VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

07.13.Prezidento Trumpo ir Putino susitikimo reikšmė. Ko tikėtis?

Ramūnas Alaunis

2017 liepos 7 Hamburgo pakraštyje įvyko JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas. Susitikimo formatas tik keturi vadovai – V. Putinas, D. Trumpas, JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir du vertėjai - užkirto kelią bet kokiam informacijos nutekėjimui. Iš pradžių susitikimui numatytos 35 minučių užsitęsė iki 2 valandų ir 16 min, G20 šalių vadovų susitikimas buvo tik fonas.

G-20 susitikimas buvo griežtai politinis susitikimas, o ne ekonominis. Todėl antirusiškų sankcijų panaikinimo klausimas nebuvo aptariamas.

JAV valstybės sekretorius Tillersonas pabrėžė „sunkiai išsprendžiamus“ klausimus, tačiau pabrėžė, kad prezidentas Trumpas „teisingai sutelkė dėmesį į tai, kaip mes judame į priekį." Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas sakė, kad Trumpas sutiko su Putino paneigimu, kad Rusija nesikišo į 2016 JAV prezidento rinkimus.

JAV Rusijos studijų prof. emeritas StephenasCohenas prezidento Trumpo-Putino 2017 susitikimą Hamburge vadina svarbiausiu viršūnių susitikimu nuo Antrojo pasaulinio karo. Jo nuomone, „susitikimas žymėjo naująjį istorinį JAV-Rusijos santykių atšilimą, kurį Vakarų žiniasklaida bandė sumenkinti. Priežastis yra ta, kad JAV santykiai su Rusija yra labai pavojingi, tačiau prezidentas Trumpas buvo politiškai drąsus, kad susitiko su Putinu, nežiūrint žiniasklaidos išpuolių prieš jį. Amerikoje yra demonizuojami trys pagrindiniai veikėjai: vienas iš jų yra Putinas, antrasis JAV prezidentas Trumpas ir Sirijos prezidentas Asadas. Trumpo-Putino susitikimas suformavo politinę partnerystę ir dabar juda į priekį. Bet žiniasklaidoje jie bus puolami,“ sako prof. Cohenas.

Ukrainos klausimas

Po Trumpo-Putino susitikimo prezidentas Trumpas paskyrė specialų pasiuntinį Ukrainos konflikto sureguliavimui stebėti buvusį ambasadorių prie NATO Kurtą Volkerį. Pastarasis yra JAV centrinės valdžios griežtos linijos šalinininkas kalbantis iš jėgos pozicijų. Pagal Volkerį Rusija yra „agresoriaus“, ją reikia atgrasyti ir izoliuoti. Kurtas Volkeris yra McCaino Tarptautinės Lyderystės Instituto direktorius. Tačiau jis yra tikrai diplomatiškas ir tikrai žino, ką mano kita pusė. Pasak Tillersono, jis paskyrė Volkerį atstovu Ukrainos konfliktui stebėti paties Putino prašymu. Pagal Minsko II susitarimus abi kariaujančios pusės – Kijevas ir Rytų Ukrainos sukilėliai turi laikytis paliaubų, o Rytų Donbaso regionas kontroliuojamas sukilėlių turi užtikrinti Ukrainos valstybės teritorinį vientisumą. 

Sirijos klausimas

Dar prieš prasidedant Trumpo-Putino susitikimui JAV valstybės sekretorius Tillersonas pasiūlė Rusijai bendradarbiauti Sirijoje: koordinuoti karinius veiksmus su Rusija, taip pat bendrai sukurti taikos palaikymo stebėjimo ir humanitarinės pagalbos teikimo mechanizme Sirijoje. Tillersonas sakė, kad Rusija, kaip Sirijos prezidento Assado sąjungininkė ir konflikto dalyvė, „yra atsakinga už tai, kad būtų patenkinti Sirijos gyventojų poreikiai ir kad nė viena Sirijos frakcija neteisėtai neatkovotų ar neužimtų teritorijų išlaisvintų iš ISIS ar kitų teroristinių grupių kontrolės."

Taigi, Tillersono pasiūlymas reiškia, kad Sirijos bandymas atgauti visų savo žemių kontrolę, kurią JAV-Kurdų ir JAV remiamų „sukilėlių“ pajėgos perima iš ISIS, JAV vyriausybėsbus laikomas „neteisėtu" ir kad Rusija turi užtikrinti, kad to neįvyktų.

