VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Teatras

02 02. Pasvalio kultūros centro spektaklis išspaudė ašaras

Ona Striškienė, Paįstrys, Panevėžio r.

Sausio 31 d. Paįstrio kultūros centre (Panevėžio r.) buvo šventė – Pasvalio kultūros centro spektaklis G. M. Martinezo de Sieros "Lopšinė vienuolyne". Spektaklio režisierius – Sigitas Paliulis, šviesos ir garso režisierius – Aivaras Povilauskas.

Sesės naujokės džiaugiasi padovanota kanarėle. Foto Onos Striškienės

Tai lietuvių teatro patriarcho Juozo Miltinio versta pjesė. Pjesė priklauso vėlyvajam romantizmui, ji yra netgi su melodramos elementais. Tai yra žanras, kuris praktiškai užmirštas Lietuvos teatruose. Pats autorius ją apibrėžia kaip dviejų veiksmų lyrinę dramą. G. M. Martinezo de Sieros (1881 - 1947) yra ispanų dramaturgas, romanistas ir poetas. Pjesė Cancion de cuna (Lopšinė vienuolyne) sukurta 1911 m. ir laikoma jo šedevru.

Veiksmas vyksta sename vienuolyne...

Mistiškai nuskamba žodžiai apie vienuolyną ir jo gyvenimą: „Moterys, pasakiusios „Ne“ visiems lengvabūdiškiems gyvenimo džiaugsmams, palieka savo gražuolius ir šalty, tyloj, tamsoj eina ilgais koridoriais, kur lygiuojasi kuklios celės… Eina dar šaltesnėn koplyčion padeginti truputį savo širdies smilkalo, kad išpirktų savo nuodėmes, kurių jos net nežino. Moterys, atsisakiusios visų švelnumų, visų glamonių, visų vilčių. Koks gali būti jų gyvenimas? Bet jos vis dėlto gyvena. Po šydais, už grotų, kurios jas skiria nuo pasaulio…“

Iš vienuolyno į gyvenimą išleidžiama išauginta mergaitė Teresė (centre)

Įprastinį vienuolyno gyvenimą keičia prie durų rasta pintinė su naujagime ir rašteliu, prašančiu ja pasirūpinti.

Negalėčiau išskirti nė vieno aktoriaus, visi jie puikūs. Nuostabiai vaidino motina vikarė, motinėlė, sesuo Joana, sesuo Inesa, vienuolyno gydytojas, vienuolyno auginta mergaitė Teresė, jos jaunikis ir kiti.

Pusantros valandos praskriejo, kaip vienas akimirksnis. Ne pirmą kartą pasvaliečiai lankosi Paįstryje ir visada jų pasirodymai labai gražūs.

Atgal