POLITIKA
09 07. Amerikos baltų laisvės lygos veikla ir siekiai
Lidija Veličkaitė
Amerikos baltų laisvės lyga (The Baltic American Freedom League), sutrumpintai BAFL, įkurta 1981 m. Los Andžele (Kalifornijoje) garsaus visuomenės veikėjo Juozo Kojelio iniciatyva. Paskambinęs keliems savo draugams ir gavęs jų pritarimą, dar pakvietęs keletą latvių ir estų, J. Kojelis nutarė steigti BAFL organizaciją, kuri atstovautų visoms trims okupuotoms Baltijos valstybėms. Steigėjai sudėjo apie aštuonis tūkstančius dolerių ir pasamdė lobistų firmą "Hannaford", kuri stengėsi išgauti JAV kongreso abiejuose (Atstovų ir Senato) rūmuose rezoliuciją dėl Baltijos laisvės dienos paskelbimo. Vienas estas net užstatė savo namą, kaip garantą, kad bus lobistų firmai sumokėta. Šis projektas pareikalavo daug darbo ir pastangų, nes Baltijos valstybių byla kažkaip nepasiekiamai aukštai buvo padėta ir neturėjo eigos. Tuo metu Baltuosiuose rūmuose prezidento Ronaldo Reigano patarėju ir padėjėju ryšiams su visuomene dirbo Linas Kojelis (Juozo Kojelio sūnus), todėl buvo tikima šio projekto sėkme. Buvo kreiptasi į lietuvių, latvių, estų visuomenines organizacijas ir lobistų firmos pagalba 1982 m. birželio 14 d. prez. R. Reiganas pasirašė rezoliuciją, skelbiančią birželio 14 d. Baltų laisvės diena (Baltic Freedom Day). Į oficialią pasirašymo ceremoniją Baltuosiuose rūmuose prezidentas pakvietė apie 200 baltiečių. Tai buvo pirmas kartas, kai tiek daug lietuvių, latvių ir estų dalyvavo tokioje iškilmingoje ceremonijoje. Tais pačiais metais prez. R. Reiganas, prašomas Amerikos baltų laisvės lygos, nusiuntė kiekvienam Jungtinių tautų nariui raštą, paaiškinantį, kodėl JAV nepripažino ir nepripažįsta Baltijos šalių okupacijos ir jų įjungimo į Sovietų Sąjungą.
BAFL yra ne pelno siekianti organizacija, kurioje dirbo ir tebedirba grupė pasišventusių ir mylinčių tėvynę žmonių, todėl jų darbai skirti jos išlaisvinimui, demokratijos, saugumo ir ekonomikos įtvirtinimui. Žmonės aukojo pinigus šiems kilniems tikslams įgyvendinti. Kiekvienas paaukojęs BAFL organizacijai 100 dolerių tampa jos nariu su vieno balso teise.
BAFL organizacijos pastangomis Laisvės radijas (Radio liberty), transliuojantis lietuvių, latvių ir estų kalbomis, buvo įjungtas į Laisvosios Europos radiją. BAFL domėjosi ir sporto renginiais. 1984 metų vasaros olimpiados Los Andžele metu Amerikos baltų laisvės lyga išnuomojo pastatą Sovietų Sąjungos olimpiečiams ir paskelbė, kad pastatas yra saugomas, kiekvienas sportininkas, kuris norės gauti prieglobstį JAV, kaip politinis pabėgėlis, nebus išduodamas ir galės čia pasilikti. Tai buvo didžiulis įvykis, sukėlęs daug kontraversijos tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Bijodami olimpiečių pabėgimo, Sovietai išnuomojo laivą, kuris plūduriavo keletą kilometrų nuo kranto. Į rungtynes ir iškart po jų atgal su didele apsauga tuos olimpiečius lydėdavo. Tai buvo labai nepatogu ir Sovietų Sąjunga atsisakė dalyvauti olimpiadoje.
1994m. JAV vyriausybė Baltijos šalims skyrė paramą vystyti privatų verslą, stiprinti ekonomiką per įvairias mokslo ir apsikeitimų programas tarp JAV ir Baltijos valstybių. 2010m. BAFL organizacija daug dirbo, kad būtų išmokėtas šios paramos likutis - 40mln. dolerių. BAFL iniciatyva iš Laisvės parko netoli Vašingtono pavyko iškelti Stalino biustą ir paskleisti žiniasklaidoje medžiagą apie jo vykdytus nusikaltimus. Taip pat BAFL labai stengėsi, kad Prancūzija neparduotų Rusijai "Mistral" karo laivų, kuriuose yra atominiai ginklai.