Per Trumpo-Putino susitikimą Rusija ir JAV pasiekė susitarimą dėl ugnies nutraukimo pietvakarių Sirijoje. Buvo sutarta, kad Rusija nutrauks karinius veiksmus pietvakarių Sirijoje prieš teroristus ir kitas karines grupuotes. Šio susitarimo šalys taip pat yra Jordanija ir Izraelis. Susitarimo detalės ar kaip jis bus įgyvendinamas viešai neatskleidžiamos. Pietvakarių Sirijoje be Rusijos, karinius veiksmus iš oro savarankiškai vykdo Sirijos vyriausybinė kariuomenė prieš JAV remiamų sukilėlių „Laisvąją Sirijos Armiją“. Pažymėtina, kad visi ankstesni paliaubų susitarimai pietvakarių Sirijoje buvo nesėkmingi, daugiausia dėl „Hayat Tahriral-Sham'o“ karinės grupuotės (susijusios su Al-Qaeda) ir jos didelės įtakos sukilėlių „Laisvajai Sirijos Armijai“ šiame Sirijos regione.

Iš esmės šis susitarimas dėl paliaubų paskatins JAV ir Jordanijos taikos palaikymo pajėgų perdislokavimą prie Golanų aukštumų. Damaskas leido dislokuoti Irano ir Rusijos taikos palaikymo pajėgas aplink sostinę Damaską. Turkija įsitvirtino šiaurinėje Sirijos dalyje. Jas supa Rusijos pajėgos, o Sirijos  šiaurės rytuose JAV pajėgos kartu su Kurdų YPG.

Jordanija ir Izraelis nėra tiesiogiai kariaujančios šalys Sirijoje, tačiau susitarimas tiesiogiai susijęs su jomis. Lieka neaišku, ar JAV pajėgos turės grįžti į Jordaniją; kaip ugnies nutraukimas papildys Astanos derybas - faktinį geriausią Sirijos karo sprendimą įtraukiant Rusiją, Iraną ir Turkiją. Neaišku, ar ISIS bus išnaikintas.

Vienintelė problema yra ta, kad prezidentas Trumpas negali įvykdyti savo pažadų, nes realiai ne prezidentas kontroliuoja savo vyriausybę, bet JAV Gynybos departamentas ir žvalgybos tarnybos ir politikos institutai. Tad tikėtina, kad artimiausioje laiku pamatysime dar vieną oro antskrydį prieš Sirijos vyriausybines pajėgas, nes tokie incidentai tarp JAV ir Rusijos visada įvyksta tuomet, kai pasiekiamas tam tikras teigiamas susitarimas siekiant išspręsti Sirijos karą.

Šiaurės Korėjos klausimas

Likus dienai iki oficialaus Trumpo-Putino susitikimo Hamburge, Kremliuje uždarame posėdyje prezidentas Putinas ir Kinijos vadovas Xi susitarė dėl bendrai sukurtos strategijos dėl Šiaurės Korėjos; „Dialogas ir derybos". Buvo susitarta tvirtai priešintis JAV planams Pietų Korėjoje dislokuoti priešraketinės gynybos (THAAD) sistemas. Tad neabejotina, kad šis strateginis Rusijos - Kinijos planas dėl Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo kūrimo programos sustabdymo buvo pristatytas ir JAV prezidentui Trumpui.

Tačiau Trumpo administracija nutarė veikti viena – toliau ekonomiškai ir finansiškai vykdyti Šiaurės Korėjos smaugimo politiką neatmetant galimybės, kad vis didesnės JAV ekonominės sankcijos bus įvestos ir Kinijai už tai, kad ji nesilaiko Vašingtono reikalavimo nebendradarbiauti su Šiaurės Korėja.

Rusijos – JAV santykių klausimas

Po susitikimo Hamburge, Vokietijoje, prezidentas Putinas sakė, kad abu vadovai sutiko „sukurti darbo grupę ir dirbti kartu bendrai stebint saugumą kibernetinėje erdvėje." Tviteryje Trumpas paskelbė: „Putinas ir aš aptarėme, kad formuojame neįveikiamą Kibernetinio Saugumo dalinį, kad būtų galima užtikrinti rinkimų saugumą ir užkirsti kelią daugeliui kitų neigiamų dalykų..."

