VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

03 04. Nebaudžiamumo pasekmės – anarchija

Vaclovas Vokus

Šventam rašte pagal evangelistą Joną rašoma, kad į laisvą gyvenimą atėjus su senomis pažiūromis valdyti – žmogaus tragedija. Šiai tragedijai nusikratyti Mozei su Izraelitų tauta pabėgus iš Egipto nelaisvės prireikė klaidžioti 50 metų Sinajaus dykumoje, kol išmirė kelios vergo dvasios užvaldytos kartos. Būdamos laisvos, susidūrusios su negandomis, kėlė maištą, reikalavo sugrįžti, nes „ten buvo geriau“.

Daugiau nei 3 tūkstančių metų žmogaus istorijos patikrinta išmintis primena mums, lietuviams, 50 metų gyvenusiems svetimųjų valdžioje, kurios skiepyta ideologija buvo panieka dvasiniam pradui, ugdytas marksistinis – lenininis mokymas tikėti šviesia komunizmo ateitimi, žalojo lietuvio tradicinį dvasinį mentalitetą. Ypač sunkus praeities paveldas liko tautiečių, kolaboravusių su pasiskelbusiais išvaduotojais – okupantais, sąmonėje. Tie, kurie nesiekė laisvės, nepriklausomo gyvenimo, kurie šią dovaną gavo veltui, ja pasinaudojo buvusiais klastos ir demagogijos metodais. Patekę į valdžią su buvusiu pirmuoju Maskvos statytiniu, daugelį metų kūrė be atsakomybės, liberalios demokratijos dvi su savanaudžių partijų klanais lietuvas: vieną daugumos skurstančiųjų su didele ir gilia socialine atskirtimi, kitą mažumos – pertekusią Lietuvą.

Tokia padėtis ilgai negalėjo tęstis. Užsienyje pradėjo kurtis ir trečioji su milijoniniu jaunų lietuvių emigrantų skaičiumi Lietuva. Valstybės skaldymosi ir nykimo akivaizdoje valstietija, susibūrusi aplink „Valstiečių ir žaliųjų sąjungą“,  gavusi daugumos rinkėjų mandatą, sudariusi daugumos valdžią, pradėjo vykdyti  tautos priesakų programą – vykdomos valdžios pertvarką, biurokratijos mažinimą, privilegijų naikinimą, ėmėsi spręsti valdžios nebaudžiamumo problemą, mažinti atskirtį tarp turtingųjų ir gyvenančių varge.

Sukilo buvę nepražuvę su savo šeimose šiltnamio sąlygomis išugdytais mentalitetais – keičiančius iš valdžios išeinančius, sukilo už Judo grašį parsidavusi žiniasklaida gelbėti buvusios valdžios slenkančią žemę iš po kojų. Pradėjo griauti net tai, kas dar nebuvo net pradėta. Kuria nepalankų įvaizdį apie ateinančius, o dabar vos tik atsidūrusius 100 dienų prie valdžios vairo. Tokia šalies padėtimi naudojosi ir naudojasi nepalankaus užsienio diriguojama ir kurstoma Penktoji kolona, kuri per palankius aukščiausios valdžios atstovus Seime, vyriausybėje, teisėsaugoje bando „prastumti kiaurus“ įstatymų projektus, poįstatyminius aktus, instrukcijas, keliančias žmonių nepasitenkinimą valdžia.     

Betvarkė gimdo nebaudžiamumą, kurio pasekmės vargina tautą, teisėsaugą užgula begalė nebaigtų, vis dar išlendančių naujų bylų. Sąžininga spauda rašė – Nacionalinio operos ir baleto teatro  remontui švaistomi pinigai. Iki 2010 metų išleista 12,5 milijono eurų, per kitus du metus „remontui“ remontuoti dar prireikė 420 tūkstančių eurų. Remiantis auditu, prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą direktoriui G. Kėvišui, o ministerija apsiribojo papeikimu. Remontai neužbaigti, vėl prašoma pinigų, kuriuos numato skirti kultūros ministrė. Kada tai baigsis?