Amerikos baltų laisvės lyga organizuodavo Žmogaus teisių konferencijas, kuriose dalyvaudavo žymūs Amerikos vyriausybės atstovai, Baltųjų rūmų nariai, kongresmenai, senatoriai, žiniasklaidos atstovai. Valstybės sekretoriaus Elioto Abramso (Elliot Abrams) kalba, pasakyta vienoje iš BAFL žmogaus teisių konferencijų, buvo išspausdinta kaip oficialus JAV valstybės departamento pozicijos dokumentas, liečiantis Baltijos valstybių padėtį ir buvo plačiai komentuojamas Europoje, tame tarpe Vokietijos ir Didžiosios Britanijos laikraščiuose. Tai buvo signalas, kad JAV užsienio politikoje pradėjo žaisti „Baltijos korta“.
BAFL turėjo daug įdomių ir sėkmingų susitikimų su JAV Baltųjų rūmų administracija, Kongreso nariais, Saugumo departamento atstovais dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės atstatymo. Siekė, kad Baltijos valstybės būtų priimtos į NATO ir Europos Sąjungą, stiprinami jų ryšiai ir bendradarbiavimas su Vakarų valstybėmis, ypač su JAV. Taip pat, kad būtų užtikrintas Baltijos valstybių saugumas, inkorporuojant jas į NATO apsaugos garantijos programą (NATO 5- asis straipsnis sako, kad vienos NATO narės užpuolimas traktuojamas, kaip ataka prieš visas). Už pagalbą stojant į NATO Latvijos prezidentė Vaira Vykė Freiberga apdovanojo BAFL organizacijos direktorius aukščiausiais Latvijos medaliais. Už nuopelnus Lietuvai Angelę Nelsienę Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o už pagalbą stojant į NATO - NATO žvaigžde.
Angelė Nelsienė, BAFL buvusi viceprezidentė, prezidentė, o dabar prezidento pavaduotoja vadovavo kelioms Žmogaus teisių konferencijoms, dalyvavo aukščiausio lygio susitikimuose Vašingtone su JAV valdžios pareigūnais, Baltųjų rūmų nariais, dažnai buvo kviečiama kalbėti televizijos ir radijo laidose apie Baltijos valstybių nepriklausomybės siekius. Jai pavyko suorganizuoti keturiolikai didžiausių JAV baltiečių organizacijų vadovų susitikimus su prez. Džordžu Bušu vyresniuoju, kurie įteikė prezidentui labai svarų memorandumą dėl Pabaltijo valstybių nepriklausomybės siekio. Jos darbai aprašyti didžiuosiuose JAV, Venesuelos laikraščiuose ir žurnaluose.
Amerikos baltų laisvės lygos Direktorių taryba kaip ir pradžioje taip ir dabar yra Los Andžele ir kiekvienais metais yra renkama nauja. Ji turi savo įstatus, atleista nuo valstybinių mokesčių, negali būti tiesioginė lobistinė, bet yra įregistruota kaip švietėjiška ir informaciją teikianti organizacija. Informaciją ji teikia valdžios institucijoms, amerikietiškajai ir baltiškajai visuomenei. Šiandieną BAFL teikia pagalbą Lietuvai, Latvijai ir Estijai toliau plėtojant demokratiją, laisvą ekonomiką, teisėtumą, antikorupcinius veiksmus, laisvą žiniasklaidą, taip pat užtikrinant valstybių saugumą nuo išorinės agresijos, padeda skleisti neiškraipytą istoriją, garsina jos kultūrą ir ieško būdų, kaip išvystyti efektyvesnius ryšius tarp JAV ir Baltijos vyriausybių. Valdant prez.Bilui Klintonui (Bill Clinton), BAFL rūpinosi, kad būtų išmokėti dar ankstesniais metais paskirti 62 milijonai dolerių Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumui stiprinti.
