VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

07.13. Nuolaidžiausi blogiui - blogis nenuolaidžiaus

Vaclovas Volkus

 

Šį straipsnį paskatino parašyti birželio pabaigoje spaudoje pasirodęs rašinys „Europa pamiršo, su kuo turi reikalų“, kuriame Rusija vadinama valstybe su imperiniu polinkiu, kaimyninių šalių atžvilgiu vykdanti agresyvią politiką. Už tai sulaukusi kitų šalių pasmerkimo ir sankcijų.

Svarstant šį klausimą Europos parlamentinėje asamblėjoje, kai kurių šalių atstovai, vedami savanaudiškų tikslų, nuolaidžiauja Rusijai, siūlydami sankcijas švelninti. Tai sukėlė likusiųjų šalių atstovų pasipiktinimą. Rusijos agresyvi politika nesikeitė, nesikeičia ir vargu ar keisis. Kai kurių šalių atstovai samprotavo, jog Rusijos pokyčių vidaus, tuo labiau užsienio politikoje, nesimato. Rytų Europos šalys nepamiršo su kuo turėjo ir tebeturi reikalų.

Jeigu Vokietija po dvidešimtame amžiuje sukeltų karų prarado dalį savo žemių, tai Rusija - pasivadinusi SSSR - priešingai, nuolaidžiaujant didžiosioms vakarų Europos valstybėms Prancūzijai, Anglijai, tą patį galima pasakyti ir JAV, jas išplėtė savo kaimyninių valstybių sąskaita. 1939 metais užpuolusi Suomiją, atplėšė strategiškai svarbią Vyborgo sritį. Tais pačiais metais, ginkluoto konflikto metu, drauge su nacistine Vokietija nugalėjo Lenkiją ir pasidalijo jos žemės. 1940 m., grasindama karu, užgrobė nepriklausomas Pabaltijo valstybes - Estiją, Latviją, Lietuvą. Iš Rumunijos atplėšė Besarabijos sritį.

1940 m. Rusija užgrobė Pabaltijo valstybes - Estiją, Latviją, Lietuvą

Dvi to meto galybės, SSSR - diktatoriaus Stalino - Rusija, taip pat diktatoriaus ir nacių - Hitlerio Vokietija, besidalindamos Europos valstybes ir įtakos sferas, susipyko iki karo veiksmų, išplėsdamos jau prasidėjusio antrojo pasaulinio karo ribas, nusinešusio milijonus žmonių gyvybių, milžiniškus sugriovimus, pokario skurdą, tautų ir žmonių susipriešinimą. Viso to baisaus pragaro galima buvo išvengti, apeiti ne vienadienės diplomatijos keliu, nuolaidžiavimais, nematant ir nesuvokiant ką žada, kokių tikslų siekia 1933 metais atsidūręs valdžioje Hitlerio vokiškasis revanšizmas, pradėjęs nevykdyti 1919 m. Versalio taikos sutarties reikalavimų militarizuoti šalies ūkį. Aneksavo Austriją, pradėjo reikšti pretenzijas į kaimyninių valstybių žemes. Iš Lietuvos atplėšė Klaipėdos kraštą, kėsinosi į Čekoslovakijos Sudetų sritį. Pavojaus akivaizdoje Čekoslovakija kreipėsi pagalbos. 1938 m. Miunchene buvo pasirašytas Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Hitlerio Vokietijos ir Italijos nuolaidžiavimo susitarimas. Čekoslovakija turėjo perduoti Hitlerio Vokietijai Sudetų sritį, bet vėliau ji visai buvo užgrobta. Su kitu rytų agresoriumi - Rusija, buvo užpulta ir pasidalinta Lenkija. Pergalę agresoriai šventė Breste, pareikšdami: „Mūsų tarpusavio sutartis sutvirtinta krauju“, o SSSR ir trečiojo reicho diktatoriai Stalinas ir Hitleris vienas kitą pergalės proga pasveikino telegramomis.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje didžiosios Europos valstybės ir JAV nuolaidžiavimo pasekoje Rusija išlaikė savo rankose ne tik karo metais užgrobtas šalis, bet ir  „išvaduotas“ iš vokiečių okupacijos rytų Europos šalis - Lenkiją, Čekoslovakiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, o iš trečdalio okupuotos rytų Vokietijos sukūrė satelitinę Vokietijos valstybę VDR. Tose satelitinėse valstybėse savo sovietiniu pavyzdžiu įvedė paklusnius režimus. Nepaklusnumo atveju jėga susidorodavo su opozicionieriais - šaudė, teisė, trėmė iš gimtųjų kraštų. Kišosi ir į Afrikos, Azijos, pietų Amerikos valstybių vidaus reikalus, rėmė teroristines organizacijas. Tas truko apie 50 metų. Imperija išsikvėpė. Per daug buvo apžiojusi. Imperija sukurta jėga, jėga besilaikiusi, pradėjo byrėti. Nepadėjo nei pažadėtos „glasnost“, nei „perestroikos“ reformos. Neišgelbėjo ir susidorojimai. Nusimetė „globą“ minėtos Rytų Europos šalys, pasiskelbė atsiskiriančios ir skelbiančios nepriklausomybę, visos buvusios 15-ka sovietinių respublikų.

Rusijos prezidentu tapęs buvęs KGB aukštas karininkas V.Putinas yra samprotavęs, kad prieš 30 metų SSSR žlugimas tai didžiausia mūsų šalies katastrofa. Militarizuojama Rusija atsigavo. Pradėjo nevykdyti pasirašytų tarptautinių sutarčių, įsipareigojimų, grasino kaimyninėms šalims. Žiauriai nuslopino Čečėnijos skelbtą nepriklausomybę, kišosi į Gruzijos vidaus reiklaus, ją užpuolė. Iš Ukrainos atplėšė dalį Donbaso srities, aneksavo Krymą. Visa tai primena agresyvią Hitlerio revanšo politiką, privedusią prie Antrojo pasaulinio karo.

Istorija kartojasi ratu. Šiandien apsisukusiame jos rate Hitlerį pakeitė Rusijos Putinas. Gaila kai kurių nenuovokių Europos savanaudžių nacionalinių valstybių veikėjų, kurie pamiršo su kuo turėjo reikalų, neįvertina su kuo jų turi dabar. Dėl savo siauro nacionalinio  savanaudiško biznio bando nuolaidžiauti, įtikti agresyviai valstybei, kuri pasiryžusi nesiskaityti su niekuo, bando susikurti palankias prielaidas gražinti Rusijai prarastą didžiosios valstybės galią ir didybę. Nuolaidžiavimo metai tarnauja ne taikios Europos interesams.

Atgal