VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Religija

03 07. Lietuvą Ukrainoje atstovavo kupiškėnai (2): Ivano Frankivskas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Plečiantis Lietuvos ir Ukrainos ryšiams, Ivano Frankivskui tampant Lietuvos partneriu, lietuviams pravartu žinoti keletą svarbių istorinių objektų, kurie būna ekskursantų dėmesio centre. Keletą jų glaustai pristatysime. 

Pažintis su Ivano Frankivsku

Dabartinė rotušė – tai jau ketvirtoji, pastatyta XX a. pirmajame ketvirtyje toje pačioje vietoje ant tų pačių pamatų, turinti tuos pačius rūsius ir požemius.  Tai vienas jos fenomenalumų. Kitas išskirtinumas – ji vienintelė Ukrainoje rotušė, pastatyta XX a. trečiajame dešimtmetyje madingu konstruktyvizmo stiliumi. Ji nuo 1939 m. beveik vienintelė Europoje, viliojanti turistų žvilgsnius paauksuotais kupolais.

 Dalį rotušės patalpų užima Ivano Frankivsko kraštotyros muziejus, sukaupęs apie 110 tūkstančių eksponatų.

Filharmonija. 1891 m. (per metus) gyventojų iniciatyva ir lėšomis buvo pastatytas Stanislavo Moniuškos teatras, tapęs lenkų kultūros židiniu. Jame vaidmenis atliko žymiausi Ukrainos aktoriai, operos solistai: Marija Zankovecka, Mykola Sadovskij, Oleksandr Myšuta, Solomija Krušelnicka ir kiti.  Nuo 1939 m. visą keturiasdešimtmetį čia buvo įsikūręs Ukrainos muzikinis dramos teatras, dabar čia – srities filharmonija. Paskutinė rekonstrukcija atlikta 2011 metais.

Paminklas Rusų Trejetui (Ruskij Trijci) atidengtas 2013 m. gruodžio 31 d. Jis pastatytas prie Nacionalinio medicinos universiteto (skulptorius Volodymyras Dovbeniukas) ir skirtas Rusų trejeto veikėjams: Jakovui Golovatckiui (1814 10 17–1888 05 13), Markijanui Šaškevičiui (1811 11 06–1843 06 07) ir Ivanui Vahilevičiui (1811 09 02–1866 06 10). Tai pirmas paminklas Ivano Frankivske Ukrainos dvasios žadintojams –jie visi susieti su Ivano Frankivsku, o Jakovas Golovatckis susietas ir su Lietuva.

Mirė Vilniuje, palaidotas Liepkalnio stačiatikių kapinėse, kurios, 1838 m. pastačius Eufrosinijos Polockietės cerkvę, pradėtos vadinti Šv. Eufrosinijos vardu, nuo 1944 m. – Liepkalnio kapinėmis.

Pažintis su Ivano Frankivsku. Iš kairės: t. Pavlo Jachimecas OSBM,  ekskursijos vadovas Volodymyras, Kupiškio Televizijos ir Informacijos centro vadovas Povilas Vireliūnas, Kupiškio meno mokyklos direktorė Daiva Šakickienė, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas ir  Gražina Beinorienė

Ekskursija po Ivano Frankivsko senamiestį

Kupiškėnų delegacija prie Ivano Frankivsko rotušės su t. Pavlo Jachimecu OSBM (kairėje)

Buvusioje fortecijoje, dabar paveikslų galerijoje sėdi Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas (kairėje) ir  t. Pavlo Jachimecas OSBM (dešinėje)

Susitikimas su Ivano Frankivsko meru Ruslanu Marcinkivu. Iš kairės: Ivano Frankivsko Kristaus Karaliaus vienuolyno igumenas t. Juozapatas (Andrijus Chaimykas) OSBM, dr. Aldona Vasiliauskienė, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, Ivano Frankivsko meras Ruslanas Marcinkivas su žmona Oksana

