VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Šeima ir lyčių santykiai

04.15. Ateities vizija: sveika aplinka vaikams

2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybe Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru organizavo respublikinę mokslinę-praktinę konferenciją „Ateities vizija: sveika aplinka vaikams“. Toks renginys organizuojamas jau antrus metus iš eilės. Šiais metais jis buvo skirtas artėjančiai Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono 6-ąjai aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijai, kuri vyks 2017 m. birželio 13–15 d. Ostrove, Čekijoje.

 

Konferencijoje buvo siekiama aptarti aplinkos ir sveikatos iššūkius, pasidalyti vaikų aplinkos sveikatinimo iniciatyvomis ir suvienyti visuomenės sveikatos specialistų pajėgas priimant palankius vaikų sveikatai sprendimus. Konferencijos rengėjai siekė perteikti labai aiškią Pasaulio sveikatos organizacijos naujausios pasaulinės apžvalgos žinią, kad sveikesnė aplinka gali padėti užkirsti kelią ligoms. Konferencijos dalyvius pasveikino Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Ščeponavičius. Renginio dalyvius taip pat sveikino ir renginį moderavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanas, Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. dr. (HP) Rimantas Stukas. Jam renginį vesti padėjo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Nijolė Paulauskienė.

Konferencijoje valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros institucijose vaikų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo srityje dirbantiems visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ir savivaldybių gydytojams mokslinius pranešimus skaitė: dr. Aistis Žalnora iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto, prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos Dermatovenerologijos centro, dr. Rima Naginienė iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto, dr. Daiva Baltriukienė iš Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto.

Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė pasakojo apie aplinkos poveikį vaikų iki 5 metų ir vyresnių nei 50 metų žmonių sveikatai pasauliniu mastu, Pasaulio sveikatos organizacijos numatytas priemones oro užterštumo, žmonių prisitaikymo prie klimato kaitos, cheminės saugos stiprinimo, atliekų tvarkymo ir kitose srityse.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovas Marius Urbonas apžvelgė elektromagnetinės spinduliuotės poveikį, o Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento atstovė Giedrė Namajūnaitė renginio dalyviams priminė sveikatos sektoriaus vaidmenį švietimo įstaigose. 

Pristatyti tyrimai, kaip aplinka daro įtaką vaikų sveikatai

Dr. Audrius Dėdelė iš Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros pristatė Lietuvoje atliekamą aplinkos veiksnių poveikio ikimokyklinio amžiaus vaikų alergijų ir nutukimo rizikai tyrimą, o Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Olita Rusickaitė – mokyklų aplinkos tyrimus, atliktus Europoje ir Lietuvoje.

Europos regiono mokyklų aplinkos tyrimų išvadose sakoma:

1. Daugumoje tirtų mokyklų daugelio cheminių medžiagų koncentracijos neviršijo Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų dydžių. Patalpų oro kokybei įtaką daro klasių užimtumas. Perpildytose klasėse, kur vienam vaikui tenka mažiau nei 1,5 m2 ploto, ženkliai padidėja CO2, benzeno, tolueno, KD2,5 koncentracijos. Palyginti su erdviomis klasėmis, čia vaikus dažniau vargina lėtinis kosulys, sausas naktinis kosulys, sinusitas, ausų skausmai, kitos lėtinės ligos.

Patalpų oro kokybei įtaką daro mokyklos vieta. Mokyklų, esančių šalia intensyvaus eismo gatvių, patalpų ore transporto teršalų KD2,5, NO2 koncentracijos yra didesnės.

Patalpų oro kokybei įtaką daro statybinės bei apdailos medžiagos, furnitūra. Mokyklų vidaus apdailai rekomenduojama naudoti kuo mažesnės toksinių elementų emisijos medžiagas. Svarbu patalpas vėdinti pertraukų metu.

2. Drėgmė ir pelėsiai. Turimų duomenų nepakanka daryti išvadas apie drėgmės ir pelėsių paplitimą Europos mokyklose. Remiantis esamais tyrimais daroma prielaida, kad drėgmė ir pelėsiai mokyklose yra gana paplitę.

3. CO2 ir vėdinimas. Turimi duomenys rodo, kad prastas vėdinimas ir tvankios patalpos yra problema daugelyje Europos mokyklų.

4. Sanitarija ir higiena. Didžiausia problema – netinkamas aprūpinimas tekančiu vandeniu (Gruzijos tyrimo rezultatai). Taip pat nustatytas nepasitenkinimas sanitarija/higiena (muilo, tualetinio popieriaus trūkumu).

5. Keliavimo į mokyklą būdai. Ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu į mokyklą – vieni esminių fizinio aktyvumo skatinimo elementų, kurie yra nepakankamai išnaudojami mokyklose.

Ar Lietuvos mokyklų aplinka yra sveikatą stiprinanti?

Renginio metu taip pat vyko vieša sveikatos sektoriaus specialistų diskusija „Ar Lietuvos mokyklų aplinka yra sveikatą stiprinanti?“, kurią moderavo dr. Rita Sketerskienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektorė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus patarėja. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesorė Genė Šurkienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Smolskienė, Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Renata Jarašiūnienė ir visi konferencijos dalyviai diskutavo, kaip sveikatos sektorius gali prisidėti formuojant sveikatą stiprinančią aplinką Lietuvos mokyklose, kaip reiktų keisti šiuo metu vykdomą visuomenės sveikatos priežiūrą, kad vaikai būtų ugdomi sveikatą stiprinančioje aplinkoje, kaip sveikatos sektorius galėtų prisidėti keičiant mokyklos, kaip institucijos, veiklos įpročius: mažinant kenksmingų cheminių medžiagų naudojimą, atliekų susidarymą, skatinant energijos tausojimą ir pan., koks turėtų būti valstybės ir savivaldybių sveikatos sektoriaus vaidmuo formuojant vaikų sveikatą stiprinančią aplinką.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Bendrųjų reikalų skyriaus ryšių su visuomene specialistė Jolanta Šaltenienė

Atgal