VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

03.21. Lietuvą Ukrainoje atstovavo kupiškėnai (3): „Cantus Vita“ festivalyje „Kalėdos Maizliuose“

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Ivano Frankivskas – žinomas ne tik savo istorija, jis garsėja ir Nepriklausomybę atgavusioje Ukrainoje. Ieškoma naujų, jį garsinančių ir išskiriančių iš kitų miestų, veiklos formų, organizuojama įvairių renginių. Vienas jų – Kalėdinių giesmių festivalis „Kalėdos Maizliuose“.

Festivaliai „Kalėdos Maizliuose“ vyksta vienuoliams bazilijonams glaudžiai bendraujant su  Ivano Frankivsko miesto merais (2006–2015 m. šias pareigas ėjusiu Viktoru Anuškevičiumi, kurio tėtis lietuvis, o nuo 2015 m. Ruslanu Marcinkivu), Ivano Frankivsko srities administracija (ypač Kultūros, tautiškumo ir religijos skyriumi – šiuo metu jo vadovas Volodymyras Fedorakas), palaikant ir remiant Ukrainos Graikų apeigų katalikų bažnyčios (UGKC) Ivano Frankivsko archieparchijos vyskupui Volodymyrui Vijtyšinui. 

Aštuntasis festivalis „Kalėdos Maizliuose“.

Maizliai – Ivano  Frankivsko (anksčiau tai Stanislavovas, Stanislavskis) miesto dalis. Čia kadaise gyvenę amatininkai neišsivertė be „maizlio“, t. y. įrankio medžiui bei akmeniui apdirbti.

2017 m. sausio 8–15 dienomis Kristaus Karaliaus cerkvėje (bažnyčioje), Maizliuose, vykusiame aštuntajame Kalėdinių giesmių festivalyje dalyvavo 41 kolektyvas. Tai vaikų ir suaugusiųjų chorai ir ansambliai (vokaliniai bei styginiai), vokalinės studijos, kapelos, bandūrisčių kvartetas, pučiamųjų ir kamerinis orkestrai, atvykę iš įvairių Ukrainos vietovių (stambių miestų ir nedidelių miestelių): Kijevo, Lvovo, Briuchovyčių, Bučačo, Drohobyčių, Hošivo, Kremeneco, Ternopilio, Zoločivo, Žovkvos, Nadvirnos, Volnovasko, Kolomyjos, Stari Kryvotuly, Berezivsko, Tysmeničansko, Mykytyncų, Tlumacko. Daugiausia meninių kolektyvų būta iš paties Ivano Frankivsko. Vien tik Kristaus Karaliaus bažnyčioje kur vyko festivalis, gieda penki muzikiniai kolektyvai, dalyvavę renginyje.

Į tarptautinį lygmenį festivalį pakylėjo vienuolių bazilijonų – Kristaus Karaliaus vienuolyno igumeno tėvo Juozapato (Andrijaus Chaimyko) OSBM  pakviesti svečiai iš Latvijos (Jelgavos), Lenkijos (Rybnikų, Opolės ir Košalino) bei Lietuvos (Kupiškio). Į giesmių festivalį Ivano Frankivske susirinko garsūs meno kolektyvai, įvairių premijų laureatai, koncertavę svarbiuose renginiuose.

Kristaus Karaliaus bažnyčios ir bazilijonų vienuolyno istorijos fragmentai.

Kristaus Karaliaus bažnyčia (ukrainiečiai vadina cerkve) Ivano Frankivske ir vienuolynas priklauso Ukrainoje veikiančiai Švenčiausiojo Gelbėtojo provincijai. Vienuolių bazilijonų vienuolynas Ivano Frankivske pastatytas Maizliuose.

