VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

04.11. Seimui pristatyta Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaita

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Seimui pristatė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgtos atskiros sritys pagal Vyriausybės patvirtintus veiklos prioritetus.

Saulius Skvernelis

Pirmasis jų – darni, atsakinga ir sveika visuomenė. Pasak S. Skvernelio, siekiant mažinti skurdo ir socialinės atskirties riziką, 2018 m. buvo toliau įgyvendinami darbo santykiams gerinti, darbo pajamoms ir socialinėms išmokoms didinti skirti darbai: „Indeksuojamos socialinio draudimo pensijos, įvesti vaiko pinigai, įvestas minimalių vartojimų poreikių dydis, kuris įsigaliojo 2019 m. ir buvo susietas su socialinėmis išmokomis. 20 proc. padidėjo valstybės remiamos pajamos – nuo 102 iki 122 eurų. Išlaidos piniginei socialinei paramai pernai padidėjo 115,7 proc. (nuo 168,10 mln. eurų iki 362,55 mln. eurų). 2018 m., lyginant su 2017 m., vidutinis socialinis pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui augo nuo 65,5 iki 80 su trupučiu eurų.“

Buvo įvestos finansinės paskatos pirmam būstui regionuose įsigyti. 116 šeimų pasinaudojo valstybės subsidija ir parama įsigyti arba butą, ar pradėti namo statybą šalies regionuose. Siekiant paskatinti vaikų įsivaikinimą, nuo 2018 m. pradėta mokėti nauja išmoka įvaikinus vaiką – 304 eurai per mėnesį.

Indeksavus socialinio draudimo pensijas, jos padidintos beveik 7 proc., dėl to vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 287 eurų, 2017 m., iki 319 eurų 2018 m. (beveik 25 proc.).

Kalbėdamas apie sveikatos sistemos tobulinimą, Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad, įgyvendinus vaistų kainų mažinimui skirtas priemones, pernai per ne visus metus beveik 2 eurais sumažėjo vidutinė priemoka tenkanti vienam receptui: „2018 m. pacientų priemokų už vaistus ir medicinos pagalbos priemones suma sumažėjo pacientams 27 proc., tai yra absoliučiai sumomis nuo 55 mln. eurų iki 40 mln. eurų, ir pacientų piniginėse liko apie 15 mln. eurų. Tai leido papildomai pradėti kompensuoti net 45 naujus inovatyvius, mirtinoms ligoms gydyti šiandien būtinus vaistus, kurie prieš tai nebuvo kompensuojami.“

Pasak premjero, siekdama didinti sveikatos paslaugų prieinamumą Vyriausybė 2018 metais inicijavo darbo užmokesčio didinimą sveikatos priežiūros specialistams. Lyginant 2016 m. ir 2018 m., sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų vidurkis padidėjo 307 eurų arba 20 proc., slaugytojų beveik 180 eurų – 23 proc.

Antrasis prioritetas – švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas. 2018 m. buvo pradėtas diegti etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Yra baigtas pirmasis etapas. Šiais metais bus tęsiamas antrasis etapas.

Siekiant užtikrinti aukštą mokslo ir studijų kokybę ir tarptautinį konkurencingumą, buvo pertvarkomas universitetų tinklas, taip pat pradėta vykdyti profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarka, tobulinamas profesinio mokymo turinys ir procesas. Dar viena naujovė – pradėtas taikyti nemokamo muziejų lankymo modelis. 2018 m. nemokamai muziejus aplankė daugiau negu 227 tūkst. šalies gyventojų.

Kalbėdamas apie trečiąjį Vyriausybės veiklos prioritetą – viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimą – S. Skvernelis pažymėjo, kad Vyriausybė ir toliau dėjo daug pastangų siekdama gerinti viešųjų paslaugų kokybę: 2017 m. viešojo sektoriaus įstaigų sumažėjo 2,6 proc., 2018 m. – 5 proc., valstybės valdomų įmonių 2018 m. sumažėjo net 43,5 proc., palyginti su 2017 metais.

