POLITIKA
07 31. Atostogos planuojant pergales prieš rinkėjus
Inga Volskytė
Politikos apžvalgininkė
Seimo partijų rėmėjas - biudžeto pinigai. Milijonai bus išleisti, kaip ir praėjusiems Seimo rinkimams. 8 mln. gavo TS-LKD, tiek pat socialdemokratai. Darbo partija rėmėsi partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho lėšomis. 2000-aisiais metais didžiausias partijų rėmėjas buvo šešėlinė ekonomika. Rinkos tyrimų bendrovės "SIC Gallup Media“ duomenimis, per devynis tų metų mėnesius politinės partijos reklamai spaudoje, televizijoje bei radijuje išleido net 6,15 mln. litų. Skelbiama, kad televizija iš politinių partijų reklamos uždirbo 2,45 mln. litų, o laikraščiai – 2,37 mln. litų. „SIC Gallup Media“ šiuos skaičius gavo suskaičiavusi visą politinių partijų reklamos laiką per televiziją bei laikraščius. Tačiau tokie skaičiai – 6,15 mln. litų vien reklamai – gerokai prieštarauja oficialioms politinių partijų deklaracijoms apie rinkimuose išleistus pinigus. Galima daryti prielaidą, kad politinės partijos deklaravo tik dalį gautų ir išleistų pinigų. Kitos, didesnės išlaidos, kaip ir šių pinigų kilmė, nebus atskleistos.
2000-aisiais dar nebuvo Darbo partijos, tačiau ledai su sovietų ilgesio prieskoniu buvo dalijami kasmetėje koncerno „Vikonda“ rengiamoje ledų šventėje žmonėms.
„Moj adres ne dom i ne ulica, moj adres Sovetskij Sojuz” (išvertus iš rusų k. – „mano adresas ne namas ir ne gatvė, mano adresas Sovietų Sąjunga”), – šeštadienį kartu su rusų ansambliu „Samocvety” traukė Kėdainių stadione susirinkusi minia.
Kai kuriems Ledų šventės dalyviams ši daina žadino praėjusių laikų ilgesį, bet daugeliui jaunų žmonių tai tebuvo tik prieštvaninė melodija su sunkiai suprantamos kalbos žodžiais.
Kasmetėje koncerno „Vikonda” rengiamoje Ledų šventėje žmones džiugino įvairios pramogos. Vieni, vedini vaikais, į stadioną rinkosi dar prieš šventės pradžią. Mažyliai nekantriai laukė ledų žetonų lietaus. Todėl kai kas apdairiai pasirūpino skėčiais, mat jie ne tik saugojo nuo kaitrios saulės. Danguje pasirodžius sraigtasparniui, apversti skėčiai tapo žetonų gaudyklėmis. Deja, ne visiems pavyko pagauti iš dangaus krintantį žetoną, už kurį galėjai gauti nemokamų ledų. Drąsesnieji rado išeitį, kaip pasiimti tai, dėl ko atėjo į šventę. Ne vienas, vedinas vaiku, per minią brovėsi prie Viktoro Uspaskicho ir guodėsi, kad liko be ledų. Europarlamentaras karališku mostu tiesė jiems rankose turimus žetonus. Nuo scenos V.Uspaskichas ne kartą kreipėsi į susirinkusius. Jis ragino linksmintis ir klausė, ar patinka šventė.
Ledų valgytojų šventėje populiariausias buvo alus. Juo mėgavosi ir stadiono, ir labai svarbių asmenų palapinių publika.
Akylai apsaugos darbuotojų saugomose palapinėse linksminosi kviestiniai svečiai – verslo, pramogų ir politikos pasaulio atstovai.
Tiesa, šįmet į „Vikondos” kvietimą atsiliepė kur kas mažiau kviestų šalies garsenybių negu ankstesniais metais.
Į Kėdainius buvo atvykusi ir Kristina Brazauskienė. Raudonais marškinėliais vilkinti Demokratinės darbo ir vienybės partijos pirmininkė atvažiavo su būriu vienodai vilkinčių partijos kolegų.
Tarp politikų dominavo Darbo partijos atstovai. Pasirodė ir neseniai šios partijos vienu iš keliolikos pirmininko pavaduotojų tapęs Artūras Paulauskas.
Šventėje buvo galima pamatyti ir V.Uspaskicho sūnų Eduardą Uspaskichą su žmona Julija. Labai svarbių asmenų palapinių publiką aptarinėjantys paprasti ledų valgytojai kuždėjosi, kad jaunasis Uspaskichas labai panašus į pastaruoju metu smarkiai sulieknėjusį savo tėvą.