Bažnyčia pradėta statyti 1924 metais pagal Lvovo architekto Oleksandro Pežanskio projektą, o statyba užbaigta vadovaujant žinomam ukrainiečių statytojui T. Grycakui. 1930 m. spalio 5 d. iškilmingai pašventinti naujos bažnyčios kupolų kryžiai, tačiau vidaus apdaila užsitęsė iki 1935 m. Nepaisant nebaigtų darbų, šventovėje buvo aukojamos šv. Mišios. Šventovė Švč. Trejybės vardu iškilmingai pašventinta 1935 metais. Ceremonijoje dalyvavo Peremyšlio vyskupas Juozapatas Kocylovskis OSBM,  popiežiaus legatas, daug svarbių asmenų – pasauliečių ir dvasininkų.

Vienuolyno statybai pirmas akmuo pašventintas 1936 m., darbų pabaigą žymi 1938 m. Pirmasis igumenas – t. Josyfas Lučynskis OSBM, jo pagalbininkas – t. Gryhorijus Balagurakas OSBM .

Po 1946 m. Lvove įvykusio pseudosoboro vienuolynas turėjo nutraukti dvasinę veiklą. 1946 m. sausio – kovo mėnesiais vienuoliai bazilijonai sovietinės valdžios buvo perkelti į Hošivo vienuolyną, tačiau ir jis 1950 m. likviduotas.

Ivano Frankivske Graikų apeigų katalikų bažnyčia tapo Rusijos stačiatikių cerkve, o nuo 1957 m. atiduota buitinėms reikmėms. Atsirado kontora, baldų sandėlis, o vėliau –  Valstybinis archyvas.

Kristaus Karaliaus vienuolynas skirtas milicijos patalpoms, vėliau – pritaikytas XV vidurinės mokyklos pradinėms klasėms mokytis. Prie buvusio vienuolyno patalpų pristatytas kinoteatras, pavadintas  M. Gorkio vardu.

Atgavus nepriklausomybę, išdarkytas bazilijonų Kristaus Karaliaus vienuolynas grąžintas tikriesiems šeimininkams, tačiau atidavimo rūpesčiai užsitęsė iki 1992 metų.

1990 m. pareikalauta grąžinti ir bažnyčią. 1990 m. rugsėjo 21 d. bažnyčią Kristaus Karaliaus garbei pašventino vyskupas ordinaras Sofronas Dmiterko OSBM ir jo pagalbininkas vyskupas Irinėjus Bilykas OSBM. Šv. Mišiose dalyvavo daug dvasininkų, pasauliečių.

Sugrąžinus vienuolyno patalpas prasidėjo atstatymo ir pertvarkymo darbai. Pirmas igumenas (vyriausiasis) t. (tėvas)  Nikodemas Guraliukas OSBM; 1995–1997 m. igumenu dirbo t. Josyfas Cholod OSBM, nuo 1997 iki 2009 m. – t. Volodymyras Palčynskis OSBM, 2009–2016 m. Juozapatas Fitelis OSBM, o nuo 2016 m. t. Juozapatas Chaimykas OSBM.

Taigi, į skaudžią istorinę praeitį menančią Ivano Frankivsko šventovę (panašių dalykų sovietmečiu buvo ir Lietuvoje) ir suvažiavo garsūs meno kolektyvai, o šalia jų Kupiškio „Cantus Vita“.

Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejinių renginių pradžia.

Kalėdinių giesmių festivalis „Kalėdos Maizliuose“  šįmet ypatingas – juo pradėtas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejaus minėjimas. Be to, festivalis tapo tarptautiniu. Tad Ukrainos kultūros ministerija oficialiai suteiks jam tarptautinių renginių statusą.

Tai vienas pirmųjų renginių, skirtų Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui bei jo įkūrėjui – vieninteliam ukrainiečių šventajam, kanonizuotam Šventojo Tėvo. Šiam jubiliejui  numatyta nemaža  renginių:  mokslinių konferencijų, paskaitų visuomenei, publikuotų knygų pristatymų, parodų, festivalių, koncertų. Jubiliejus bus minimas daugelyje Ukrainos miestų, vienuolynuose, be abejo, ir Lietuvoje. Pagrindinis šventinis minėjimas vyks rugsėjo mėnesį Kijeve.

Prisimenant Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją.

