Antrąjį šių metų pusmetį viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse lankėsi 40 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Informacinės visuomenės plėtros komiteto užsakyto tyrimo rezultatai.  

Besidžiaugdami karštomis liepos mėnesio dienomis gamtoje ar paplūdimyje net nesusimąstome, kad vasarą svarbu pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo elektroniniais prietaisais, be kurių šiandieninio žmogaus gyvenimas jau sunkiai įsivaizduojamas. Kaip vasarą tinkamai apsaugoti savo įrenginius nuo karščio, smėlio ir vandens pataria „Samsung Electronics Baltics“ serviso centro vadovas Dainius Žilinskas.

Baltijos jūros regionas mums – toks savas ir artimas, tačiau tuo pačiu ir menkai pažįstamas. Čia susibūrę valstybės, kurios stebina pasaulį įvairiais laimėjimais ir pasiekimais tiek socialinėje, tiek technologijų vystymo ar tolerancijos klausimų sprendimo srityse.

Krašto apsaugos ministerija, šių metų liepos 2 dieną gavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimą, pradėjo nešiojamųjų artimojo nuotolio oro erdvės gynybos raketinių sistemų GROM įsigijimo iš Lenkijos Respublikos procedūrą.

Tyrimai rodo, kad daugiau kaip 80 proc. Europos Sąjungos mokytojų jaučiasi nevertinami.

Vilniuje pasirašytas susitarimas, pagal kurį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kitos suinteresuotos institucijos turės galimybę naudotis skaitmenine sistema, leidžiančia realiu laiku stebėti tabako produktų gamybą, prognozuoti biudžeto pajamas bei patikrinti tabako gaminių autentiškumą.

Apie 900 mokytojų ir direktorių iš 220 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų prašo juos išmokyti taikyti naujas technologijas pamokose - baigėsi paraiškų priėmimas į nemokamus skaitmeninius mokymus pedagogams "Samsung Mokykla ateičiai".  

Nuo kitų mokslo metų mokyklos galės pasirinkti ir įgyvendinti dar keturias naujas akredituotas prevencines programas. Trys programos skirtos įvairaus amžiaus mokiniams, viena - tėvams.  

Iki dar vieno Lietuvą ištikusio stebuklo – 1990 m. kovo 11-osios – Nepriklausomybės atkūrimo – egzistavome sovietų okupacijos sąlygomis. Atrodo, lyg ir išlikome, bet...

 „Kiek pamokų metu išmoks jūsų vaikas lemia net ir klasės temperatūra bei apšvietimas”, - sako pradinių klasių mokytoja Irena Černiauskienė. Atidžiai įvertinti temperatūrą klasėje bei apšvietimo kokybę raginama ne tik saulėtuoju metu laiku, kai akinantys spinduliai trukdo susikaupti bei vargina akis, bet ištisus metus. Prieš kelis metus atliktos visuomenės sveikatos kontrolės rezultatai atskleidė, kad vos trečdalis patikrintų mokyklų patalpų atitiko apšvietimo reikalavimus.

Baigėsi mokslo metai, baigėsi ir Trakų rajono Lentvario pradinės mokyklos Jaunųjų žurnalistų būrelio užsiėmimai. Visus metus mokytasi bendravimo, iškalbos meno, tobulinti protavimo įgūdžiai, teorija, prieinama pradinukams, sieta su praktika. Nuo žodžio „žurnalistas“ eita iki laikraščio maketavimo, jo išleidimo darbų.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas Raudondvario gimnazijos abiturientui Edvinui Stankūnui, praėjusiais metais laimėjusiam keturias pirmąsias vietas Kauno r. olimpiadose, trečiadienį įteikė specialų atminimo medalį. Renginio metu buvo apdovanoti 50 gerai per olimpiadas pasirodžiusių moksleivių.

