VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Sveikata

02.13.Kepenis ardantį virusą išduoda silpnumas ir nuovargis: serga, bet nežino, apie 60 tūkst. gyventojų

Žmonės, kuriems maždaug prieš 30 metų buvo atliktos įvairios operacijos, taip pat kraujo donorai galėjo užsikrėsti hepatito C virusu, kuris griauna organizmą, nors žmogus kurį laiką to nejaučia.

Šis virusas buvo aptiktas 1989 metais, o Lietuvoje jo diagnostika įdiegta tik 1993 metais. Tikėtina, kad Lietuvoje apie 50-60 tūkstančių žmonių nešioja šį virusą. „Diagnozuoti ligos atvejai - tik ledkalnio viršūnė, nes didžioji dalis užsikrėtusiųjų gali net nežinoti, kad serga", - teigia Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja gastroenterologė prof. Jūratė Kondrackienė.
Hepatito C viruso (HCV) infekcija - viena dažniausių kepenų pažeidimo priežasčių. 
Pasak Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovo prof. Limo Kupčinsko, šiuo virusu užsikrėtę žmonės dažnai nepajaučia jokių išskirtinių simptomų. 
„Prasidėjus lėtinei ligai, žmogus gali nieko nejausti, nes kepenyse nėra nervinių receptorių, kurie siųstų organizmui signalus apie hepatito C virusą. Pacientai gali skųstis nespecifiniais simptomais, tačiau yra ir akivaizdžių klinikinių simptomų, pavyzdžiui, gelta, šlapimo patamsėjimas, niežulys, kepenų ar blužnies padidėjimas, skystis pilvo ertmėje. Deja, šie simptomai atsiranda tik kepenų cirozės stadijoje", - pabrėžia profesorius.
Buvusi Kauno klinikų pacientė Rūta apie hepatitą C sužinojo tik po tulžies pūslės operacijos. Jos metu gydytojams kilo įtarimai dėl netipiškai atrodančių vidaus organų, todėl po operacijos pacientei buvo rekomenduota atlikti tyrimą hepatitui C nustatyti. 
„Iš tiesų nebuvau pagalvojusi, kad nešioju šį virusą, nors ir jaučiau silpnumą bei skausmą dešinėje pusėje po šonkauliais. Įtariu, užsikrėsti galėjau 1986 metais, kai man buvo skubiai perpiltas kraujas", - sakė Rūta.
Jai nustačius hepatitą C buvo taikomas senasis gydymo metodas, tačiau jo metu Rūta jautė daug nemalonių ir alinančių šalutinių poveikių. Pacientės būklė blogėjo, išsivystė kepenų cirozė, ir tik pradėjus gydymą naujaisiais antivirusiniais vaistais pavojingas virusas buvo išnaikintas.
„Pamenu, kai penktadienį, suvartojus reikalingą vaistų dozę, likusį savaitgalį negalėdavau pakilti iš lovos, pykindavo. Po dviejų nesėkmingų bandymų patekau gydytoją prof. Jūratę Kondrackienę. Ji drąsino mane pradėti naują antivirusinį gydymą, kurį mano organizmas priėmė daug lengviau, o virusas buvo visiškai sunaikintas. Daugiau nei metus kiekvieną rytą atsikeliu su šviesiomis mintimis - mano gyvenimas pasikeitė", - gydytojai dėkojo pacientė.
Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. L. Kupčinskas pabrėžia, kad hepatito C gydymas šiuo metu gali būti vadinamas mokslo sėkmės istorija. Anksčiau naudoti vaistai išgydydavo tik 40 proc. sergančiųjų, naujausi vaistai, kurie pradėti naudoti nuo 2015 metų, leidžia išgydyti 99 proc. sergančiųjų. 
„Iki šiol buvęs sudėtingas, metus trukęs hepatito C gydymas, kurį dažnai lydėdavo sunkios komplikacijos, dabar trunka du tris mėnesius, neturi sunkių pasekmių", - teigiamus pokyčius vardijo profesorius.
Pasak gastroenterolgės prof. J. Kondrackienės, veiksmingas hepatito C antivirusinis gydymas jau ir Lietuvoje yra kompensuojamas. 
„Dabar didžiausia problema - išaiškinti sergančiuosius. Kauno klinikose ir visoje Lietuvoje diegiamos moderniausios technologijos, gerinama diagnostika, gydytojai atsakingai parenka gydymo taktiką, todėl tikime, kad šią problemą galime išspręsti. Svarbu, kad ne tik šeimos gydytojai rekomenduotų išsitirti kepenų fermentus silpnumu ir nuovargiu besiskundžiantiems, bet ir pačių pacientų sąmoningumas rūpintis savo sveikata ir atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus", - sakė daktarė.

Gripo epidemijos metu pailgintas sostinės poliklinikų darbo laikas

Kol sumažės gripo sergamumas ir oficialiai bus paskelbta gripo epidemijos pabaiga, sostinės sveikatos priežiūros įstaigos dirbs prailgintu darbo laiku, kad visi gautų reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Gripo epidemijos laikotarpiu poliklinikos eilinėmis darbo dienomis šeimos, vidaus ligų bei vaikų ligų gydytojo paslaugas teikia nuo 7 val. iki 21 val., o šeštadieniais nuo 8 val. iki 18 val. Darbo dienomis iškvietimai į namus yra registruojami iki 18 val., o šeštadieniais vykdomi iškvietimai į namus bei jų registracija iki 12 val. Vasario 16 d. poliklinikos dirbs šeštadienio darbo grafiku. 
Stacionariose sveikatos priežiūros įstaigose yra ribojamas ligonių lankymas, taip pat sumažinamas planinių operacijų ir hospitalizuojamų ligonių skaičius, priėmimų skyriuose dirba daugiau darbuotojų.
Gripo epidemijos metu kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas negaluojantis pacientas gali kreiptis telefonu į savo sveikatos priežiūros įstaigą dėl elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Taip sutrumpėja pacientų eilės sveikatos priežiūros įstaigose.
Praėjusią savaitę paskelbta gripo epidemija Vilniuje nesibaigė - 19 mokyklų ir viename darželyje vis dar nevyksta užsiėmimai, o vasario 12 dienos duomenimis, sostinėje buvo užfiksuoti 174,69 sergamumo gripu atvejai 10 tūkst. gyventojų. Vaikų sergamumas gripu iki 17 m. amžiaus sudarė didžiąją dalį, t. y. apie 62 proc., visų sergančiųjų. 
Jei ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje dėl gripo epidemijos yra nutraukta ugdymo veikla ir dėl to reikia prižiūrėti sveiką vaiką, tėvai gali kreiptis telefonu į gydymo įstaigą dėl elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.

Atgal