VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

04.09. Sostinėje išniekinta generolo Vėtros atminimo lenta

Pirmadienį sudaužyta ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato kabanti karininko Jono Noreikos-generolo Vėtros atminimo lenta. Atminimo lentą kūju nudaužė europarlamentaru norintis tapti advokatas Stanislovas Tomas.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo, S. Tomas buvo apklaustas ir yra laikinai sulaikytas.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato pareigūnai, jam vadovauja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia, kad diskusija dėl generolo Vėtros veiklos vertinimo yra sudėtinga ir daugiaprasmiška, tačiau chuliganiškas elgesys yra pats blogiausias argumentas tokioje diskusijoje. Pasak mero, savivaldybė lentos atkūrimo neplanuoja.

„(...) chuliganiškas elgesys yra pats blogiausias argumentas tokioje diskusijoje. Jei tai daro rinkimuose siekiantis dalyvauti asmuo, tai yra ypatingai žema. Primenu, kad savivaldybė nebuvo šios atminimo lentos įrengimo iniciatorė, tad lentos atkūrimo svarstyti neplanuoja“, - feisbuko paskyroje teigia Vilniaus meras.

Sambūris „Pro Patria“ siūlosi apmokėti J. Noreikos atminimo lentos atstatymą

Vilniaus universitete susikūręs patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ laišku kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių, siūlydamiesi apmokėti rezistento Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos atstatymą. Sambūrio pirmininko VU doktoranto Vytauto Sinicos pasirašytame laiške žadama padengti lentos gamybos išlaidas, jeigu savivaldybė nekliudys ją pakabinti ir užtikrins lentos priežiūrą ateityje. Taip sambūris reagavo į mero pasisakymus, esą Stanislovo Tomo sudaužyta J. Noreikos atminimo lenta nebus atstatoma savivaldybės iniciatyva. 

Kaip rašoma laiške, patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ nusivylė mero išsakyta pozicija neinicijuoti rezistento J. Noreikos atminimo lentos atstatymo, nes ši esą pakabinta ne savivaldybės iniciatyva. Sambūrio vertinimu, tai formali reakcija į formalumus peržengiančią laisvės kovų paniekinimo problemą. 

„Jeigu savivaldybė neturi lėšų ar noro atstatyti teisingumą ir pagarbos laisvės kovų dalyviams ženklus, sambūris „Pro Patria“ siūlosi apmokėti naujos lentos gamybą. Finansuosime J. Noreikos atminimo lentos atstatymo išlaidas, jeigu tik galite patvirtinti, kad nebus sudaryta jokių teisinių ar fizinių kliūčių lentą pakabinti jos ankstesnėje vietoje. Taip pat, kaip savaime suprantame dalyko, norėtume pažado, kad ateityje ši sambūrio lėšomis atkurta lenta bus saugoma nuo vandalizmo, o pakartotinio suniokojimo atveju atkuriama jau savivaldybės lėšomis“, - rašoma „Pro Patria“ laiške. 

Sambūrio pirmininko teigimu, J. Noreikos atminimo lentos atstatymas yra visos visuomenės rūpestis, o atsakomybės už tai vengimas - gėdingas elgesys. Įvertinę situaciją, sambūrio nariai nusprendė, kad jaunimui dera parodyti pavyzdį ir solidarumą. 

„Skubiai įsivertinome, kad sambūrio sąskaitoje turime lėšų, kurias galėtume skirti šiam kilniam tikslui, galime prisidėti ir savo asmeninėmis lėšomis. Vien sambūrio narys Martynas Katelynas įsipareigojo paaukoti iki dviejų tūkstančių eurų, kiti prisidėtų mažesnėmis sumomis. Lentos atkūrimui neprašome niekieno pagalbos, tik užtikrinti atkurtos lentos priežiūrą. Jeigu liberalų valdomame Vilniuje vandalai galės įvesti savo tvarką tiesiog griaudami tai, kas jiems nepatinka, o valdžia paliks viską savieigai, turime užkirsti kelią anarchijai. Simboliška, kad Vilnius, kuriame lietuviai XX amžiaus pradžioje esant priešiškai valdžiai išliko tik tarpusavio solidarumo ir aukų dėka, šiandien vėl dovanoja mums panašias situacijas. Neabejojame, kad Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie stos mūru už žuvusių laisvės kovotojų atminimą. Pradėti gali jaunimas“, - teigė Vytautas Sinica

 

Atgal