Geri rezultatai pasiekti ir verslo aplinkos gerinimo srityje (ketvirtasis veiklos prioritetas – darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra). Premjero teigimu, pagal Pasaulio banko 2018 m. paskelbtą reitingą „Doing Business 2019“ Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – yra keturiolikta tarp 190 šalių ir yra viena iš pasaulio valstybių, kuriose verslo sąlygos palankiausios.

„2018 metai pasižymėjo tuo, kad vyko didelis proveržis investicijų pritraukimo srityje. Faktinis naujų tiesioginių užsienio investicijų pridėtinės vertės projektų skaičius išaugo 18 vienetų, palyginti su 2017 metais. Įgyvendinant naujus tiesioginių užsienio investicijų didelės pridėtinės vertės projektus, 2018 metais sudarytos galimybės sukurti 4700 naujų gerai apmokamų darbo vietų“, – sakė S. Skvernelis.

Siekiant gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinę ekonomiką, nustatytos savanoriško atsiskleidimo ir mokesčių mokėjimo skatinimo bei nepakantumo pažeidėjams mokesčių srityje priemonės – nuo metų pradžios pajamų tikslinimas deklaracijose išaugo 11 proc. Gyventojai taip pat pradeda naudotis nauja galimybe – gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) susigrąžinimu už išlaidas būsto remontui, automobilių remontui, auklių paslaugoms (2019 m. vasarį sulaukta 5 kartus daugiau prašymų gražinti GPM nei prieš tai buvusį mėnesį).

Siekiant mažinti šešėlį darbo santykių srityje, taip pat mokestinę naštą tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, 2018 m. sujungtos darbdavio ir darbuotojo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, bendroji (pagrindinė) pensijos dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, įvestos valstybinio socialinio draudimo (išskyrus privalomąjį sveikatos draudimą) įmokų „lubos“, sumažintas valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifas. Įgyvendinus Vyriausybės strateginius projektus pernai metais buvo modernizuoti 224 daugiabučiai namai, kurie suvartoja iki 70 proc. mažiau šiluminės energijos negu prieš renovaciją.

Susisiekimo valdymo sričiai priskirtos valstybės įmonės pernai, išankstiniais duomenimis, uždirbo 99,5 mln. eurų pelno (28 proc. daugiau negu 2017 m.).

Kalbėdamas apie penktąjį prioritetą – saugi valstybė – premjeras pažymėjo, kad krašto apsaugos sistemos pažangą lėmė nuoseklus gynybos biudžeto augimas. 2018 m. asignavimai Krašto apsaugos ministerijai sudarė 894 mln. eurų arba 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai 170 mln. eurų arba beveik 24 proc. daugiau negu 2017 metais. Labiausiai padidėjo modernizacijai, įsigijimams skiriamų lėšų dalis, kuri, įvykdžius praeitų metų biudžetą, sudarė 37 proc.

„Ilgalaikis ir nuoseklus pakankamo finansavimo skyrimas ir praktinės pastangos stiprinti nacionalinius gynybos pajėgumus  –ir toliau vienas iš sėkmingų atgrasymo veiksnių kalbant apie mūsų šalies nacionalinį saugumą“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Vertindamas pasiekimus tarptautinių santykių srityje premjeras džiaugėsi Lietuvos naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, produktyviu bendradarbiavimu su kaimynine Lenkija.

S. Skvernelis pažymėjo, kad Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo 2018–2019 m. priemonių plane jau visiškai įgyvendinta beveik pusė visų priemonių (47,5 proc.) –  26 priemonės ir 2 priemonės įgyvendintos iš dalies (iš viso 59 priemonės), likusias planuojama įgyvendinti 2019 m., išskyrus 2 priemones, kurias įgyvendinti numatyta 2020 metais.

Didžiausia pažanga pasiekta gerinant mokestinių prievolių vykdymą (PVM surinkimo gerinimas) ir tobulinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą siekiant sumažinti skurdą ir pajamų nelygybę, taip pat sprendžiant pensijų adekvatumo klausimą.

Vyriausybės ataskaitą svarstys visi Seimo komitetai. Diskusiją dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos Seimo posėdyje numatoma rengti balandžio 25 d.

Atgal