Kiekvienais metais vykstančiame BAFL bankete suteikiami Direktorių tarybos metiniame susirinkime patvirtinti "Laisvės žymenys" (Freedom Award). Jais apdovanojami asmenys arba jų grupės už ypatingus nuopelnus Lietuvai, Latvijai ar Estijai. Banketo metu "Laisvės žymeniu" (medine lentele, ant kurios pritvirtinta metalinė plokštė su užrašu) įvertintas žmogus, ar grupės atstovas kviečiamas pasakyti kalbą.
Angelė Nelsienė pasakoja, kad BAFL "Laisvės žymenys" įteikti patiems žymiausiems JAV valdžios, Kongreso nariams, ambasadoriams, Lietuvos, Latvijos, Estijos disidentams ir prezidentams. "Laisvės žymeniu" pagerbta JAV valstybės sekretorė Madlena Olbrait (Madeline K.Albright), kuri ieškojo būdų pralaužti nematomą sieną ir pradėti kažkokį judėjimą tarp JAV ir Baltijos valstybių. Ji delegavo savo pavaduotoją dr.Ronaldą Asmusą (Ronald Asmus) surašyti JAV ir Baltijos valstybių chartiją (U.S. - Baltic charter of Partnership), kuri tiestų tiesioginius tiltus tarp JAV ir Baltijos valstybių. Šį istorinį dokumentą 1998m. sausio 16d. pasirašė keturių valstybių prezidentai: JAV - Bilas Klintonas, Lietuvos - Algirdas Brazauskas, Latvijos - Guntis Ulmanis, Estijos - Lenartas Meris. Stebėti šios ceremonijos į Baltuosius rūmus buvo pakviesta Angelė Nelsienė ir grupė baltiečių. Po pasirašymo ceremonijos, kalbėdama su valstybės sekretorės padėjėju Strobu Talbotu (Strob Talbot), A.Nelsienė pasakė, kad jei Lietuva turėtų naftos ar aukso tikriausiai šis procesas būtų įvykęs anksčiau. Padėjėjas ją paklausė: "O kaip apie tavo aistrą?". Ir pats atsakė: " Net ir vieno žmogaus tikėjimas, darbas ir aistra padaro stebuklus ne tik vieno žmogaus, bet ir tautų, jų kultūrų gyvenime."
BAFL "Laisvės žymenimis" apdovanoti JAV valstybės sekretorės pavaduotojas dr. Ronaldas Asmusas (Ronald Asmus), parengęs JAV ir Baltijos valstybių chartiją, valstybės saugumo patarėjas dr. Zbignevas Bzežinskis (Zbigniew Brzezinski), valstybės saugumo direktorius Samuelis Bergeris (Samuel Berger), buvusi valstybės sekretorė dr. Kandoliza Rais (Condoleezza Rice), senatorius Džese Helmsas (Jesse Helms), labai nuoširdžiai padėjęs siekiant laisvės ir nepriklausomybės visoms trims Baltijos valstybėms, kongresmenas Kris Koks (Chris Cox), kuris A.Nelsienės prašymu sutiko atvykti stebėti pirmų laisvų rinkimų Lietuvoje, tačiau sulaikytas Berlyne su trimis savo kolegomis, atvyko vieną dieną po rinkimų, susitiko su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi, prof. Vytautu Landsbergiu ir kt. A.Nelsienės prašomas kongresmenas K.Koksas pateikė Kongresui rezoliuciją dėl Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos ir Kaliningrado srities demilitarizavimo. Rezoliucija HCR-51 priimta ir patvirtinta abiejų rūmų (Atstovų ir Senato)1995m. ir įtraukta į JAV Kongreso dokumentus kaip oficiali nutartis. Ji tapo oficialia JAV Kongreso pozicija (Baltijos šalys turi teisę nustatyti savo užsienio politiką, įskaitant narystę NATO, ES ir Kaliningrado srities demilitarizavimą).
BAFL "Laisvės žymenimis" pagerbti prof. Vytautas Landsbergis, arkivyskupas Julijonas Steponavičius, Lietuvos žmogaus teisių aktyvistas Balys Gajauskas, Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, Lietuvos Helsinkio grupė, Estijos disidentas ir aktyvistas Mart Niklus, latviai ir lietuviai, žuvę 1991 m. sausio 13 - rugpjūčio 21 dienomis ir kiti, verti šio apdovanojimo.