2017 – ieji metai itin svarbūs Rytų (Graikų) apeigų katalikams, kurie dar vadinami unitais. 1054 m. krikščioniškajam pasauliui suskilus į katalikus ir stačiatikius, dalis dvasininkijos ir pasauliečių ieškojo vienybės su Popiežiumi. Paieškos realizuotos 1596 m. Brastos Bažnytinės unijos metu. Prisiekusieji Popiežiui ištikimybę, išprašė Šventąjį Sostą leidimą laikytis Rytų apeigų. Todėl tie prisiekusieji ir vadinami unitais (nuo Brastos Bažnytinės unijos – sutarties) Rytų apeigų katalikais, kaip ir Lotynų apeigų katalikai, taip ir Rytų apeigų katalikai turi savo ordinus, vienuolijas, kongregacijas.

Vienas iš didžiausių ir dabar aktyviausia veikla pasižyminčių Rytų apeigų katalikų ordinų yra Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas, įkurtas Lietuvoje (priminsime, kad vienuoliai jėzuitai, pranciškonai, domininkonai, bernardinai ir daugelis kitų pastoracinei, kultūrinei bei švietėjiškai veiklai į Lietuvą atvyko iš kitų šalių).

Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vienuoliai – daugiausia ukrainiečiai – iš Vilniaus Švč. Trejybės vienuolyno, buvo kviečiami į įvairias LDK vietoves, kur statė bažnyčias, mokyklas, vienuolynus, rūpinosi dvasiniais bei švietėjiškais reikalais. Itin daug bazilijonų vienuolynų įsikūrė dabartinės Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos teritorijose.

Kitas labai svarbus faktas – ordinas sukurtas 1617 m., taigi šįmet mini 400 metų jubiliejų. Ta proga gilią prasmę turintys jubiliejiniai plakatai puošia vienuolių bazilijonų vienuolynus bei bažnyčias. Plakatuose įrašyta Popiežiaus siunčiama žinia tikintiesiems, būtent: šiais, jubiliejiniais metais, pasimeldus vienuolių bazilijonų bažnyčioje ir būnant Dievo malonės apsuptyje, galima pelnyti visuotinius atlaidus.

 Pirmosios kupiškėnų kamerinio choro „Cantus vita“ giesmės  Kristaus Karaliaus bažnyčioje

 „Cantus vita“ giesmių Kristaus Karaliaus bažnyčioje klauso festivalio dalyviai. Aukštai ant pakylos dešinėje Kupiškio Televizijos ir Informacijos centro vadovas Povilas Vireliūnas, įamžina „Kalėdų Maizliuose“ akimirkas

 Šv. Mišių metu gieda Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos – Teologijos studijų bazilijonų instituto studentai – seminaristai. Kairėje – instituto rektorius dr. t. Pantalejmonas (Denys Trofimovas) OSBM

„Cantus Vita“ dainininkai pasirengę giedoti baigiamajame „Festivalis Maizliuose“ „Hala“ koncerte. Iš kairės pirmoje eilėje: Daiva Šakickienė, Gražina Beinorienė, Diana Blaževičienė, Daiva Gurklienė, Violeta Šabrinskienė, Ingrida Tubelienė. Antroje eilėje Eugenijus  Siaurys, Raimondas Gurklys, Rimas Antanavičius, Vytautas Knizikevičius ir choro vadovas Marijanas Remeikis

 Laukiant „Hala“ koncerto. Už Kupiškio ir Ivano Frankivsko merų sėdi Ukrainos Švenčiausiojo Gelbėtojo provincijos protoigumenas t. Joanas (Rostyslavas Školykas) OSBM

Prieš „Hala“ koncertą. Iš dešinės: Ukrainos Graikų apeigų katalikų bažnyčios (UGKC) Ivano Frankivsko archieparchijos vyskupas Volodymyras Vijtyšinas, Oksana Marcinkiva su vyru Ivano Frankivsko meru Ruslanu Marcinkivu, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas ir dr. Aldona Vasiliauskienė

