VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

05.03. Išsilaisvinkime iš neliečiamųjų gniaužtų

Ramūnas Karbauskis

 

Ilgai stengiausi būti korektiškas savo oponentų atžvilgiu, dabar pranešu – tas laikotarpis baigėsi. Tai, ką pamačiau per šiuos du su puse metų, pranoksta net ir lakiausią vaizduotę. Lietuvos žmonėms niekas niekada neleido net akies krašteliu pamatyti faktų, kurie leistų bent kažkiek įsivaizduoti, kaip sistema slėpė iššvaistytus milijardus eurų, stabdė tyrimus, kurie būtų išvertę ne vieną korumpuotą politiką iš posto. 

Ramūnas Karbauskis

Per eilę metų susikūrė  sistema, kurioje, turint aukščiausių politikų palaiminimą, buvo galima nekliudomai vogti iš valstybės ir susidoroti su tais, kurie nori tam sutrukdyti. Kada supranti, jog net prokurorai buvo priversti paklusti tiems, kurie tarnavo šiai sistemai, suvoki, kad tam kažkas turi padėti tašką, nes kitaip tai sunaikins pačią valstybę.

Pustrečių metų mes diena iš dienos kovojame su šia sistema, su korupcija, nepotizmu, valdininkų sabotažu. Šią užduotį mums patikėjo Lietuvos žmonės, kurie suprato, jog mums valdžia – įrankis sugrąžinti Lietuvai tai, ką prarado Tauta dėl aukštus postus užėmusių politikų siaurų interesų ir begėdiško požiūrio į emigruojančius, negalinčius apsiginti žmones. 

prof. Vytautas Landsbergis

Saulius Skvernelis

Vitas Vasiliauskas

Korupcija ir dabartinė valdžia yra absoliučiai nesuderinami dalykai. Džiugina, kad vis daugiau žmonių, pareigūnų ima drąsiai kalbėti apie įvairių lygių korupciją valstybėje. Ar tai būtų įvykę, jei dabar valdžioje būtų konservatoriai? Labai abejoju... 

Profesorius V. Landsbergis parinko Lietuvai Dalią, kurią pavadino visos Lietuvos dalia. Prokurorai šį jos dešimties metų valdymo laikotarpį įvardijo kaip vieną juodžiausių, kuriame ne teisėsauga, o politikai sprendė, kaip turi vykti teisingumas ir kokiems politikams bei juos remiančioms grupėms jis bus nevykdomas. Būtent per šiuos metus atsirado neliečiamųjų luomas, o, kaip socialiniuose tinkluose teigia patys konservatoriai, Lietuvai vadovauja ne kas kitas, bet faktinis Lietuvos vadovas – V. Landsbergis, kurio nuomonės nuolankiai klauso ir pati Lietuvos Dalia, netvėrusi tuoj po Seimo rinkimų pranešti, jog rinkimus laimėjo ne tie.  

Kalbėdamas apie „tuos“,  noriu jūsų pasiteirauti, ar jums nekilo klausimas, kodėl reikia, kad valdžioje būtų „tie“? Kai jie buvo valdžioje, niekas nesipriešino Prezidentei, kuomet ji nurodinėjo, kaip turi skolintis Lietuva krizės metais. Niekas net nedrįso sureaguoti į jos argumentą, jog tik impotentai skolinasi iš Pasaulio banko. Lietuvai šie Prezidentės žodžiai ir juos įgyvendinę A. Kubiliaus ir I. Šimonytės veiksmai papildomai kainavo beveik du milijardus eurų. Visi sutartinai tylėjo. Žmonės jau pamiršo, kad Prezidentė „padėjo“ Lietuvai  ir investuodama daugiau kaip milijoną litų savo asmeninių lėšų į valstybines obligacijas, tokiu būdu gaudama milžiniškas palūkanas, nes skolinimasis dažnai buvo kelis kartus brangesnis, nei tai darė kaimyninė Latvija.