Vadovaujant BAFL prezidentei A.Nelsienei 2012.04.12 "Laisvės žymuo" įteiktas JAV sekretorei Hilari Klinton (Hillary Clinton) už išskirtinį jos dėmesį Lietuvai, Latvijai, Estijai ir jos apsilankymą du kartus Lietuvoje. Tai patvirtino šių trijų valstybių svarbą, sprendžiant tarptautines ir Europos problemas. A.Nelsienė nesitikėjo, kad H.Klinton galės atvykti atsiimti šio žymens, žinant jos užimtumą įvairaus lygio derybose visame pasaulyje. Tačiau ji parašė laišką, dėkodama už tokį išskirtinį pagerbimą ir atsiimti žymens atsiuntė Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių departamento direktorių Dereką Hoganą (Dereck Hogan). Jis šia proga pasakė atitinkamą kalbą, išreikšdamas padėką ir patvirtindamas JAV nusistatymą Lietuvos, Latvijos, Estijos atžvilgiu, besąlyginę paramą ir garantiją šioms valstybėms, kad jų saugumas yra JAV prioritetas ir visada toks bus, pažymėjo jų svarbą dalyvaujant tarpvalstybinėse derybose, kaip partnerių Afganistane ir Irake, ypač Lietuvos būsimą pirmininkavimą ES Tarybai nuo 2013 m. liepos 1 dienos. A.Nelsienė pažymi, kad ta proga BAFL sulaukė JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) sveikinimo ir reikšmingo įvertinimo už veiklą ir darbus JAV ir Baltijos valstybėms. Šis vakaras susilaukė žmonių finansinės paramos, ir tai įpareigoja BAFL toliau veikti ir dirbti. Organizacija turi savo tinklalapį - www.bafl.com -, siūlo jį paskaityti, kviečia tapti BAFL nariais ir dalyvauti jos veikloje. Šiuo metu BAFL organizacijos Direktorių taryboje darbuojasi šie lietuviai: pirmininko pavaduotoja - Angelė Nelsienė, vicepirmininkai - Marytė Šepikaitė ir Kęstas Reivydas, sekretorė - Feliksa Pavilionytė Barran. BAFL bendradarbiauja su Bendru baltiečių komitetu - JBC (Joint Baltic Committy).
Dažnai būdama Vašingtone, A.Nelsienė sužinojo, kad pačiame Kongrese veikia kongresmenų grupės, susidedančios iš Atstovų rūmų ar Senato narių, kurie rūpinasi įvairių JAV tautybių ir rasių interesais, saugumu, demokratija ir kitokia ekonomine pagalba. Todėl ji sumanė, kad ir Lietuvai tokia grupė reikalinga. Šiuo tikslu kreipėsi į savo kongresmeną Edą Roisą ( Ed Royce). Jis šiai idėjai pritarė, tačiau pasiūlė steigti vieną baltiečių grupę "Baltic Caucus", kuri atstovautų visoms trims valstybėms - Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Ši grupė buvo įkurta 1998 metais, remiant BAFL Direktorių tarybai ir dienraščio „Draugas“ redaktorės Danutės Bindokienės pagalba, kuri A.Nelsienės atsišaukimą į visuomenę paskelbė redaktorės skiltyje, dar parašydama vedamąjį, kad tai tikrai bus veiksminga institucija. A.Nelsienė susitarė su lietuvių kilmės respublikonu kongresmenu Jonu Šimkumi (John Shimkus) ir liberalu demokratu kongresmenu Denisu Kusiničiu (Dennis Kucinich). Iš pradžių jie į tai pažiūrėjo gana atsargiai, tačiau įsteigti Kongrese tokią grupę sutiko. Jie parašė kvietimą visiems Kongreso nariams tapti šios grupės nariais, o visas pradinis organizavimas, informacija, ryšys tarp Kongreso ir baltiškosios visuomenės teko A.Nelsienei. Ji projektą suderino su Atstovų rūmų pirmininku, daugumos ir mažumos partijų pirmininkais, kad gautų jų pritarimą. Su BAFL organizacijos ir visuomenės pagalba ir parama jai pavyko surinkti 79 Kongreso narius į grupę, vadinamą "Baltic Caucus", kuri iki šios dienos sėkmingai veikia. J. Šimkus yra labai veiksmingas šios grupės pirmininkas. JAV Atstovų rūmų "Baltic Caucus" griežtai pasisakė prieš Sovietų Sąjungos vykdomą agresiją Baltijos valstybių atžvilgiu, todėl ši kongresmenų grupė pateikė Kongresui labai svarbių rezoliucijų dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesų gynimo, taip pat ir Rusijos agresijos Gruzijoje atveju. Tai turėjo daug didesnį svorį ir poveikį Sovietų Sąjungai, negu tai būtų darę atskiri kongresmenai ar lietuviai, latviai, estai, gyvenantys JAV.
