VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

11.18. Ką laisva valia pasirenka, už tai ir atsako

Vaclovas Volkus

Dievas savo kūriniui žmogui davė protą ir laisvą valią pačiam suprasti ir atskirti tai, kas gera, nuo to, kas bloga; kas teisinga, kas klaidinga. Šias dvasios dovanas palydėjo priesakai: dešimt Dievo įsakymų – Dekalogas, žmonijos civilizacijos aušroje iškaltas trumpais, aiškiais, suprantamais žodžiais akmens plokštėje. Žmogui leista savanoriškai pasirinkti gėrio ir orumo, blogio ir nešvarumo kelią.

Kiekvienas žmogus – savo likimo kalvis. Kokį likimo kelią savo gyvenimo pavyzdžiu sukala, tokį ir turi, už kurį neišvengiamai atsako.

Jau lopšyje kūdikėlis supranta gėrį ir blogį, supranta savo motinos gerumo ir meilės šypsnį, jis tiesia rankutes, šypsosi, kažką taria. Jis supranta ir piktą mamos veidą, grubų žodį – jis raukiasi, galiausiai pradeda verkti. Paaugęs tuo labiau suvokia ką nors blogo, negero padaręs, jis slepiasi, nuleidęs akis meluoja, suvokia, kad už blogą elgesį reikės atsakyti.

Nežinau atvejo, kad sveikas suaugęs žmogus, gyvendamas tarp žmonių civilizuotoje visuomenėje, neatskirtų gėrio nuo blogio, nesuprastų savo nepateisinamo poelgio. Vengdamas atsakomybės, padedamas tokio pat mentaliteto draugų, sąmoningai bando pasiteisinti išsigalvotomis priežastimis.

Žmogaus intelektas, jo moralinės savybės priklauso ne tik nuo genų, paveldo, bet ir šeimos, senelių blogo elgesio, įpročių, gobšumo, girtavimo, nesąžiningumo, per ilgą laiką tapusių žmogaus prigimtimi. Stebimės: žmonėms su aukštuoju išsilavinimu, susidūrusiems su nepalankiom situacijom, išlenda dvasios skurdžiaus intelektas. Iš tokių, tapusių valdžios ponais, nieko gero nelauk. Ir neklystame.

Štai kai kurie, vadindamiesi socialdemokratais, netekę vadovaujamos daugumos Seime, atsakingų postų valstybės valdyme, sudarė susitarimą – koaliciją su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, netilpo savame kailyje, blaškėsi, trukdė Seimui dirbti. Galiausiai susiskaldė dėl įtakos Seimo frakcijoj, išsirinko naują pirmininką G.Palucką, teistą už kriminalinį nusikaltimą – palankų savo kolegoms, piktnaudžiaujantiems valdžia. Ta proga verta prisiminti senovės graikų išminčių posakį, kad dideli žmonės gimsta tik doriems tėvams. Išimčių yra, bet jų skaičius neturi įtakos sąlygoti visuomenės gyvenimo.

Kandidatus rinkimams į Seimą parenka partijos iš geriausių savo narių. Vienmandatininkai, neturėdami tiek pinigų (mandatas į Seimą brangiai kainuoja) neapsieina be partijų, turtingųjų paramos. Išrinkti į Seimą, patyliukais savo sprendimais, patarimais, protekcijomis atidirbinėja skolas.

Didžiausia mūsų valstybės problema – ne tiek ekonominė, kiek moralinė. Jos esmė yra nuvertinta. Jos vietą užima godumas, noras praturtėti, kuo labiau praplėsti savo draugų, rėmėjų, ratą.

Antra – alkoholizmas. Jis apėmęs ne tik vargingiausius žmones, bet ir diduomenę. Graudu, kada geriausi iš geriausių, užuot kovoję su alkoholizmu, patys yra alkoholikai. Pasirodo, girtavimas – ir turtingųjų, daug uždirbančiųjų asmeninė problema. Ji iš nieko negimsta. Ji bevalių paveldėta, griaunanti valstybės prestižą. Pavyzdžiui, praėjusioj kadencijoj buvęs Seime socialdemokratas nuo Raseinių G. Mikolaitis šlitinėjo neblaivus Seimo koridoriuose. Vėliau išlindo E. Vareikis – konservatorių gėda. Jis, tarnybos reikalais vykdamas į Briuselį, neblaivus užmigo Vilniaus aerouoste. Paskutiniu metu nuo sistemingo alkoholio vartojimo ,,pažaliavo” Žaliųjų partijos atstovas L. Balsys. Anksčiau išprašytas iš Prezidentūros, ideologinių prietelių remiamas, tapęs neeiliniu Seimo nariu, - neblaivus pasirodė darbe. Neiškentusi kolegė A. Maldeikienė viešai prabilo: kada tai baigsis? L. Balsys viešai atsikirto: šmeižtas. Vienas Respublikos dienraštis tik apgailestavo, kad Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui ir Seimo valdančiosios koalicijos lyderiui R. Karbauskiui turėtų būti iškelta baudžiamoji byla dėl L. Balsio nusikaltimo slėpimo (galimai girtas sėdo prie vairo ir išvažiavo).  Štai kaip: vienas atsakingas prieš rinkėjus girtauja, o kiti už jo palaidą, neatsakingą pavaldinio elgesį Seime bei jo sėdimą neblaiviam prie vairo kaltinami baudžiamąja atsakomybe! O jeigu būtų, kas yra buvę, kai aukščiausi valdžios vadovai tokius paprašo išeiti iš darbo – pasigirsta oficialūs kaltinimai -  ,,galvas kapoja”.

Didžiausia mūsų valstybės problema - godumas

Tokia, su nedideliais nukrypimais, vyksta kova ir su valdžioje esančiais, piktnaudžiaujančiais tarnybine padėtimi valstybės turto – pinigų grobstytojais. Žmonės sako: parodykite Seimo narį, aukštą valdininką, kuriam buvo iškelta baudžiamoji byla, - išslydo iš jos mėnesinės algos dydžio baudele. Už valstybės daromą milijoninę žalą atsako ne tik konkretūs grobstytojai, vagys, o mokesčių mokėtojai, pensininkai ir kiti mažas algas ar pensijas gaunantys žmonės.

Kai kurie Konstitucinio Teismo ir kiti teisėjai yra labai uolūs dėl savo atlyginimų, o kriminalinėse bylose nusikaltusiems aukštiems valdininkams skiriamos mėnesinės algos dydžio baudelės. Tai pastebi žmonės: ,,Parodykite nors vieną valdžios atstovą, padariusį kriminalinį nusikaltimą ir sėdintį už grotų”. Kiti pašmaikštauja: ,,Varnas varnui akies nekerta”.

2013 m. Europos Parlamente priimtoje rezoliucijoje ,,Kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija bei pinigų plovimu” rekomenduojama, kad šalys narės imtųsi veiksmų, kad nusikaltusieji nepatektų į parlamentus. Tai liečia ir Lietuvą. Nusikaltėliams, teistiems už kriminalinius nusikaltimus, ne vieta Seime. Tik su diktatūra susietose valstybėse nusikaltėliai be atsakomybės valdo savo pavaldinius – piliečius.

Prašosi išvada, kad aukštuose postuose atsidūrę valstybės veikėjai nuvertina moralę ir nejaučia atsakomybės prieš tautą.

Atgal