Jos buvęs rinkimų į Prezidento postą štabo vadas, dabartinis Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas dievagojasi, jog viskas bankiniame sektoriuje tada buvo gerai ir skaidru. Tik va, vidinės Lietuvos banko darbuotojų atliktos ekspertizės, jų ataskaitos ir netgi banko dokumentai, teikti tuometinei URM bei valstybės vadovams, vykstantiems į susitikimus Švedijoje, rodo priešingai. Pasirodo, Lietuvos bankas realiai vertino situaciją, matė rizikas, valstybės vadovai buvo informuoti. Skaičiau dokumentus, kurie buvo rengiami pirmiesiems A. Kubiliaus vizitams į Švediją – taip, jis turėjo žinoti, kad „Pagal šiuo metu [mano pastaba – 2009 m.] galiojančią VILIBOR apskaičiavimo tvarką iš penkių bankų, pagal kurių skelbiamas palūkanų normas skaičiuojamas VILIBOR, net keturi bankai yra iš Skandinavijos. Kyla abejonių, ar bankų nustatyti rizikos priedai yra pagrįsti.“ Būtent taip A. Kubiliui rašė Lietuvos bankas. Deja, ši informacija nebuvo prieinama Lietuvos žmonėms, kurie tuo metu skolinosi šeimos būstui, o paskui didžiulės palūkanos virto šeimoms akmeniu po kaklu. Ar ne tai bandoma uždangstyti Lietuvos bankui slepiant informaciją nuo Seimo laikinosios tyrimo komisijos, o banko vadovui tyčiojantis iš Seimo ir sakant, kad Seimas santykiauja su lavonais? Beje, po Lietuvą praskolinusio ministravimo, Lietuvos banke darbavosi ir dabartinė kandidatė į prezidentes – I. Šimonytė. Man kyla klausimas, kodėl visi prezidentės Dalios Grybauskaitės globotiniai ten sėkmingai prisiglaudžia? Gal tokiu būdu apdovanojama už nuolankumą, tylą ar darbus? Tikriausiai nereikia priminti, kad ir G. Nausėda taip pat dirbo atsakingą darbą viename iš Skandinavijos bankų padalinių Lietuvoje. 

Tai tik vienas sistemos, joje veikiančių asmenų ir jų veiksmų sąsajų pavyzdys, o „tulpių pašto“ laiškai, puikiai iliustruoja, kaip tvarkomi kiti reikalai šalyje.

Man akivaizdu, jog išrinkę I. Šimonytę mes aukščiausiame valstybės poste, de fakto, turėsime Vytautą Landsbergį. Kandidatė to nė neslepia – pasisakymuose ji Vytautą Landsbergį apipila komplimentų liūtimi, o oficialioje konservatorių partijos paskyroje, jis jau dabar, kaip minėjau, vadinamas faktiniu Lietuvos vadovu. Dėl kandidato G. Nausėdos akivaizdu, jog žmogus turi galingą užnugarį – bankus ir stambųjį verslą. Manytina, kad toks Prezidentas tiktų ir konservatoriams, kurie daug metų tiems bankams ir verslui tarnauja.

Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose laimės tie, kuriais pasitikės dauguma Lietuvos piliečių. Paaiškės, kas valdys valstybę. Labai daug valdininkų, korumpuotų verslininkų, parsiduodančių politikų meldžiasi, kad prezidentu netaptų Saulius Skvernelis, o į valdžią grįžtų konservatoriai, atsinaujinę naujais satelitais – G. Palucko socialdemokratais.

Balsavimas už bet kurį kitą kandidatą, o ne Saulių Skvernelį, reiškia, kad konservatoriai laimės Prezidento rinkimus. Jeigu taip įvyks, po tam tikro laiko Lietuvos žmonės supras, kad laikotarpis, kuomet valdančiąją daugumą Seime sudarė LVŽS, o Vyriausybei vadovavo Saulius Skvernelis, buvo gurkšnelis laisvės žinoti, laisvės šnekėti ir kurti Lietuvoje. Galų gale išsilaisvinti iš neliečiamųjų gniaužtų. 

Visi turime teisę pasirinkti. LVŽS pasirinko savo kelią – tarnauti Tautai. Mes gerbiame pasitikėjimą, kurį įgijome rinkimų į Seimą metu. Vertindami faktą, jog artėjantys Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai yra nacionaliniai, mes juos suprantame kaip pasitikėjimo mumis pasitikrinimą ir  po jų priimsime atitinkamus sprendimus.  Pralaimėjimo šiuose rinkimuose atveju žinosime, jog Tautos pasitikėjimo mandato nebeturime, todėl iš karto po rinkimų pasitrauksime iš valdančios daugumos. Valdžią garbingai grąžinsime Tautai, jei ji mūsų valdžia nebepasitiki.

Oponentai jau reaguoja į šią žinią ir sako, jog tai spaudimas rinkėjams. Ne, tai ne spaudimas. Tai absoliuti pagarba Tautos valiai.

O politologams, kurie abejoja mūsų žodžiais, noriu priminti, kad esame žodžio žmonės. Mes visada darome tai, apie ką sakome žmonėms.

Tebūnie tai politinė reklama – rinkimų metu įstatymas įpareigoja taip žymėti.

Atgal