VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

03.29. Vidaus nepastovumo elementas – valdžia

 Soc. m.dr., doc. M. Rastenytė

 

Išanalizavę parlamentinių valstybių sistemas pastebėsime, kad valdžiai formuoti reikalingi pinigai. Daugeliu atvejų  Politinės institucijos atstovauja ne gyventojams, rinkėjams, o  turtuolių interesams. Esant tokiom valdymo formom, ekonominės sistemos yra nepastovios, nesprendžiamos žmonių gerovės problemos, ekologinės, socialinės, kultūrinės ir kitos žmogui svarbios egzistencijos. Lietuvai reikėtų rasti ypatingą valdymo formą, kuri vienytų įstaigą ir korporaciją, o valdymo sferoje būtų einama iš nelaisvų gamintojų asociacijų į laisvų gamintojų asociacijas.

Tokia valdymo junginių valdžios piramidė turėtų formuotis iš apačios į viršų ir iš viršaus į apačią ir kartu atstovautų bei gintų visuomenės daugumos dirbančių piliečių interesus, greitai reaguotų į rinkėjų nuomonės pokyčius, kiekvienas parlamentaras galėtų būti atšauktas ir išrinktas kitas.

Informacija

Vienas iš svarbių visuomenės gyvenimo reiškinių - teisinga informacija. Informacijos teisingumo laipsnis tampa sistemą destabilizuojančiu elementu.

Kadangi informacijos gavėjai skirtingi, tai ji suprantama ne vienodai ir subjektyviai. Informacijos teikėjai turi savo tikslą, todėl informacija nutolsta nuo savo pirmapradės prasmės, kas leidžia daryti dvi išvadas:

1.Perduodama informacija keičiasi.

2.Kiekvienas žmogus turi savo: „muitinę“ informacijai, jis ginasi nuo melagingų žinių.

Žiniasklaidos priemonių turėtojai gali manipuliuoti informacija ir nuolat teisinti pinigų priemonių turėtojų interesus. Tai akivaizdžiai pastebima kai kuriose TV ir radijo laidose, Informacinių sistemų kanaluose.  Informacijos, kaip ir pinigų, koncentravimasis vienose rankose, trukdo valstybės stabilumui. Įvairiapusės informacijos vartotojas gauna vis mažiau. Nesireiškia ir trečiasis pastovumo principas, tai yra uždaro tipo sistemos veikimas, nes informacija klasifikuojama atrankiniu būdu, o ne pateikiama tiesiogiai. Yra du informacijos lygiai: tikrasis, kuris plinta tiesioginiais kanalais tarp informacijos vartotojų, ir žiniasklaidos priemonių skleidžiama informacija.

Gamyba

Gamyba ir darbas yra ne tik materialinės žmonių gerovės pagrindas, bet ir jo santykio su gamta išraiška. Gamyboje vartojami atkuriamieji ir neatkuriamieji gamtos ištekliai. Gamindamas bet kurį produktą, gamintojas turi padengti žalos atlyginimo išlaidas įmonės darbuotojams, nukenčiantiems nuo gamybos poveikio. Valstybė turėtų nustatyti sąlygines kainas produkcijai, gaminamai ne iš atkuriamųjų išteklių ir iš išlaidų moksliniams tiriamiesiems darbams, kad būtų įdiegtos technologijos, pakeičiančios  pastaruosius išteklius atkuriamaisiais. Kodėl tokiems procesams reguliuoti nėra veikiančių įstatymų. Dėl to, kad įmonių savininkams, tai nenaudinga ir jie stengiasi paveikti įstatymų leidėjus. Čia ir prasideda korupcija ir organizuotas nusikalstamumas. Jeigu įmonių turtas priklausytų valstybei, politinė valdžia, kuri yra turtuolių rankose, priimtų tokius įstatymus, kurie būtų naudingi pastariesiems. Nebus galima garantuoti pastovios sistemos raidos, nes valstybė galės priimti įstatymus, įtvirtinančius stabilumą tik tada, kai gamybos priemonės priklausys valstybei, konkrečiam asmeniui ar vieniems ir kitiems kartu, o valdymo organai bus suformuoti ne iš stambaus kapitalo  savininkų, o iš daugumos šalies gyventojų atstovų.