Dešimt metų tirta vadinama V.Uspaskicho ir jo bendrų baudžiamoji byla po ilgų delsimų, vilkinimų, išleistų didžiulių pinigų galiausiai pasiekė teismą. V. Uspaskichas buvo nuteistas keturiems metams laisvės atėmimo, kiti gavo švelnesnes bausmes.  Nuteistieji nuosprendį apskundė. Net 7 didelio mokslo geriausi teisėjai, pirmininkaujant V. Aidukui, nubraukė buvusį teismo sprendimą, pamiršdami septynių milijonų eurų juodosios buhalterijos kilmę, palikdami jos neteisingą buhalterinę apskaitą, už ką buvo nubausti pinigine bauda, kuri neviršijo jų vieno mėnesio atlyginimo.

Pradėjus aiškėti naujoms aplinkybėms, švelnaus teismo „kaltininkas“ pasirodė  350 MGL kyšis. Kilo triukšmas, prokurorė R. Aliukonienė nusišalinusi, o teisėjas paėmė „nusišalinimo“ atostogas ir raginamas atsistatydinti.

Ko nurimo ir nutilo atsistatydinusio liberalų sąjūdžio buvusio pirmininko E. Masiulio didelės apimties kyšio skandalas, teisinantis, kad  pinigai buvo „pasiskolinti“ iš vienos turtingos bendrovės asmeniniams tikslams? Jo partijos pavaduotojas G. Steponavičius jau kitame bylos epizode „pamalonintas“ specliudytojo statusu. Aprimusi ir Darbo partijos buvusio pirmininko pavaduotojo V. Gapšio, jau nuteisto, bet kitame naujame epizode tiriama kyšininkavimo byla. Aprimusi ir Tvarkos ir teisingumo partijos jau atsistatydinusio pirmininko R. Pakso, kaltinamo prekyba poveikiu, byla.  R. Paksas europarlamentaras, tad laukiama Europos parlamento sutikimo vėl ją nagrinėti.

Krašto apsaugos ministerijos „auksinių šaukštų“ byla nutilo, bet nebaudžiamumas padrąsino Policijos kalėjimų departamento Kauno tardymo izoliatoriaus „auksinių“ kranų bylos atsiradimą. Iškilus Seimo naro P. Gražulio koldūnų skandalui, jo Seimo bendrabučio kambaryje teisėsaugininkai atliko kratą, o P. Gražulis grįžęs rado kambarį sujauktą ir pasigedo didelės sumos pinigų, saugotos rašomojo stalo stalčiuje. Nors parlamentaras kreipėsi š policija, taip ir liko neaišku, kas čia kaltas.

Neaiškumų tamsoje skendi „Lietuvos geležinkeliai“  dabar atsistatydinusio direktoriaus neaiškios veiklos aplinkybės, pavertusios įmonę „valstybe valstybėje“.

Neleistinai ilgai buvo tempiamos Utenos, Panevėžio rajono, ginčijamo Zarasų rajono mero baudžiamosios bylos.

Tame nepilnai išdėstytame ilgai tiriamų bylų, kuriomis domisi visuomenė ir laukia atsakymo, fone keistai skamba policijos departamento direktoriaus El. Jablonskio viešas pareiškimas „nežiūrint sumos ar turto vertės net už pavogtą šokolado plytelę yra keliama baudžiamoji byla“.

Jei jau remiamės 1992 metų lapkričio 30 dienos priimta Lietuvos respublikos Konstitucija, po to priimtais teisėsaugos kodeksais policijos prokuratūros notariato nuostatais, tai sąžiningai ir dirbkime. Ir neturėtų kliudyti paveldėtas sovietinės dvasios mentalitetas.

Tirkime ir teiskime  už kyšį, piktnaudžiavimą valdžia, kaip ir už pavogtą šokolado plytelę. 

Atgal