V.Uspaskicho taktika – geras visiems, vaišingas, atviras Darbo partijos vedlys, nesidrovėdamas ryškina dešiniųjų, Andriaus Kubiliaus nesusipratimus, naikinant Lietuvos ekonomiką. V.Uspaskichas atvirai kalba apie „Snoro“ banko sugriovimą, uždarymą, kad Lietuvos bankas švaisto labai didelius pinigus iš biudžeto bankroto administratoriui išlaikyti. Gi dešinieji mano, kad velniai, kurie dar gerai nežinomi, yra Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskichas ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Dėl trečio velnio kol kas nutylima – R.Paksas yra buvęs konservatorių ir krikščionių demokratų daugumos suformuotos devintosios vyriausybės Ministru Pirmininku. Į rinkimus valdantieji ketina eiti ne tik jau pramintu keliu – aukštindami savo nuveiktus darbus ir niekindami oponentus. Partijos strategai siūlo nevengti pasišaipyti ir iš savęs, taip taikantis į potencialių ir neapsisprendusių rinkėjų grupę. „Mes nemokame kalbėti, kai dirbame. Tie, kurie gražiai kalba, nesprendžia problemų“, - tokiais šūkiais prisibelsti į neapsisprendusių rinkėjų širdis svarsto konservatoriai. Dabartinei valdžiai būdingą pasipūtimą, nelankstumą, atstumą nuo žmonių ir kategoriškumą siūloma pateikti kaip nors šmaikščiai. „Partizanai irgi buvo nelankstūs ir kategoriški“, - nevengti paralelių su pokario partizanais savo rinkimų kampanijai siūlė valdantieji. Pagal konservatorių užmojus, oponentų šalininkai turi pajusti, kad iš balsavimo nebus jokios naudos, todėl geriau likti sėdėti namuose. Tokius rinkėjus siekiama paveikti konfrontuojant su pagrindiniais varžovais. Tai – „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“. „Analizuoti oponentų problemas, pradėti šaipytis, traukti per dantį“, - tokių būdų siūloma imtis partijos nariams. Per rinkimų kampaniją jie turėtų piešti apokaliptinius scenarijus, kaip atrodytų Lietuva įgyvendinus opozicijos siūlymus. „Imti ir taršyti V.Uspaskicho programėles, neleisti A.Butkevičiui plūduriuoti debesėlyje, kuris vadinasi „ne Kubilius“. Tokie priešnuodžiai įvardijami konservatorių rinkimų kampanijos gairėse. Be to, V.Uspaskichą siūloma lyginti su Arūnu Valinsku - šoumenu, cirkininku, pokštininku.
Manyčiau, jog Arūno Valinsko įvaizdis nemenkas. Jis iš Seimo tribūnos pasisako protingai ir yra vienas iš labiausiai išsilavinusių, palyginus, jaunų politikų. Tik Vilniaus meras Artūras Zuokas galėtų lygintis su juo. Tai netolimos ateities perspektyviausi Lietuvos politikai. Abu galėtų konkuruoti su Lietuvos Prezidente būsimuose Lietuvos Prezidento rinkimuose 2014 metais. Per pastaruosius tris metus Prezidentė D.Grybauskaitė senstelėjo ne mažiau penkeriais metais. Mąstymas, judėjimas, atsakymai į žurnalistų klausimus nerodo išminties, o ir mokytis, pvz., iš Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio nelinkusi. O reikėtų, be to, ir iškasti politinio karo kirviai prieš kaimynus Lenkiją, Latviją ir kitas kaimynes, rodo sustingimą užsienio politikos srityje. Geriausia valdžia – nepastebima, – jeigu esate girdėję šį posakį, vargu, ar jį galėtumėte pritaikyti mūsų šalies galvoms, kurios, regis, savo sprendimais tyčia stengiasi, kad jų pakaušius dergtų nesibaigiančios nepasitenkinimo srovės. Kartais kyla įtarimas, jog Lietuvos valdžios institucijos per tris pastaruosius metus įsijautė į visagalio pono vaidmenį – atrodo, kad tik nuo jų malonės turėtų priklausyti net ir tokie dalykai, kaip kiekvieno mūsų asmeninė laimė ar laisvalaikio leidimo būdai.
Atostogos paskirtos burti savo lektoratą, dar truputis trupinių skirta patariamojo referendumo dėl AE vėliavai surasti ir pritraukti apgaule šiek tiek naujų balsų Seimo partijoms.
.jpg)
