VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

11 12. Pasivaikščiojimas ant dalgio ašmenų

Vanda Vasiliauskienė

Taip vaikšto lietuvių tauta, dviakė – viena akis raudona, kita – žalia. Pusė Lietuvos neapdairiai ravėjusi pelus, drauge  išravėjusi derlingus vaisius.  Supylė pelus ir grūdus į vieną aruodą, nesuprasdama, kad iš tokios sėklos derliaus nebus.

Į rinkimų rezultatus žiūriu žmogaus akimis ir pilietine samprata. Daugiamandatėse apygardose rinkimus laimėjo konservatoriai (Tėvynės sąjunga), vienmandatėse – valstiečiai. Čia ir slypi tautos nelaimė, kad matė tik žalią, rovė viską iš eilės, kas papuolė po ranka. Dabar Lietuva trilypė. Nenorėjo žmonės socdemų koalicinės valdžios, neišrinko, bet ji neprašyta atėjo. Santarvė buvo čia pat. Tėvynės sąjunga ir valstiečiai buvo ta jėga, galėjusi įveikti žmonių susiskaldymą, besitęsiančia socdemų neapykantą konservatoriams. Praleista proga pasėti žmonėse taiką, suteikti ramybę. Santarve vienų su kitais reikia rodyti sugyvenimo pavyzdį, Tauta įsijungtų į bendrą darbą Tėvynės labui, jos ateičiai.

Dabar Lietuva trilypė.  Valstiečiai – konservatoriai – socdemai – atviras mūšio laukas, kurį atvėrė trumpai mąstanti Lietuvos žmonių dalis.

R.Karbauskis ir S.Skvernelis trumpai matė. Užsimojo sukurti nacionalinę vyriausybę iš dviejų priešiškų viena kitai pusių, panoro bendros gvardijos. Pats R.Karbauskis nepanoro liberalų sąjūdžio. Kuo jie blogesni? Tikriausiai turėjo vieną tikslą: sandorį su socdemais.  Šie išskėstomis rankomis priėmė kvietimą, nes vasalui nieko kito nelieka – nusilenkti prieš dvarponį ir meilyti valdžios kąsnelių.  Galima ir savo partijos programos atsisakyti. Stebina socdemų partijos pirmininko A.Butkevičiaus nuomonių kaita vos ne kas valandą: „žmonės mūsų nenori, niekur nedalyvausiu, netrukdysim valstiečiams sudaryti koalicijos su konservatoriais, dalyvausim derybose, bet pats nesikišiu“, bet kitądien jau pats vadovauja,  tikisi kurio nors ministro vicepirmininku būti, įdomu būtų ir Seimo pirmininko kėdę išbandyti. Kaip pasakų bobutė prašė auksinės žuvelės gėrybių,  kol žuvytė, nepasotinamo godulio išvarginta, pliaukštelėjo uodega ir liko godžioji prie savo senos suskilusios geldos. Negražiai atrodo partijos pirmininkas, teisindamasis teleekrane prieš žmones:  boksininko įveiktas, meta prezidentei D.Grybauskaitei baltą pirštinę – ji kalta, nes melavo. Melagė, neišlaikiusi  nešališkumo egzamino.  Garbingas vyras taip nesielgtų,  nesiveržtų grįžti į valdžią, nesiveržtų iš keršto. Kas gali pasitikėti silpno stuburo žmogumi? Jeigu ši partija turėtų nors dalelę savigarbos, pasitrauktų, susiburtų, apsitartų  ir ieškotų galimybių  atgauti žmonių pasitikėjimą. Dabartiniu keliu eidama, paniekino žmonių – rinkėjų nuomonę (atkeršijo)? Kaip jiems dabar kreiptis į žmones ir vadinti juos mielais? Tokiu būdu savo partijos reputacijos neišgelbės.  Keista, kad ir R.Karbauskiui į žmonių siekimą permainų – nusispjauti.

Kaip prasidėjo rinkimų metu, taip ir tęsiasi turgus. Prekės kaina nenustatyta, Tėvynės ateitis – tiršta migla. Kas ją išsklaidys? Nebent aklumą įveikusi tauta, pati atvėrusi kelią tautinei nesantaikai.

Atgal