Trumpo susitarimas su Rusija dėl kibernetinio saugumo iš karto sulaukė kritikos JAV Kongrese. Todėl vėliau tviteryje Trumpas pranešė: „Faktas, kad prezidentas Putinas ir aš aptarėme (įkurti) kibernetinio saugumo padalinį, nereiškia, kad jis ir bus įkurtas. To negalės būti, bet paliaubos (Sirijoje) gali ir būti!" Taigi, ši vėlesnė žinutė yra realesnė, kurioje jau matome kaip Trumpas bando atsiriboti nuo susitarimų.

JAV Senatorius Lindsdey Grahamas bendras JAV-Rusijos „kibernetinio saugumo" pastangas pavadino „artimas kvailai kada nors girdėtai idėjai" ir pridūrė, kad Trumpo ir Putino susitikimas Hamburge buvo „pražūtingas".

Todėl tikėtina, kad nebus ir bendradarbiavimo kibernetinėje srityje, kaip ir paliaubų Sirijoje.  JAV Respublikonai ir Demokratai iš esmės atsisakė geresnių dvišalių santykių ir toliau įvardija Rusiją kaip „didžiausia grėsmę Amerikai“.

Liepos 10 JAV Senatorius Donas Beyeris pristatė 2018 m. Nacionalinės Gynybos įstatymo pataisą, kuri blokuos bet kokį bendrą Rusijos ir JAV kibernetinio saugumo pastangų finansavimą.

Verta paminėti, kad Vašingtonas netyčia pripažino savo klaidas, susijusias su Rusija. Pasak valstybės sekretoriaus Tillersono „Galbūt jie (Rusai) turi tinkamą požiūrį, o mes turime blogą požiūrį (dėl JAV ir Rusijos tikslų Sirijoje).“

JAV „valstybė valstybėje“ įtaka

Tačiau, vos tik baigėsi Trumpo-Putino susitikimas žiniasklaida užsipuolė Trumpą dėl jo ryšių su Rusiją. „The New York Times“ paskelbė, kad prezidento Trumpo jaunesnysis sūnus susitiko „su Kremliumi susijusia advokate Natalija Veselnitskaja už pažadą gauti kenkėjiškos informacijos galinčios pakenkti HillaryClinton 2016 metų prezidento rinkimų kampanijai.“ 

Tad nenuostabu, kodėl JAV žiniasklaida grįžo prie Trumpo, kaltindama jį, kad Putinas manipuliuoja JAV prezidentu Trumpu: „Putinas paspendė spąstus, o Trumpas pakliuvo į juos,“ skelbė CNN.

Vos tik baigėsi Trumpo-Putino susitikimas žiniasklaida vėl užsipuolė Trumpą dėl jo ryšių su Rusiją. „The New York Times“paskelbė, kad prezidento Trumpo sūnus susitiko „su Kremliumi susijusia advokate Natalija Veselnitskaja už pažadą gauti kenkėjiškos informacijos galinčios pakenkti Hillary Clinton 2016 metų prezidento rinkimų kampanijai.“

Iš tikrųjų Rusijos advokatė Natalija Veselnitskaja 2016 metais buvo susitikusi su kandidato į JAV prezidentus Trumpo rinkimu štabo komanda tame tarpe ir Trumpo jaunesniojo sūnumi, pasak kurio „žadėdama perduoti informacijos galinčios pakenkti kandidatės į prezidentus Hillary Clinton 2016 metų rinkiminei kampanija.

Trumpo sūnus paskelbė savo susirašinėjimo ir Veselnitskaja e-laiškus parodydamas, kad laiškuose buvo aptarti klausimai susiję su vaikų įvaikinimu ir su tuo susijusia labdaros veikla. Rusijos advokatė Veselnitskaja yra privatus asmuo ir kaip patiNBC kanalui  pripažino nesusijusi su Kremliumi. Kremliaus atstovas teigė, kad tokios advokatės nepažįsta.

