POLITIKA
05.23. Hamburge susitiko Baltijos valstybių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai
Antradienį Hamburge vyko tradicinis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame buvo aptarti saugumo, Europos Sąjungos (ES) ateities ir jos santykių su Rytų kaimynėmis aktualijos, regioninio bendradarbiavimo problemos.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Saugumo temą susitikime pristatęs ministras Linas Linkevičius padėkojo Vokietijai už jos karinį dalyvavimą užtikrinant NATO vykdomą Baltijos šalių saugumą, pabrėžė būtinybę stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumus, Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimą saugumo srityje.
Kalbėdamas apie ES Rytų partnerystę, ministras išsakė viltį, kad iki šio formato aukščiausio lygio susitikimo Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai 2020 metais laikotarpiu pavyks pasiekti gilesnės Rytų partnerių integracijos į ES. L. Linkevičius taip pat paragino Vokietiją atsižvelgti į vykstančią institucinę kaitą Ukrainoje svarstant jos skolos mokėjimo terminus, siekti konkrečių Rusijos įsipareigojimų įvykdymo dėl jos dujų tranzito per Ukrainą pradėjus veikti dujotiekiui „NordStream2“ ir vis dar įkalintų ukrainiečių jūreivių išlaisvinimo.
Baltijos valstybių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimai (formatas 3+1) vyksta kasmet jau 25-rius metus. Pernai toks susitikimas įvyko Palangoje.
n/jung1
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba atmetė Rusijos prašymą surengti posėdį dėl Ukrainos kalbos įstatymo
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį blokavo Rusijos prašymą surengti posėdį dėl naujojo Ukrainos kalbos įstatymo.
Praėjusį mėnesį Ukrainos Aukščiausioji Rada patvirtino įstatymą, pagal kurį ukrainiečių kalba pripažįstama vienintele valstybine kalba šalyje, ir jos vartojimas yra privalomas viešojo sektoriaus darbuotojams, valstybės įstaigoms, žiniasklaidai ir kitose visuomenės gyvenimo srityse.
Rusija griežtai sukritikavo įstatymą, teigdama, kad tai tik pagilins susiskaldymą Ukrainos visuomenėje, ir teigė, kad įstatymas reiškia "visišką ir privalomą šalies ukrainizaciją".
Rusijai nepavyko gauti devynių balsų, būtinų, kad Saugumo Taryboje būtų surengtas posėdis. Prašymas dėl posėdžio buvo pateiktas tą pačią dieną, kai Ukrainoje buvo inauguruotas naujasis prezidentas Volodymyras Zelenskis. Europos šalys ir JAV siūlė surengti posėdį kitą dieną, bet Maskva nesutiko.
Ukrainos ambasadorius Volodymyras Jelčenka sakė, kad "tai visai nebuvo sutapimas", kad Rusija paprašė posėdžio V. Zelenskio inauguracijos dieną.
Saugumo Taryba turi 15 narių. Prancūzija, Vokietija, JAV, Didžioji Britanija, Belgija ir Lenkija balsavo prieš. Keturios šalys: Indonezija, Dramblio Kaulo Krantas, Kuveitas ir Peru balsuojant susilaikė. Kinija, Rusija, Pietų Afrika, Ekvatoriaus Gvinėja ir Dominikos Respublika balsavo už.
Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia teigė, kad rusų kalba "išstumiama" iš Ukrainos ir apkaltino Tarybą "cenzūra".
Kaip teigiama, Ukrainos rytai ir pietūs pirmiausia yra rusakalbiai. Šalies vakaruose taip pat gyvena gana didelės etninių vengrų ir rumunų mažumos.
Ukrainoje didžioji dalis žmonių sklandžiai kalba tiek ukrainiečių, tiek rusų kalbomis. Remiantis Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos rezultatais, ukrainiečių kalbą vartoja 32,4 proc. ukrainiečių šeimų, rusų kalbą - 15,8 proc. Apytikriai ketvirtadalis ukrainiečių vartoja abi kalbas.
Rusijos teigimu, naujuoju Ukrainos kalbos įstatymu pažeidžiami vadinamieji Minsko susitarimai, pasirašyti, siekiant užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje.
Pirmadienį inauguracinėje savo kalboje naujasis Ukrainos vadovas V. Zelenskis teigė, kad svarbiausia jo užduotis bus ugnies nutraukimas Rytų Ukrainoje ir apsikeitimais kaliniais , ir tai sudarys sąlygas deryboms.
Konfliktas Rytų Ukrainoje jau pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių. Ukrainos vyriausybės pajėgos nuo 2014 metų balandžio kovoja su Rusijos remiamais separatistais.
.jpg)
(1).png)