 

„Cantus Vita“ vadovas Marijanas Remeikis (kairėje) choristų vardu už rūpestį ir globą dėkoja t. Pavlo (Petro Jachimecui) OSBM(dešinėje).Įsimintina įvykį televizijos kamera fiksuoja Povilas Vireliūnas, šalia jo Ingrida Tubelienė

„Ilgiausių metų“ giedama t. Pavlo Jachimecui OSBM

Švenčiausiojo Prisikėlimo arkikatedros soboras – mėgstamiausia vietos gyventojų maldos vieta, paprastai vadinama Katedra. Nors  kiekvieną sekmadienį čia aukojamos ketverios šv. Mišios, tačiau visose  Katedra perpildyta žmonių. Šventovė, pastatyta 1729 metais. Katedra tapo 1885 metais, kai Popiežiaus sprendimu Stanislavove buvo įkurta Graikų apeigų katalikų vyskupija. 1899–1900 m. katedros valdytojas (klebonas) buvo metropolitas Andriejus Šeptyckis. Katedroje saugomos sovietinio pogrindžio laikų Graikų apeigų katalikų kankinių – palaimintųjų relikvijos.

Potockių rūmai pastatyti apie 1682 m. miesto pakraštyje  prie įtvirtintų pylimų (valų) ir apsupti dviejų bastionų. Nors, kaip rašoma dokumentuose, trijų aukštų rūmai buvo gana kuklūs, tačiau  išsiskyrė iš kitų miesto pastatų. Čia lankėsi žymūs to meto didikai, tarp jų Lenkijos karalius Janas Sobieskis.

Rūmai, XIX a. pradžioje atiduoti kareiviams ligoninės reikmėms, buvo pertvarkyti. Ir šiandien išlikęs įdomus barokinio stiliaus paradinis įvažiavimas į rūmus.

Armėnų bažnyčia, arba Katedrinis Švč. Mergelės Marijos globos soboras, pastatytas 1743–1763 m. tuometiniame armėnų kvartale miesto savininko Juozapo Potockio pritarimu ir mieste gyvenusių armėnų pastangomis. Pašventinta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulu. Iki 1946 m. čia buvo saugomas XVII a. Nekaltosios Mergelės Marijos stebuklingas paveikslas. Kaip rašoma literatūroj, visas miestas gyveno šio paveikslo globojamas ir saugomas. 1946 m. paskutinis šventovės klebonas išvežė jį į Gdanską (ten jis yra ir šiandien). Ivano Frankivske vietoj originalo pakabinta paveikslo kopija. 1990 m. bažnyčia buvo perduota Ukrainos stačiatikių autokefalinei cerkvei ir vadinama Švč. Mergelės Marijos Globėjos vardo Katedros soboru.

Fortecinis bastionas. Ivano Frankivskas – vienintelis miestas šiame krašte, kuris pirmiausiai buvo nupieštas popieriuje. Jis buvo statytas pagal vieningą planą, kaip idealus miestas – fortecija (įtvirtinimas), ir tai rodo jo išskirtinumą iš kitų miestų. Miesto gynybos pagrindą sudarė ne aukštos pilies sienos, o šeši išoriniai penkiakampiai bastionai, pastatyti šešiakampio formos miesto – žvaigždės kampuose. Projekto autorius – žinomas prancūzų karo inžinierius Fransua Karasini. Jo darbus tęsė Karolis Benua. 1687 m. prancūzų keliautojas Fransua de Leranas rašė, kad iš visų Prieškarpatės vietų  pats gražiausias yra Stanislavivas – jo fortecijos liudija užbaigtumą.

Iš šios didingos fortecijos išliko tik mūro sienos fragmentas netoli pirmojo bastiono, vadinto Šv. Andrijaus vardu.