Po sėkmingo suaugusių gyventojų įgūdžių testavimo, birželio 1-ąją Lietuvoje prasidės svarbiausias tarptautinio tyrimo etapas, kuris padės nustatyti mūsų šalies švietimo sistemos trūkumus bei leis koreguoti darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas. Pirmą kartą Lietuvoje atliekamo tyrimo rezultatai padės nustatyti pilnamečių gyventojų kvalifikaciją bei sudarys sąlygas prognozuoti, kokių įgūdžių trūksta darbuotojams įvairiuose sektoriuose.

2014 m. gegužės pradžioje tris dienas Vilniuje įtemptai darbavosi 35 metų mokslininkas dr. Olegas Duchas iš Lvovo. Per tą laiką susipažino su Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus kai kuriais fondais – čia jį nuoširdžiai konsultavo Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešiene ir vyr. fondų saugotoja Jūratė Jakubavičienė.

Nors tradicines žiniasklaidos vartotojų Lietuvoje skaičius beveik nekinta, intensyvesnis interneto naudojimas lemia tradicinės žiniasklaidos vartojimo įprastiniais būdais mažėjimą. Lojalūs interneto vartotojai, ir ypač mobiliojo interneto naudotojai, laikraščius, radiją ir televiziją tradiciniu būdu pradeda vartoti rečiau. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas interneto naudotojų tyrimas.

Šią savaitę Vilniuje prasidedančioje didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje LOGIN 2014 – daugiau nei 100 pranešimų ir beveik 130 pranešėjų, tarp kurių Martinas Cooperis, Jackas Andraka, Sebastianas Viereggas („Google“), Avishai Abrahami („Wix.com“), Matsas Perssonas („Adform“), Jonas Matonis („Bitcoin Foundation“). „Tokie žmonės, kaip M. Cooperis, padėjęs pamatus bevielei komunikacijai, moksleivis J. Andraka, savo atradimu sukrėtęs medicinos pasaulį, ar C. Crittendenas, prisidedantis prie 3D spausdinimo revoliucijos – neabejotinai paliks įspūdį bei įkvėps konferencijos dalyvius“, – pranešime spaudai cituojama LOGIN direktorė Ieva Dirvonskaitė.  

Sakoma, kad apie techniką galima kalbėti ar rašyti tik pilkus skaičius, statistiką ar pan. „Sausas dalykas“ čia. Bet ar tikrai? Pradėkime nuo…. nuo Renault FT dydžio? Ne. Pradėkime neįprastai – apie gyvą pasakojimą apie šį tanką…

Rokiškio Juozo Tumo Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio grupė gimnazistų ir mokytojų dalyvauja Comenius projekte „Let’s click”. Projekto pagrindinis tikslas - kelti mokinių motyvaciją mokantis gamtos mokslų juos integruojant su menais, technologijomis ir IT.

Mokslinę studiją apie skalūnų angliavandenilių gavybos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai atlikę Lietuvos mokslų akademijos nariai rekomenduoja Lietuvos valdžiai atlikti aukšto lygio geologinius tyrimus ir išsiaiškinti, kiek tiksliai skalūnų angliavandenilių išteklių yra sukaupta mūsų šalies gelmėse.  

Antrasis pasaulinis karas neapsėjo be gigantiškų ginklų. Ir nors atrodo, kad istorija visus turėjo pamokyti, kad „didelis pabūklas – ne visada gerai“, atrodo, kad nauja karta tą pamoką turi išmokti vėl iš naujo. Taip atsitiko ir su Vokietija. Mat 1941 m. Vokietijoje buvo pagaminta gigantiška, geležinkelio bėgiais važinėjanti bei 80 cm (800 mm) kalibrą turinti patranka, kurią kareiviai meiliai vadino „Doros“ vardu (Tokį vardą šis pabūklas gavo nuo vyriausiojo inžinieriaus, kurio žmona buvo vardu Dora). Turime paminėti iš šios „mergaitės“ dvynį brolį „Gustavą“, kuris buvo pagamintas kiek vėliau.