VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika, aktualijos

09.27. Užkirskime kelią kiršinti visuomenę

Vaclovas Volkus

Per ištisus 47 Sovietų Sąjungos sudėtyje metus kovose su okupantais žuvo 20 138 lietuvių partizanai. Į nelaisvę pateko ar buvo sulaikyti 18 003 partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai. Dalis jų sovietinių teismų nutartimi buvo sušaudyti, nuteisti, mirė gulaguose. Tik nedaug jų grįžo į Tėvynę. Į šis skaičių nepatenka 1941 m. birželį prasidėjus rusų - vokiečių karui, ta proga okupantams besitraukiant buvo bandyta su ginklu rankose sukilti ir atkurti nepriklausomybę. Įniršę okupantai su represinių struktūrų ir valdančių nomenklatūra išžudė, nukankino per 3 tūkstančius jaunų lietuvių.

Artėjant antrajai 1944 metų Lietuvos okupacijai, į Vakarus nuo raudonojo teroro pabėgo 64 tūkst. intelektualiai pajėgiausi mūsų tautiečiai. Mobilizuotų rekrūtų pasiųstų kovoti su vokiečiais, lietuvių kovose su partizanais žuvo apie 20 tūkst., per 10 tūkstančių stribų, sovietinių aktyvistų.

Tautiškai sąmoningos tautos žudymai, trėmimai, varžymai siekti aukštojo mokslo buvo ne vien fizinė netektis, dėl ko silpo tautinė sąmonė, moralinis atsparumas, žmonių darbštumas, pereinamumo ryšys tarp vyresnės ir jaunesnės kartos.

Vadinamais sovietiniais dešimtmečiais valdančioji nomenklatūra, pasitelkusi net represinių struktūrų pagalbą per švietimą, kultūrą, kitas struktūras, 3-5 metų taryba okupacinėje - sovietų kariuomenėje siaubingai sužalojo lietuvių tautos dvasią, sukarikatūrino amžinąsias krikščioniškas vertybes, devalvavo tautos dorą, pareigą, atsakomybę, sąžiningumą ir patriotizmą – nuo seno buvusius tautos moralės pagrindus.

Dar ir šiandien, po 30-ties nepriklausomo gyvenimo metų, yra sovietinio intelekto žmonių, sunkiai skiriančių tiesą nuo melo, gėrį nuo blogio, buvo ar nebuvo Sovietų Sąjungos Lietuvos okupacijos, oponentui drąsiai sakančiam, „aš esu Lietuvos Respublikos pilietis patriotas“.

Sovietinė valdančioji nomenklatūra ir tie Lietuvos KGB 600 Eismonto aktyviai veikę kagebistai, 400 rezervistų, šimtai užverbuotų agentų, žalojusių mūsų tautos kūną ir dvasią niekur nedingo. Tie Kremliaus tarnai propagandinėje, toli siekiančioje kovoje prieš mūsų taikiai, niekam negrasinančią valstybę nepalikti be darbo.

Mes tai kasdien matome ir girdime jų leidžiamas šmeižikiškas knygas, niekinančias mūsų partizaninę kovą, partizanų vadus, kiti negerbia valstybės ir tikėjimo simbolių, treti viešai kūjais daužo mūsų didvyrių atminimo lentas, puošiasi nedraugiškos valstybės karinės šlovės juostelėmis, slapta palaiko neleistinus ryšius su Kremliaus atstovais, remia galimybę vėl rinkti netgi bėgančius nuo apkaltos Seimo narius.

Neatsitiktinai šiomis dienomis valstybės Prezidentas G. Nausėda išsakė būtinybę atitinkamiems Seimo ir teisėsaugos organams kruopščiai ištirti ne tik Seimo narės I.Rozovos atvejį, bet ir pagarsinti tuos, kuriems neleidžiama dirbti su slapta informacija - paruošti įstatymą, kuris užkirstų galimybę kiršinti visuomenę, destabilizuoti valstybėje padėtį, skleisti priešišką propagandą. Negalima leisti tokios prabangos turėti Seime, „ne tik Seime“ V.V. ne visiškai lojalius valstybei asmenys“, - kalbėjo Prezidentas. Šiandieną Seimas tokį įstatymą priėmė. Iš 77 dalyvavusių seimūnų, 4 balsavo prieš, 12 susilaikė. Kas jie? Visuomenė turi žinoti.

Priešiškos propagandos virusas, nemažos dalies buvusios sovietinės nomenklatūros - KGB ir jos išlikusios agentūros tarpe čia vienur, čia kitur, priklausomai nuo tarptautinės padėties ir vietos problemos, jos negatyvi veikla išlenda kaip yla iš maišo ne tik dideliuose šalies miestuose, bet ir provincijose. Ne išimtis ir Kėdainiai.