2012 m. bastionas buvo rekonstruotas, išvalytos vidinės patalpos. Dabar šiose atnaujintose patalpose įsikūrę dailės galerijos, amatininkų dirbinių parduotuvėlės, kavinukės ir restoranai.

Šimto metrų pėsčiųjų gatvė (stometrivka – „šimtametrinė“). 1986 m. beveik puskilometrį (420 metrų) miesto centrinės gatvės pertvarkyta į pėsčiųjų zoną – tai pirmąją pėsčiųjų gatvę Ukrainoje. Nors ji  gana ilga, tačiau vadinama „šimtametrine“. Jai individualumo teikia įvairių stilių pastatai: istorizmo, recesijos, art-deko, funkcionalizmo, tradicinio vienaukščio rūmo ir dviaukščio kazino bei Kijevo čigonų baroko...

Bankų kvartalas. Šimtą metrų besitęsiančio pėsčiųjų kelio vidury yra įdomi architektūrinė salelė, kuri neretai pavadinama „bankų kvartalu“. Keturi sujungti pastatai, susiję su bankine veikla, iš aplinkinių išsiskiria dydžiu, prabanga, neįprasta forma. Pastatai, žvelgiant į juos iš skirtingų pusių, formuoja vis kitokios statybos sampratą. Iš šono tas kompleksas atrodo kaip rūmai Iš kitos pusės –pompastiškas kažkurios Europos sostinės dalykinis centras. Šio šedevro autorius – architektas Janas Tomašas Kudelskis, atvykęs iš Lvovo, sukūrė vieną gražiausių istorizmo stiliaus statinių.

Prieškarpatės meno muziejus. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos ir Šventųjų Andrijaus ir Stanislovo bažnyčios – seniausi ir originaliausi statiniai Ivano Frankivske. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos mūrinės bažnyčios statyba (architektas Fransua Karasini) pradėta 1672 metais ir užbaigta 1703 m. Grafų Potockių dėka parapijinei bažnyčiai buvo suteikta aukštesnė koleginė teisė (panaši į dekanato). 1737 m. bažnyčios viduryje pastatytas baroko altorius, buvo papuoštas barokinėmis skulptūromis. Šiam įvykiui atminti sienoje įmūryta pirma memorialinė lenta, miesto valdytojo herbas bei raidės, liudijančios, Kijevo vaivadą, didįjį Karaliaus etmoną Juozapą Potockį ir datą – 1737 metai.

Ši parapijos bažnyčia tapo ne tik maldų, bet grafų Potockių palaidojimo vieta.

Nuo 1980 m. čia įsikūrė dailės muziejus (dabar – Prieškarpatės meno muziejus). 2012 m.  muziejuje saugomi meno kūriniai buvo eksponuoti Luvre.

Centrinis Medicinos universiteto korpusas (Stanislavivo geležinkelio direkcija). 1866 m. Stanislavive buvo nutiesta geležinkelio linija, anksčiau negu Charkove (1869) bei Kijeve (1870). Valdant Austro – Vengrijai Stanislavivas tapo strateginiu geležinkelio mazgu. 1892 m. stotyje, pirmajame miesto pastate, įsižiebė elektros lemputė. Pagal Ernesto  Baudino projektą  per nepilnus 1894 m. buvo pastatytas prabangus keturių aukštų Geležinkelio direkcijos pastatas. Stanislavivo direkcija 1894 m. buvo atsakinga už 1490 km geležinkelio liniją. Direkcija, kaip didžiausias tuometinio Stanislavivo pastatas (turėjo 70 poilsio kambarių ir 30 kabinetų), tapo atrakcija turistams. Pastatas unikalus ir tuo, kad vienas pats užima ištisą kvartalą: iš visų pusių jį galima apeiti ar apvažiuoti. Architektas, džiaugdamasis savo statiniu, persikėlė gyventi į Stanislavivą ir toliau čia darbavosi, o jo pirmasis statinys, kur dabar įsikūręs Medicinos universiteto pagrindinis korpusas ir dabar žmonių tebevadinamas Geležinkelio direkcija.