Amerikos baltų laisvės lyga kas mėnesį leidžia Baltijos biuletenį (Baltic Bulletin). Šiuo metu, jau ir su spalvotomis nuotraukomis, jis informuoja JAV Kongresą, Baltųjų rūmų administraciją, kitus pasaulio vadovus, žiniasklaidą, bibliotekas. Jame visada pristatomi Baltijos valstybių prioritetai, svarbūs pareiškimai, priimti JAV Kongrese, straipsniai, pasirodantys kitų valstybių spaudoje, susiję su Baltijos valstybėmis. Šiuo metu leidžiamas „Baltic Caucus Update“ - leidinys, kuriame sukoncentruotos pačios svarbiausios ir naujausios žinios iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Šis leidinys siunčiamas pirmos klasės paštu JAV prezidentui, Baltųjų rūmų administracijai, Valstybės departamentui, visiems Kongreso nariams, jų patarėjams. Šie juo sėkmingai naudojasi. Taip pat siunčiamas kitai žiniasklaidai, universitetams, bibliotekoms ir BAFL nariams.
Šiuo metu BAFL aktyviai įsijungė į rusų advokato Sergėjaus Magnitsko (Sergei Magnitsky) bylą, kuri svarstoma Senate (Nr. S. 1039) ir Atstovų rūmuose (Nr. H. R. 4405). S. Magnitskis, dirbdamas Rusijoje, vienoje Didžiosios Britanijos kompanijoje, pastebėjo 230 mln. dolerių neteisėtą pervedimą, kurį padarė Rusijos vidaus reikalų ministerijos (Russia Interior Ministry) pareigūnai. Už tai jis buvo FSB (Federal Security Bureau), buvusi KGB, nurodymu areštuotas, metus laikomas kalėjime, kankinamas ir nužudytas. Todėl JAV Kongrese šis įstatymas "Sergei Magnitsky Accountability Act", pateiktas Helsinkio komisijos pirmininko, senatoriaus Benjamino Kardino (Benjamin Cardin), svarstomas. Rusija turi žinoti, jog JAV netoleruoja žiaurių žmogaus teisių pažeidimų, kokie yra vykdomi prieš žurnalistus, opoziciją ir stengiasi užkirsti kelią tokiems neteisėtiems veiksmams žmonių atžvilgiu. Žmonės, kurie elgiasi amoraliai, neteisingai, neturėtų galimybės išvežti savo pinigų į JAV ar kitą šalį ir laisvai po jas keliauti. Šis įstatymas padėtų sustiprinti rusų patriotų pozicijas įtvirtinant demokratiją šalyje. Įstatymas būtų nukreiptas prieš neteisingai teisiamus rusų patriotus, žurnalistus kurie atsiduria kalėjimuose, konfiskuojami jų pinigai ar, neturėdami jokių teisių, priversti slėptis užsienyje. Šis įstatymas svarstomas ne tik JAV, bet ir dar dvylikos valstybių parlamentuose (Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Italijoje, Kanadoje, Olandijoje ir kt.).Ypač svarbu, kad žmonės, gyvenantys JAV, kreiptųsi į savo kongresmenus ir senatorius, ragintų juos tapti šio įstatymo rėmėjais.
Viešėdama Lietuvoje A.Nelsienė pasirūpino, kad BAFL Direktorių tarybos metiniame suvažiavime 2012.03.03 metu priimta rezoliucija, remianti Rusijos demokratiškųjų taikių visuomeninių grupių judėjimus, kurie gina žmogaus teises pagal tarptautinius susitarimus, būtų išversta į rusų kalbą ir išplatinta rusų visuomeninėms organizacijoms, žiniasklaidai Lietuvoje ir Rusijoje.
Atgal