Įmonių darbuotojai turi labai mažos įtakos valdininkijai užkardant nuostatą, kad valdžia daugiau mato ir žino, todėl pastarieji turi galimybę šluoti pinigus į savo kišenes, pasireiškia barbariškas grobstymas žmonių turto į savo  kišenes arba pusvelčiui parduoda saviesiems - užsieniečiams.

Ką daryti, kad gamyba nedestabilizuotų šalies gyvenimo?

Reikėtų, kad įmonės mokėtų gaminio ekologinį mokestį, kurį sudarytų nuostolių padengimas, dėl žalos, padarytos dirbantiesiems ir netoli nuo įmonės gyvenantiems žmonėms, resursų atkūrimo ir sąlygiškai neatkuriamų resursų kaštams padengti.

Mokestis į pensijų fondus nustatomas proporcingas darbo užmokesčio fondui, pensininkų skaičiui nuo viso dirbančiųjų skaičiaus ir santykio su anksčiau gautu darbo užmokesčiu. Norint didinti pensijų fondą ateities kartų, būtina turėti  didesnį dirbančiųjų skaičių, turėti didesnį vidutinio ir jaunesnio amžiaus dirbančiųjų lyginamąjį svorį su visais darbuotojais ir aukštą anksčiau gautą darbo užmokestį. Ne kaupimo fondais būtina spręsti ateities kartų pragyvenimo lygį. Bendra nuostata tokia, kad kiekvienas pensininkas gautų ne mažesnį, kaip

50 proc. buvusio darbo užmokesčio, bet ne vidutinio, šalies pensiją. Mokestis į vaikų fondą turėtų sudaryti 5 proc. darbo užmokesčio fondo. Kiekvienas žmogus apmokestinamas progresyviniu pajamų mokesčiu.

Pakitimai gyvenamojo fondo statyboje, stabilizuojantys sistemą

Buities, kaip ir visos gamybos organizavimas vyksta destabilizuojančioje aplinkoje. Ką reikėtų daryti, kad ši padėtis taptų stabilesnė? Jeigu į šeimą, gyvenančią savo name, žiūrėsime, kaip į sistemą, kuri turi funkcionuoti darniai su gamta, taip pat vystytis pati, kaip sistema, priartėsime prie ekologinio namo (ekonamo) sampratos. Sistema, į kurią įeina šeima su savo papročiais, dvasiniu pasauliu, santykiais su tėvais, vaikais, seneliais, su savo auklėjimo ir vaikų ugdymo sistema, sudaro šeimą.

Dalis žemės prie namo turi tikti buičiai ir verslui plėtoti. Namas turėtų būti statomas taip,  kad jo statybai ir eksploatacijai mažiausia būtų sunaudota neatkuriamų ir atkuriamų gamtos išteklių (toje vietovėje esančių naudingųjų iškasenų ir gamtos turtų). Namas turi funkcionuoti taip, kad jis neterštų aplinkos, neardytų dirvos struktūros, jos nenaikintų, bet atvirkščiai, jis turi švarinti orą ir gerinti dirvožemį. Jis turi imti mažai energijos, tai yra jam eksploatuoti turėtų būti sunaudota mažai elektros energijos, šildymui reikėtų vartoti efektyvią saulės energiją, žemės, oro energiją, o vėsinamosioms patalpoms-šaltį.

Dabartinė mokslo technologijų pažanga leidžia sėkmingai spręsti šias problemas. Mokslininkų skaičiavimais jau dabar tokius namus galima pastatyt 30 proc. pigiau už 1 kv.m., išlaidos jam išlaikyti sumažėja 30-50 proc., vandens venas žmogus sunaudoja 2 kartus mažiau. Mūsų visuomenė, gyvenanti permainų laiku, galės gyventi pagal bendrus principus, lemiančius sistemos stabilumo taikymą. Norint taupiai ir racionaliai gyventi, siekiant pasaulinės pažangos principų įgyvendinimo, mokestiniai tarifai už komunalines paslaugas turi būti mažesni už mažesnį elektros, dujų, vandens sunaudojimą, o ne atvirkščiai, kaip nustatyta mūsų mokestinėse tvarkose.

 

 

Atgal