Viešbutis „Dniestras“. Ukrainiečių išsivaduojamoje XX a. kovoje viešbutis tapo istorijai žymiu pastatu. 1918 m. lapkrityje iš viešbučio (nuo 1914 m. jis vadinosi viešbučiu „Austrija“) balkono buvo paskelbta apie Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos (ZUNR‘o) įkūrimą. 1919 m. sausio 3 d.  viešbučio patalpose paskelbtas aktas apie ZUNR‘o ir Ukrainos Liaudies Respublikos susijungimą. 1919 m. keletą mėnesių čia buvo įsikūręs ZUNR‘o dalinys, o greta eilinių turistų viešbutyje gyveno parlamento nariai, ministrai, žinomi kariniai veikėjai. Čia lankėsi Simonas Petliūra, Mychailas Gruševskis, Volodymyras Vynničenko, Evhenas Petruševičius, Dmytro Vitovskis.

Paminklas metropolitui Andrijui Šeptyckiui. Dr. metropolitas Andrijus Šeptyckis (1865 07 29–1892 08 22–1899–1944 11 01), vienas svarbiausių Vakarų Ukrainos XX a. veikėjų, savo metropolito veiklą pradėjęs Stanislavive (Stanislavove). 1899 m. jis buvo įšventintas Stanislavovo vyskupu, o 1900 m. tapo Galicijos metropolitu ir Lvovo arkivyskupu. A. Šeptyckis sustiprino Graikų apeigų katalikų bažnyčią, įkūrė keletą aukštųjų mokyklų, Nacionalinį muziejų Lvove, pirmąjį draustinį Karpatuose, teikė specialias stipendijas Galicijos krašto dailininkams. Pagrindinė Ivano Frankivsko aikštė pavadinta Metropolito Andrijaus Šeptyckio vardu. 2015 m. toje aikštėje šiai iškiliai Ukrainos asmenybei buvo atidengtas  paminklas, kurį pašventino UGKC Aukščiausiais vadovas arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas.

Gartenbergių pasažas. Sugriauto viešbučio „Europietiškas“ (Europejskij)  vietoje 1904 m. brolių Gartenbergių, troškusių prekybinio centro, užsakymu buvo pastatytas Pasažas. Tai buvo uždara galerija su iš abiejų pusių besitęsiančiomis prekybinėmis eilėmis, restoranu ir kavine.

1960 m. Pasažą perstatė. Sovietmečiu čia veikė Centrinė parduotuvė – „univermagas“, vėliau parduotuvė „Vaikų pasaulis“.

Nuo 1990 m. Pasažas funkcionuoja kaip parodų salė, čia vyksta tarptautinės bienalės. 2011 m., atgaivinus Pasažą, įsikūrė ir prekybinis centras.

Alaus darykla. Ivano Frankivsko alaus darykla – viena seniausių alaus gamyklų Ukrainoje, grafų Potockių palikuonių atidaryta 1767 m. (šią datą liudija ant pastato esanti lentelė). Už Petro Potockio skolas, 1801 m. ji atiteko Austro-Vengrijai. Tais metais mieste veikė penkios alaus viryklos (daryklos), bet ši buvo pati didžiausia. 1888 m. pasikeitė alaus daryklos šeimininkai, o 1905 m. gamyklą nupirko Peteris Sedelmajeris. XIX a. viduryje gamykloje dirbo 40 žmonių. Kasmet buvo pagaminama 12 tūkstančių kibirų alaus. Sedelmajerių šeima alaus daryklai vadovavo iki Antrojo pasaulinio karo. Gamykla veikė ir sovietmečiu, o 1997 m., kaip viena seniausių gamyklų Ukrainoje, neišlaikiusi konkurencijos, sustabdė savo veiklą.

