VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

10.01. Kas mums trukdo gyventi visai kitaip – kaip estai?

Rytas Kupčinskas, Vladas Vilimas

Dabartinės valdžios veikla ir neefektyvūs opozicijos veiksmai vis labiau išryškina valstybės valdymo problemas, kurios formavosi beveik ištisą trisdešimtmetį po nepriklausomybės atkūrimo. Taigi nieko nuostabaus, kad Seimas šalia kitų neatidėliotinų uždavinių savo darbotvarkėje rado vietos atskleisti ir įvertinti ankstesnių valdančiųjų atsiekimus, kurių pasekmė - valstybės degradacija, o jos šaknys nesubalansuotoje teisinėje sistemoje.

LR Seimas 88 balsais – „už“ pagaliau pripažino, kad Valstybė po 28 m. nepriklausomo gyvenimo beesanti politinės reanimacijos palatoje. Tai atsispindi  Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo dėl neteisėto poveikio politikams išvadose.

LR Seimas

Estijos Seimas

Teisinės sistemos metastazės pernelyg aiškiai matyti ir išpremjero kalinių smurto vertinimo įkalinimo įstaigose: „ jo esama ne tik Pravieniškėse, bet visose Lietuvos įkalinimo įstaigose, o jas spręsti padės tik sistemos pertvarka“. Nors čia terminą „sistema“ bandoma patalpinti į esamų įkalinimo įstaigų rėmus ir visuomenei pateikti kaip įsišaknijusią SOVIETINĘ SUBKULTŪRĄ per kelis dešimtmečius, tačiau subkultūros terminas kalba pats už save – subkultūra kaip ir subproduktas yra pagrindinio produkto dalis. Taigi, norime mes to ar ne, SUBKULTŪROS nuo KULTŪROS plačiąja prasme atskirti be chirurginės intervencijos tikrai nepavyks.

Siekiant progreso, sekantis Seimo žingsnis – galutinai išsiaiškinti visas valstybės valdymo nuosmukio priežastis, tęsiant pradėtus tyrimus, ir priimti sprendimus dėl sistemos pertvarkos yra suprantamas. Tai, kad šiai veiklai brėžiamos raudonos linijos tik patvirtina, kad pasirinktas LVŽS kelias turi būti rezultatyvus.

Optimizmo suteikia LVŽS lyderio sprendimas peržengti Rubikoną, ko oponentai nedrįso padaryti beveik ištisą trisdešimtmetį. Jis teigia, “... kad tai bus tęsiama, nes mūsų visuomenė tikriausiai nori suprasti, kas dėjosi valstybėje 27 metus, dėl ko mes taip gyvename, o pavyzdžiui estai gyvena visai kitaip“.

Taigi kodėl estai gyvena kitaip? Kad tai suprasti, tenka susipažinti su jų teisine sistema ir palyginti su mūsų.

Estijos kelias link teisinės valstybės

Pirmas žingsnis Estijoje po nepriklausomybės atkūrimo – teisinės sistemos formavimas. Pradėta nuo įstatymų, jų tarpe pagrindinio – Konstitucijos.

Konstitucija priimta 1992 birželio 28 d., t. y. vėliau negu mūsų Laikinasis Pagrindinis (LP) įstatymas (1990. 03.11).

Įdomus sutapimas. Pašmaikštaujant galima teigti, kad estai, ruošdami Konstitucijos projektą, panaudojo mūsų Laikinojo Pagrindinio įstatymo 125 straipsnį, liečiantį prokuratūrą, tačiau, norėdami išvengti „skandalo“, prokuratūros iš viso neįtraukė į Konstituciją, o apsiribojo tik prokuratūros įstatymu, priskirdami šią instituciją Teisingumo ministerijai. Tuo tarpu mūsų prokuratūros veiklos reguliavimo teisinękvintesencijąišplėtojo iki atskiro skyriaus turinčio teisingumo kanclerio pavadinimą.

XII skyrius. Teisingumo kancleris

139 str. Teisingumo kancleris savo veikloje yra nepriklausomas asmuo, prižiūrintis įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, vietos savivaldos institucijų leidžiamų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.

Teisingumo kancleris vykdo jam pateiktų įstatymų priėmimo ar pakeitimo pasiūlymų, taip pat pasiūlymų, susijusių su valstybinių įstaigų darbu, analizę ir prireikus pateikia pranešimą Parlamentui.

Konstitucijos 76,85,101,138 ir 153 straipsniuose nustatytais atvejais teisingumo kancleris kreipiasi į Parlamentą su siūlymu Parlamento ar Vyriausybės narius, prezidentą, valstybės kontrolierių, Valstybės teismo pirmininką ar jo narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

140 str. Teisingumo kanclerį prezidento teikimu septyneriems metams skiria Parlamentas.

141 str. Teisingumo kancleris, vadovaudamas kanceliarijai, turi tokius pačius įgaliojimus kaip ir premjeras.

142 str. Jeigu teisingumo kancleris nusprendžia, kad įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, vietos savivaldos institucijų leidžiami teisės aktai prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, jis siūlo institucijai, priėmusiai tokį teisės aktą, 20 dienų laikotarpiu suderinti jį su Konstitucija ar įstatymais.

