VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika, aktualijos

10.26.Be kompetencijos ir atsakomybės tautos gerovės nesukursime

Vaclovas Volkus

Vieni džiaugiasi atgauta laisve, nepriklausoma, pasaulio šalių pripažinta Lietuvos valstybe: galime minėti ir pagerbti didvyrių kovas, nes tik jų aukos ir kančios kaina rašome savo tautos istoriją, gerbiame amžinąsias vertybes – kalbą, tautinės kultūros paveldą. Kitiems gi laisvė – pritarti Rusijos – Putino valdomos valstybės politikai ir siekiams šmeižti Lietuvą, garbinti jos duobkasius, palikimą, nedraugiškų valstybių pagalba keisti požiūrį į laisvę.

Yra dar laisvė neribotam, netramdomam godumui ir niekšybėms, kurios tapo šimtų tūkstančių mūsų piliečių emigracijos, skurdo, dvasinio nuosmukio priežastimi. Tai ir Seimui pateikto svarstymui Biudžeto neteisingas bendro vidaus produkto paskirstymas, jo gavėjų neatsakingumo, nekompetencijos ir nesąžiningumo,  atsakomybės už pasekmes nebuvimo išdava.

Kur dingsta mūsų milijardinio biudžeto, Europos Sąjungos paramos pinigai? Kur tik pažvelgs pastabi akis, gali suprasti, jog vieni valdo milijonus, kitų pajamos, atskaičius mokesčius, nesiekia minimalios algos. Net vienas iš dešimties neišgali įpirkti būtiniausių prekių, apmokėti už paslaugas. 17 proc. dirbančiųjų nepajėgūs atidėti nei cento „juodai“ dienai. Jeigu ne „Maisto banko“ parama, artimųjų milijardinės perlaidos iš užsienio, tie žmonės būtų pasmerkti badui. Tokiose šeimose gyvena per 50 tūkstančių vaikų. Susimąstykime, koks jų laukia gyvenimas, ir kas turėtų prisiimti moralinę atsakomybę už jų ateitį? Tie vaikai juk lanko mokyklą, jie ateina ne iš niekur, bet iš šeimų, jie yra mūsų tautos ateitis.

 

Pasak žinomo profesoriaus ekonomisto R. Lazutkos, „kokia čia gerovė, jeigu absoliučiame skurde gyvena 12 proc. žmonių, o santykiniame - penktadalis“. Kardinolas S. Tamkevičius antrina, jog savanaudžių, tik apie save mąstančių ir tik sau naudos ieškančių yra dauguma. Prof. O. Voverienė viename straipsnyje rašo: „Buvome stiprūs, kol buvo idealistų - politinių kalinių ir tremtinių karta, gynusi tautinius idealus. Jie jau nepajėgūs išvyti, pakeisti gobšuolius. Nei vaikų, nei anūkų mes neturime, jie išaugo be šaknų, be Tėvynės.“

Gerovės valstybė, apie kurią kalba mūsų prezidentas G. Nausėda, gali būti kuriama ne politinių menkystų, bet sąžiningų žmonių ir teisingų mokesčių įstatymų kūrėjų pagalba, be privilegijų, lengvatų, įvedant progresinius mokesčius. Be realios teisinės atsakomybės už nesąžiningą darbą, pažiūrą, vykdant teisingumą. Kol teisėsaugininkų sąžinę supa savanaudiškumas, nieko gero neturėjome ir neturėsime.

Gerbiami ponai teisėsaugininkai, žmonės dar nepamiršo jūsų nedorybių virtinės – praeitų metų prokurorų girtavimo, teisėjų kyšininkavimo, Šiaulių ir Kauno aukštų policijos pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, teisėsaugos, valdžios ir verslo atstovų pasipelnijimo, bendrovių kūrimo aferų. Apie tai kalbėjo generalinis prokuroras.

Žuvys genda nuo galvų. Užkrečiančios smarvės neišvengia ir žemesnio lygio žuvelės su savo skandaliukais. Štai 300 tūkst. eurų kainavo pono Vilniaus mero R. Šimašiaus kabineto ir jo priimamojo su WC remontas, pasakiški pinigai suderėti už Vilniaus buvusių profsąjungos rūmų nugriovimą ir vietos paruošimą kitiems rūmams statyti, išparduodami švedams tūkstančiai ha Lietuvos miškų. Valdžia pamiršo, kad Lietuva baldžių kraštas.

Nors valstybinių įmonių skaičius mažėja, vienok lieka rūpestis – nesaikingai dideli vadovų atlyginimai, įvairiausi priedai prie jų. Apie tai nekartą rašė spauda.

Lietuvos ministerijos apaugusios švogerinėmis prielipomis, viena kitą dubliuojančiomis, patalpomis, automobiliais, kurių aptarnavimas praryja trečdalį ministerijoms skiriamų lėšų. Nutylima, dėl kokių valdžios vadovų kaltės Lietuva buvo tarptautinio teismo nubausta už įruoštą kalėjimą ir kalinamus nelegalius teroristus, už išardytą Mažeikių naftos geležinkelio atkarpą su Latvija. Tarptautinio teismo sprendimu išmokėtos didelės sumos geležinkelio atstatymui su Latvija – pajuto visi mokesčių mokėtojai. Kaltininkai liko nenubausti.

Dabartiniu metu svarstomas biudžeto projektas. Pažadėta kelti atlyginimus kultūros darbuotojams, medikams, mokytojams. Trūksta pinigų. „Pamirštamas“ minėtų progresinių pajamų, nekilnojamojo ir prabangaus turto, įmonių pelno mokesčių ne kosmetinis, bet ženklus apmokestinimas.

Būtina peržiūrėti ministerijų „prielipų“ etatus, sureguliuoti valstybinių įmonių vadovų atlyginimus, pareikalauti atsakomybės iš vadovų už prarastą darbą, iššvaistytą turtą, išieškoti padarytą žalą – atsiras pinigai, nereikės žmonių erzinti prigalvotais menkaverčiais mokesčiais, mažės atskirtis tarp darbo ir kapitalo, turtingųjų ir skurstančių.

Prezidentas pažadėjo siekti tautos gerovės, tad turėtų pareikalauti atsakomybės iš savanaudžių, nekompetentingų, pinigus švaistančių vadovų, dėl kurių kaltės siekiama tautos gerovė žlugdoma.

 

Atgal