Gieda jungtinis festivalio „Kalėdos Maizliuose“ choras

Kupiškio kamerinio choro „Cantus Vita“ dainininkai su garbiomis Ivano Frankivsko asmenybėmis; festivalio organizatoriumi Ivano Frankivsko Kristaus Karaliaus vienuolyno igumenu t. Juozapatu (Andrijumi Chaimyku) OSBM, Ivano Frankivsko meru Ruslanu Marcinkivu ir jo žmona Oksana, Kupiškio rajono meru Dainiumi Bardausku ir straipsnio autore dr. Aldona Vasiliauskiene

PilnasRytų (Graikų) apeigų katalikų ordinas pavadinimas: Ordo Sancti Basilii Magni – OSBM (lotyniškai) arba Чин Святого Василія Великого – ЧСВВ (ukrainietiškai). Ukrainoje veikia dvi:  Švenčiausiojo Gelbėtojo ir Šv. Mikalojaus –  tėvų bazilijonų provincijos. Lietuvoje  veikia Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynas, priklausantis Švenčiausiojo Gelbėtojo provincijai.

Šv. Juozapatas

Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (OSBM) įkūrėjai Šv. Juozapatas (Ivanas Kuncevičius, 1580–1623 m. lapkričio 12 d.) ir Josyfas Veljaminas Rutskis (1574–1637).

Jaunas Ivanas Kuncevičius atvyko iš Voluinės Volodymyro į Vilnių mokytis pirklio amato. Lemiamą poveikį jo ateičiai padarė Šv. Kazimiero šventė 1604 m., kai į Vilnių buvo atvežta Popiežiaus bulė, apie karalaičio Kazimiero paskelbimą šventuoju. Tais pačiais metais Ivanas įstojo į Vilniaus Švč. Trejybės vienuolyną, netrukus įšventintas į diakonus, o 1609 m. – į kunigus.

1609 m.  karalius Zigmantas III Vaza karališkuoju ediktu Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčią ir vienuolyną perdavė  Graikų apeigų katalikams ( po poros metų bus minimas Švč. Trejybės bažnyčios perdavimo Rytų apeigų katalikams 410 metų jubiliejus). Bazilijonų vienuolynai buvo žinomi nuo IX a., tačiau kiekvienas jų buvo savarankiškas, todėl negalėjo išvystyti plačios veiklos.

J. Kuncevičius ir V. Rutskis  (į vienuolyną įstojo 1607 m.) 1617 m. į Rutos dvarą prie Naugarduko sukvietė bazilijonų vienuolynų vyresniuosius. Nutarta sujungti penkis – Vilniaus, Biteno, Žirovicų, Minsko ir Naugarduko –  bazilijonų vienuolynus ir  įkurti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną – Švč. Trejybės kongregaciją su centru Vilniuje Brastos Bažnytinės unijos priimtiems  nutarimams įgyvendinti.

1617 m. Juozapatas išrenkamas Polocko arkivyskupu. 1623 m. lapkričio 12 d. vizitacijos Vitebske metu Juozapatas nužudomas prieš bažnyčios vienybę kovojusių priešų.

1643 m. Juozapatas popiežiaus Urbono VIII paskelbiamas Palaimintuoju, o 1867 m. popiežius Pijus IX Juozapatą paskelbia Šventuoju.

 Ir miręs Juozapatas buvo pavojingas carinei valdžiai, tad jo palaikai buvo slepiami įvairiose Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos vietose. 1916 m. jie pervežti į Šv. Barboros bažnyčią Vienoje (Austrija). Iš čia 1949 m. pervežti į Romą, o 1963 m. perlaidoti Šv. Petro Bazilikoje, dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje.

Į šv. Juozapato įkurto Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui organizuotą pirmąjį renginį –  festivalį „Kalėdos Maizliuose“ vaisingai įsijungė Kupiškio kamerinis choras „Cantus Vita“, atvykdamas į Ivano Frankivską.

 

Nuotraukos iš dr. Aldonos Vasiliauskienės asmeninio archyvo

Atgal