Jei per 20 dienų aktas nėra suderinamas teisingumo kancleris kreipiasi į Aukščiausiąjį Teismą siūlydamas šį aktą pripažinti negaliojančiu.

143 str. Teisingumo kancleris parlamente pateikia teisės aktų, priimtų įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, vietos savivaldos institucijų atitikties Konstitucijai ir įstatymams metinę ataskaitą

144 str. Teisinį teisingumo kanclerio statusą ir jo kanceliarijos darbo tvarką nustato įstatymas.

145. str. Teisingumo kancleris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik prezidento teikimu pritariant daugumai parlamento narių.

Estijoje kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teisingumo kanclerį raštu arba žodžiu dėl savo teisių pažeidimo, dėl įstatymo atitikimo Konstitucijai ar įstatymams.

Siūlome atkreipti dėmesį į 142 str., iš kurio matosi, kad teisingumo kancleris, kreipdamasis į atitinkamas institucijas dėl teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ar įstatymams pataisymo arba pripažinimo negaliojančiais, neprašo jokio papildomo tyrimo, bet tiesiog siūlo priimti sprendimą kompetentingai institucijai per nustatytą terminą. Vadinasi jo tarnybai suteikiama teisė vertinti priimamus teisės aktus ir kasmet informuoti Parlamentą (Riigikogu) apie priimamų teisės aktų kokybę. Tam jis turi reikiamus specialistus (apie 50 etatų) ir biudžetą, kurį pasitvirtina remdamasis patvirtintu valstybės biudžetu.

Pagal 2016 m. valstybės biudžeto įstatymą, teisingumo kanclerio kanceliarijai 2016 m. skirti 2 269 402 eurai, iš kurių atlyginimams 2 180 016 eurų.

Kaip matome, teisingumo kanclerio funkcijos – Prižiūrėti visų valdžios institucijų veiklą, o įgaliojimai – nustačius pažeidimus siūlyti, ne prašyti, kompetentingas valdžios institucijas pažeidimus pašalinti.

Tai, kad teisėtumo priežiūra yra pamatinė teisinės valstybės funkcionavimo dalis patvirtina ir Suomijos Konstitucija priimta 2000 m. kovo 1 d. Šiam reikalui skirtas visas X skirsnis nuo 106 iki 118 str. imtinai. Čia apart teisingumo kanclerio dar yra Seimo ombudsmenas, kurio teisės vienodos kaip ir teisingumo kanclerio – prižiūrint valdžios institucijų , tame tarpe ir teismų veiklą.

Įdomi detalė - Estijoje ir Suomijoje nėra Konstitucinio Teismo. Estijoje šias funkcijas vykdo Aukščiausiasis Teismas, Suomijoje  - Konstitucinės teisės komitetas ( 74 str.). Šis komitetas privalo pateikti išvadas dėl įstatymų projektų atitikimo Konstitucijai.

Dar vienas Estijos privalumas - po nepriklausomybės atkūrimo čia suformuota demokratiška teismų sistema, kur visuomenės atstovams teismų įstatyme skirta 11 straipsnių (nuo103 iki111 imtinai).

Čia vėl galime reikšti pretenzijas į autorystę, nes mūsų jau minėto LP įstatyme tokia teismų demokratija atsispindi labai aiškiai – 114, 116, 117 straipsniuose

Apibendrinant galima teigti, kad Estijos piliečiai nesijaučia diskriminuojami savo valstybėje. Apie nesubrendėlius ir nesusipratėlius girdėti neteko. Žemės reforma ir privatizacija praėjo sklandžiai, emigracijos problemų nėra, pasitikėjimas teismų sistema viršija ES vidurkį, Valstybės skola mažiausia pasaulyje, reikalaujama suma (2 proc. biudžeto) NATO organizacijai mokama nuo pat įstojimo į šią organizaciją, pensijos ir atlyginimai artėja prie ES vidurkio.

Pagal EUROBAROMETRO duomenis, 2009 m. Estijoje, t. y. praėjus beveik dvidešimtmečiui po nepriklausomybės atstatymo, teismais pasitikėjo 52 proc., nepasitikėjo – 43 proc. piliečių (pasitikėjimas viršija ES vidurkį). Lietuvoje 2009 m. teismais pasitikėjo 15 proc., nepasitikėjo – 78 proc. piliečių (nepasitikėjimas didžiausias ES).

Dabar pažvelkime į oficialią emigraciją. 2010 m. Estija – 0,19 proc., Lietuva – 2,16 proc.

Taigi, norint gyventi kaip estai, reikėtų remtis jų patirtimi ir ieškoti orientyro, kaip išplaukti iš pelkės, kurioje murdomės ne vieną dešimtmetį, tačiau problema ta, kad mūsų plaukimo lyderiai (ekonomistai, finansistai, sociologai) nepastebi, kad plaukia su svarmenimis (degradavusia teisine sistema) prie kojų, o arbitrai ant kranto praradę nuovoką ploja jiems ir siuva plaukikams prezidento kostiumus. Bet kaip žiūrovai (rinkėjai) vertins šį spektaklį, didelis didelis klaustukas.

 

 


 

 

Atgal