POLITIKA
07 10. Viktor Uspaskich UABas „Bublički“
Viktoras Jencius - Butautas
„Tauta gali būti rami... Šokame!!!“. Taip 1928 metais dvisavaitinis satyros žurnalas „Aitvaras“ informavo skaitytojus, kad 1928 metais liepos mėnesio 8 dieną Kaune „Radio Cafe“ žinomas poetas Liudas Gira su labai gražia panaite šoko modernišką šokį „bublički“. Žinovai sakė, kad šokęs labai vykusiai. Šokti nenustojo iki pat 1940 metų ir galiausiai parvežė Stalino saulę iš Maskvos.
Prabėgo 84-eri metai, tačiau niekas nepasikeitė. Šiandien Darbo partijos veikla be Viktor Uspaskich šokių sunkiai įsivaizduojama. Tiesa, šoka jis dabar neva stepą, o tiksliau, čečiotką.
Tikiu, nes tai - absurdas
Viktor Uspaskich garbintojai tikėjimą juo ir jo partija be ideologijos pavertė liaupsinimo objektu. Iki šios dienos niekas nepaaiškino, kokio auksinio švilpuko pagalba buvo sušauktas pirmasis Darbo partijos suvažiavimas. Nėra jokios abejonės, kad tariamas pragmatizmas, kurį šiandien akcentuoja darbiečiai, nebuvo ir negalėjo būti tuo tikruoju pagrindu minimai partijai susiburti.
Viktor Uspaskich 2004 metais, jau kurdamas Darbo partiją, pademonstravo cinišką požiūrį į Lietuvos partijų, ideologijos pagrindu, kūrimo tradicijas. Nors toks, neva, deklaruotas beideologinis partijos sukūrimo principas yra visiškas absurdas, tačiau juo kažkodėl įtikėjo dalis Lietuvos gyventojų. Tokią Darbo partijos sėkmę pirmajame jos kūrimosi etape galima paaiškinti tik filosofo Tertuliano garsiuoju teiginiu „credo, guia absurdum“ (tikiu, nes tai yra absurdas). Ir vis dėlto, kas privertė dalį Lietuvos piliečių įtikėti Darbo partijos, kaip Lietuvos gelbėtojos, misija?
Nors Viktor Uspaskich pažįsta beveik visi Lietuvos gyventojai, jo pranašystes girdėję, matyt, ne visi. Dar 2007 metais Viktor Uspaskich „išpranašavo“ Lietuvą užklupsiančią ekonominę krizę ir visišką Lietuvos bankrotą 2012-aisiais. Viktor Uspaskich nėra pirmasis pranašas iš Rytų.
Tikrovė ir legendos
Tikinčių pranašystėmis ir astrologija Lietuvoje pakanka. Tikėjimas ritualais kartais yra toks didelis, kad ne tik tualetinis popierius vyniojamas apie kaklą, bet ir mėlynos žvakės deginamos.
Pranašysčių tėvynė yra Rytuose, o vienas jos atstovų laikytinas grafas Sergej Vronskij. Apie grafą, dvylikos tomų astrologijos žinyno autorių ir jo gyvenimą, parašyta yra daug, tik ar visa tai tiesa. Pasakojama, kad jis buvo 1920 metais čekistų nužudyto, caro generolo sūnus. Per klaidą liko gyvas, nes vietoje jo, kartu su visa generolo šeima, sušaudė prancūzės guvernantės sūnų. Guvernantė jį išvežė į Paryžių, vėliau giminės parsivežė jaunąjį grafaitį į Rygą, toliau sekė studijos nacistinėje Vokietijoje. Sergej Vronskij buvo ne tik Rudolfo Heso, bet ir Hitlerio astrologas, sovietmečiu teikė informaciją Stalinui, patarinėjo generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui. Deja, generolo tokia pavarde caro armijos sąrašuose niekas neranda iki šiol. Vieni tvirtina, kad jis buvo sovietų Rusijos žvalgas, kiti, kad tai sovietų užverbuotas latvis Rygoje, kiti tai neigia. Grafas S. Vronskij mirė 1998 metais. Jis buvo išpranašavęs Evos Braun ir kitų žinomų istorinių asmenybių likimus.
Ką veikė ir ką pranašavo Lietuvoje Lena Lolišvili, šiandien pamena jau ne visi. Paprasta kirpėja atvyko į Lietuvą 1990 metais „Žinijos“ draugijos kvietimu. 1996 metais Radviliškyje įsteigė ne UABą, oLenos Lolišvili paslaugų firmą „Auksinės rankos“. Ir kas tik ten nesilankė, gal iš smalsumo, o gal iš bėdos... Ypač išgarsėjo Lena Lolišvili savo pranašystėmis 2003 metais, Rolando Pakso prezidentavimo laiku. Ne mažiau legendomis apipintas Viktor Uspaskich praturtėjimas, jo vojažai į Rusiją. Ir kokių galių turėdamas sugebėjo be ideologijos sukurti partiją, kuri turi įtakos Lietuvos politiniame gyvenime. Lietuvos piliečių būrimąsi apie Viktor Uspaskich kitaip kaip antgamtinėmis ir kitokio poveikio jėgomis, pavadinti negalima.
Viktor Uspaskich sukurtą partiją veikiau reikėtų priskirti ne politinių partijų institutui, o UABų (uždaroji akcinė bendrovė) kategorijai.
Ar tapsime Lietuvos Respublikos piliečiais?
Sunku pasakyti, kokie magiški Viktor Uspaskich žodžiai suviliojo dalį Lietuvos piliečių tapti jo naujai sukurto politinio UABo nariais. Kodėl jie nesibaimina kotriniečių likimo. Pastarieji 1904m. dalyvavo carienės Jekaterinos paminklo Vilniuje atidaryme ir jo glorifikavime. Iki šiol tai yra dalies Lietuvos bajorijos gėda, nežiūrint įvairių išvedžiojimų apie tokio poelgio neišvengiamumą - šlovinti carą.
Viktor Uspaskich UABas, kritikuodamas tradicines Lietuvos partijas ir jų ekonominės veiklos metodus, savo vadui paskirdamas mesijaus vaidmenį, iš esmės pasisako prieš Lietuvos valstybės tęstinumą. Deja, naują mesijų pripažinusių atsirado nemažai.
Kokio tikslo siekė naujai kuriamos partijos nariai, pripažindami Viktor Uspaskich autoritetą. Rodos, Lietuvos piliečiui jis neturėjo tapti autoritetu. Šioje partijoje, esant neabejotinam vado Viktor Uspaskich autoritetui, nuomonių, kaip ir politinė laisvė, negalima.
Kas neišvengiamai būrė į Viktor Uspaskich UABą. Gal baimė, glūdinti pasąmonėje, išlikusi būnant pionierių, komjaunimo ir kitose sovietų organizacijose. Dirva Darbo partijos atsiradimui buvo paruošta sovietmečiu. Viktor Uspaskich UABo egzistencijos pagrindas - iš praeities atsinešta baimė ir klaidos.
Viktor Uspaskich Darbo partija yra legali. Kas suskaičiuos, kiek Lietuvoje yra UABų, turinčių aiškius ekonominius, bet paslėptus politinius siekius.
Kodėl jauni žmonės ateina į Viktor Uspaskich UABą? Gal tai tapo jų šeimų rangos metodu tarnauti... ne Lietuvai.
Atgal
.jpg)
