VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

07 13. Kauno planuotojai akcentuoja ne kiekybinę, bet kokybinę miesto plėtrą

Vilius Gnižinskas

Politikai patvirtino Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 metams koncepciją, kurią parengė savivaldybės įmonė „Kauno planas". Pagal ją 2013 metų pabaigoje-2014 m. pradžioje bus baigta rengti visą naują Bendrąjį planą.

Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo patvirtintas 2003 m., jo sprendiniai dar galioja iki 2013 m. Artėjant šiai datai, iš anksto pasirūpinta tęstinumu, todėl Kauno miesto savivaldybės taryba 2009 m. nusprendė rengti naują Bendrąjį planą.

 

Tarybos patvirtintoje naujoje Bendrojo plano koncepcijoje žadama laikytis iš dalies pakoreguotos 2003 m. tokios paties dokumento urbanistinės vizijos. Bendrasis planas rengiamas taip, kad būtų patogus tiek investicijoms, tiek ir gyventojams. Didžiausias dėmesys bus skiriamas Kaune esamo urbanistinio audinio racionalizavimui, atnaujinimui ir netolygaus miesto dalių augimo išlyginimui, miesto teritorijos panaudojimo efektyvumo didinimui. Taip pat - ieškoma kuo paprastesnių techninių sprendimų, plėtojant viešąją infrastruktūrą ir transportą. Peržiūrima ir koreguojama miesto viešųjų rekreacinių teritorijų sistema ir pasiūlymai viešosios rekreacinės infrastruktūros plėtrai.

Dokumento rengėja - savivaldybės įmonė „Kauno planas", jungtinės sutarties pagrindu užduotį vykdo kartu su bendrovėmis „Urbanistika" ir „Lyderio grupė". Bendrojo plano rengėja buvo parinkta atviro konkursu būdu. Plano rengimą 85 proc. finansuoja Europos Sąjungos struktūrinių fondai, 15 proc. - savivaldybės biudžeto indėlis.

„Kauno plano" direktorius Gediminas Šinkūnas politikams sakė, kad rengiant ankstesnius planus tikėtasi nuolatinio miesto gyventojų skaičiaus augimo, todėl planuota daugybė pusę milijono gyventojų turintiems didmiesčiams būdingų sprendinių.

„Dabar stebime akivaizdų gyventojų skaičiaus Kaune mažėjimą, tad planuojama numatant, kad miestas neturėtų plėstis į priemiesčius, o plėstis kokybiškai, - orientuotis į jau urbanizuotas teritorijas", - pasakojo G. Šinkūnas.

Svarbiausiu miesto pramonės centru išlieka rajonas tarp Taikos, Chemijos gatvių bei Pramonės pr. ir Ateities plento. Naujai kuriamas viešosios logistikos centras, susijęs su planuojama europinio standarto geležinkelio trasa, numatomas Palemone, esamo geležinkelio mazgo teritorijoje. Siūloma išlaikyti ir atgaivinti pramonės centrą ir Julijanavoje.

Pasak planuotojų, būtina tobulinti susisiekimą mieste, statant naujus tiltus, tiesiant aplinkkelius, reikia didinti viešojo transporto vaidmenį, plėsti susisiekimo būdus vandeniu, dviračiais.

„Mūsų apklausos duomenimis, šiuo metu tik 1 proc. kauniečių į darbą vyksta dviračiais, Vakarų Europoje šis rodiklis siekia 12 proc. Todėl reikia plėsti dviračių takų tinklą", - teigė M. Noreika - „Urbanistikos" atstovas.

Be to, 2013 - 2023 metų bendrojo plano koncepcijoje siūloma geležinkelio bėgiais sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus. Tam reikėtų Kaune nutiesti geležinkelio bėgių atkarpas, sujungsiančias oro uostą su Kauno ir Pravieniškių geležinkelio stotimis.

Kauno miesto tarybai patvirtinus Bendrojo plano koncepciją, maždaug metus bud konkretizuojami sprendiniai. Vėliau Bendrasis planas bus pristatytas susipažinti visuomenei. Suderinus parengtą Bendrąjį planą su atitinkamomis institucijomis, jis bus teikiamas tvirtinti miesto tarybai. Planuojama, kad tai įvyks 2013 m. pabaigoje ar 2014 m. pradžioje.

Atgal