Natalija Veselnitskaja asmeniškai yra labai nusistačiusi prieš Rusijos prezidentą Putiną ir JAV prezidentą Trumpą, tad kodėl ji teigė, kad turi įrodymų galinčių padėti kandidatui Trumpui Kremliaus pagalba galima tik spėti. Natalija Veselnitskaja 2016 birželio 9 praėjus 3 dienom nuo susitikimo su Trumpo sūnumi socialiniuose tinkluose paskelbė straipsnio nuorodą apie tariamai suklastotą Trumpo aukštojo mokslo diplomą. Manytina, kad tai buvo daroma sąmoningai siekiant vėliau apkaltinti Kremlių ‚įsikišimu į JAV rinkimus“.

Verta paminėti, kad Natalija Veselnitskaja praėjus 8 d. po susitikimo su Trumpo sūnumi 2016 birželio 14 buvo matoma JAV užsienio reikalų komiteto svarstyme Ukrainos ir Rusijos klausimu, kur sėdėjo šalia Obamos administracijos tuometinio ambasadoriaus Rusijai Michael McFaul‘o.

Ko realiai tikėtis iš susitikimo?

JAV respublikonų ir demokratų vyriausybėms ramybė yra nepakenčiama nuo pat 1990-ųjų, ypač po 9/11.  JAV priešų neturi, todėl jie yra išradinėjami. Vašingtono geopolitinė strategija – visais atvejais pateisinti nepateisinamą ir nepagrįstą karinę agresiją. Kai 1991 metais Tarybų Sąjunga išnyko, Amerikos „priešus komunistus“ pakeitė karai prieš musulmoniškas šalis.

Todėl ateityje būtų naivu tikėtis, kad prezidentas Trumpas keičia JAV senąją politiką, kurio administraciją kontroliuoja neo-konservatoriai ir karo generolai. Prezidento Trumpo nesveikas pyktis prieš Iraną ir Šiaurės Korėją toliau didina karo grėsmę prieš šias šalis. Jo, iš pažiūros, nuoširdus susitikimas su Putinu G20 Hamburgo pakraštyje Vokietijoje iš esmės nieko nekeičia JAV ilgametėje priešiškoje Rusijai politikoje. Konfrontacija tarp dominuojančių pasaulio branduolinių valstybių yra beveik neišvengiama. Nesuderinami skirtumai skiria šių šalių pasaulėžiūrą. Prezidento Trumpo pasakymas: „dabar yra laikas judėti į priekį konstruktyviai dirbant su Rusija" yra beprasmė retorika. Ilgalaikio teigiamo tolesnio darbo nebus. Tai tik laiko klausimas, kol dvišalių santykių trintis vėl iškils į paviršių.

JAV prezidentas Trumpas nėra savarankiškas politikas, Nors Trumpas stipriai kritikavo JAV centrinę valdžią, tačiau akivaizdžių teigiamų poslinkių nebus. Prezidentas Trumpas, kaip ir kiti ankstesni JAV prezidentai politikos nekuria ir negali nukrypti nuo politikos idėjų kalvių ir politikos institutų dokumentų. Nors paviršutiniškai daug kam gali pasirodyti, kad prezidentas Trumpas ir užsienio reikalų sekretorius Tillersonas iš tikrųjų nori mąstyti ir veikti kaip tikri  valstybininkai.

Kiek ilgai teks laukti ir koks bus kitas Rusijos ir JAV susitarimas dėl ugnies nutraukimo Sirijoje jau galima matyti iš anksčiau buvusių susitarimų per daugiau nei šešerius Sirijos karo metus.

Vašingtonas siekia ne derybomis su Putinu, bet kariniu būdu pakeisti Sirijos vyriausybę. Begaliniai JAV karai toliau tęsis.

Išvados

JAV prezidento V. Trumpo ir Rusijos prezidento V. Putino taip vadinamas „pozityvus susitikimas“ yra tik jų abiejų tarpusavio santykio vienas kitam svarbi išraiška, neturintis didelės reikšmės. Jokio reikšmingo lūžio JAV užsienio (karinėje) politikoje neįvyko ir artimiausiu metu neįvyks. Pagrindinis susitikimo indėlis buvo asmeninio lygio JAV ir Rusijos prezidentų bendravimas ir asmeninių santykių kūrimas. Nepaisant to, susitikimas sukuria precedentą padėti pagrindą asmeniniams JAV-Rusijos prezidentų ryšiams, kurie ateityje padėtų spręsti asmeninius politinius nesusipratimus.  

Atgal