verslininką, politinį bei visuomenės veikėją Viktorą Uspaskich kalbina vyriausioji redaktorė Rasa Pilvelytė Čemeškienė Su kokiais tikslais neseniai vykusiuose sostinės mero rinkimuose bandėte siekti mero posto bei kokia jūsų tolimesnė politinė karjera – antrą kartą į Europos Parlamentą?

Pirmą kartą agentūra „Factum“ registravo grūdinimosi rekordą, atskleidžiantį žmogaus galimybes būti ledo gniaužtuose. Vilnietis Modestas Stumbrys Kauno alaus darykloje „Genys“ įėjęs į iš ledo luitų sudarytą talpą buvo iki pečių apipiltas panašiais į krušos metu susidarančiais stambiais ledo gabaliukais. Liudininkai ir rekordo stebėtojai, žvelgdami į tokį užsišaldymą, šalo, o M. Stumbrio žmona Agnė, jau po 15 minučių ragino vyrą išeiti iš šio ledo rūmo. Tačiau po 20 minučių Modestas paprašė dar labiau jį apipilti tokiais ledukais. Vėliau ledukais jis buvo apipiltas dar katą ir tik po 30 minučių ir 4,10 sekundžių Modestas Stumbrys išėjo iš ledo talpos. Dabar jis pripažintas ilgiausiai Lietuvoje išbuvusiu apgaubtas ledu.