Sinagoga „Tempel“. 1895 m. rabinas Isaakas Gorovicas sinagogai padėjo kertinį akmenį. 1899 m. statyba buvo baigta (projekto autorius  Maksimiljanas Šliosas). Per Antrąjį pasaulinį karą buvo nudaužti du gražūs sinagogos kupolai, pati sinagoga, pergyvenusi kelias okupacijas, per stebuklą išliko.

Paminklas Adomui Mickevičiui. Buvusių įtvirtinimų vietoje 1870 m. suformuota aikštė pamažu tapo jaukiu skveru. Jo centre pastatytas paminklas Adomui Mickevičiui (1789 12 24–1855 11 26). Lenkų skulptorius iš Krokuvos Tadeušas Blotnyckis pasinaudojo pomirtine Mickevičiaus kauke. Skulptūrai padaryti prireikė 8 tonų itališko Kararo marmuro. Paminklas atidengtas 1898 m., minint poeto 100-ąsias gimimo metines. 1918–1919 m. ukrainiečių – lenkų kare marmurinė figūra buvo pažeista. 1930 m. lenkai ją atnaujino, tačiau ji – bronzinė.

Kristaus Žengimo į dangų skulptūra. Pylimai –buvusios Stanislavivsko fortecijos senieji įtvirtinimai. Juos valstiečiai supylė rankomis. Tikslas – paaukštinti vietovę, pakylėti statomus grafų Potockių rūmus, kad šie iš toli būtų matomi. Jau du šimtai metų, kaip nebėra fortecijos sienų, tik  tolumoje po jomis esantis parkas vadinamas „Valais“ (Pylimais). Kristaus Gimimo 2000-osioms metinėms skveras sutvarkytas, jame pastatyta bronzinė „Kristaus Žengimo į dangų“ skulptūra.

Ivanas Frankivskas garsėja kalvystės menu, todėl čia organizuojami visos Ukrainos kalvystės festivaliai.  Išskirtinės tematikos meno gaminiai lieka Ivano Frankivske. Skulptūros, ar ištisos kompozicijos išsibarstę po visą miestą ir tapę svarbiais ekskursijų objektais.  Pirmoji skulptūra  „Pavasaris“ atidengta 2005 m. Iki 2012 m. miestas pasipuošė  devyniomis kompozicijomis. 2012 m. „Kalvių šventė“ minėjo savo 10-metį, o Ivano Frankivskas – 350 metų jubiliejų. Kalviai šiai šventei nukalė itin originalų darbą „Miesto arka“.

Susipažinti su Ivano Frankivsko miestu, jo unikaliais architektūriniais paminklais, kalvystės darbais „Canta Vitus“ kameriniam chorui, vadovaujamam Marijano Remeikio ir visai kupiškėnų delegacijai, vadovaujamai Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko, padėjo ekskursijos vadovas Volodymyras.

Kupiškio mero D. Bardausko susitikimas su Ivano Frankivsko meru R. Marcinkivu.

Sausio 14-ą dieną vienuoliai bazilijonai suorganizavo Kupiškio mero Dainiaus Bardausko susitikimą su Ivano Frankivsko meru Ruslanu Marcinkivu. Nepaisant išeiginės dienos, į oficialų susitikimą meras Ruslanas Marcinkivas atvyko su žmona Oksana. Dalykinio pokalbio metu tartasi dėl bendradarbiavimo bendradarbiavimo krypčių ir šį faktą įteisinančios sutarties pasirašymo, pasikeista atminimo dovanėlėmis. Merų susitikime dalyvavo Kristaus Karaliaus vienuolyno igumenas Juozapatas Chaimykas OSBM, dr. Aldona Vasiliauskienė bei Kupiškio Televizijos ir Informacijos centro vadovas Povilas Vireliūnas.

Nuotraukos iš dr. Aldonos Vasiliauskienės asmeninio archyvo

 

 

 

 

 

Atgal