Siekiant išsaugoti laisvos ir nepriklausomos Lietuvos Kėdainių 1990-1995 m. pirmos kadencijos veiklos paveldą, keli tos kadencijos istorikai ir juristai, Sąjūdžio kūrėjai - patriotai paruošė dokumentus, kuriamo klubo Įstatus, išsirinko klubo vadovybę ir tokio klubo veiklą įregistravo Kauno Juridinių asmenų registro centre. Ideologiniais sumetimais kai kurie klubo nariai įvairiais trukdžiais jo veiklą nutraukė. Po keturių metų tie patys klubo kūrėjai, paveldo saugotojai  – entuziastai, jo veiklą atgaivino, naujai įregistravo Kauno Juridinių asmenų centre.

Šį kartą klubo veiklą sutrikdė, suskaldė dar su keliais vienminčiais klubo nariais, vadinkime jį Tamošiumi, turinčiu Leningrado aukštosios partinės mokyklos diplomą, buvęs ilgametis sovietinis nomenklatūrininkas, atsargos majoras, vadovaujantis politinis darbuotojas darbui ypatingomis sąlygomis. Kėdainiai Lietuvos komunistų partijos vadovybės jam buvo pasiųsti, kaip paskutinis, ketvirtas, rajonas atsakingam darbui. Be rajono tarybos deputatų rinkimų, buvo įdarbintas rajono vykdomajame komitete atsakingose pareigose. Čia jį užklupo Sąjūdis ir rinkimai į rajono tarybą. Rajono žmonėms šis nematytas, nežinomas žmogus, remiamas komunistų partijos, kiek vėliau pasivadinusios LDDP vardu, 1990-1995 rinkimuose į vietinę tarybą buvo išrinktas į rajono tarybą. Išrinkta 50-ties deputatų taryba, politinė sudėtis pasiskirstė taip: 31 LDDP, rėmė 17 Sąjūdžio atstovų ir 2 deputatai patys save išsikėlę, niekieno neremiami, kurie sesijų metu balsavo pagal savo sąžinę. Panašus santykis pasiskirstė ir dvidešimties deputatų – klubo narių tarpe. Buvęs 1990-1995 kadencijos vykdomajame, vėliau pavadintoje savivaldybe atsakingu darbuotoju, vėliau tos kadencijos klubo nariu, mažai dalyvavęs klubo darbe, išskyrus deputatų gimtadieninių šventes. Nežinia kieno įtakojamas, galbūt kaimyninės nedraugiškos šalies propagandos, siekiančios aktyvinti buvusių kolaborantų, slaptų KGB agentų veiklą, įtakoti ir destabilizuoti ramų Lietuvos žmonių darbą, nesibaigiančius Seime deputatų ginčus dėl postų, galbūt dėl paskutinių triukšmingų rajono tarybos, mero rinkimų, paskatintas pratrūko priekaištais klubo įkūrėjams, vadindamas juos stagnatoriais. Siūlęs rašyti pirmos kadencijos deputatų darbo knygą, remtis archyviniais Kauno archyve saugojamais dokumentais. Paprieštaravus, kad tai ne pensininkų jėgoms, bet pasidalinti rinkimais ir pirmos kadencijos darbo įspūdžiais – toks galimas variantas. Jei taip, – šis buvęs sovietinis nomenklatūrininkas išdrožė, - reikia keisti pirmininką, jei klubo taryba nenori to darbo“. Kviestas susirinkimas spręsti šį klausimą. Ir pakvietė pirmos kadencijos deputatus, pasirašydamas Kėdainių rajono Vykdomojo komiteto atsakingas darbuotojas. Atvykstantieji į susirinkimą nebuvo asmeniškai registruojami. Susirinkimas buvo pravestas klubo vardu, grubiai pažeidžiant klubo Įstatus. Jame buvo išrinktas vienas deputatas į klubo tarybą, nepriklausantis klubui! Tokius protokolus Kauno Registrų centras neregistravo. Jau ketvirtas mėnuo, kaip dėl kelių klubo narių sąmoningos ar nesąmoningos veiklos, nekviečiami klubo susirinkimai, neaptariamos knygos leidybos problemos. Nežinia ar yra sudaryta tokios knygos leidėjų kolegija. Liko klubo narių susipriešinimas. Tikslas pasiektas.

Vadovaujantis Katalikų bažnyčios kronika, 1976-1977 metais mano minėtas Tamošius pateiktomis ištraukomis „tuometinis sovietinis nomenklatūrininkas dirbęs Šilalės r. vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, Interneto dienraštyje Bernardinai.lt rašė, jog tokias pareigas pavaduotojas pagal vietinių kunigų pasakojimą, persekiodamas tikinčiuosius, atlikdavęs labai kruopščiai. Kunigas J.Miškinis kalbėjo, jog kunigai nuo jų kentėjo, pats rūpinosi, kad bažnyčioje neskambėtų giesmės, varpai ir kad kunigai į kapines nelydėtų mirusiojo. Šiais metais, minint „Baltijos kelio“ metines, šis žmogus pasirodė Kėdainių šv. Jurgio bažnyčioje. Šv. Mišių metu meldėsi už tautos laisvę ir gerovę.

Kėdainiečiai klausia: Kuris šio aršaus sovietinio nomenklatūrininko ir kovingo ateisto veidas tikras? O gal šiame žmoguje įvyko gilūs pasaulėžiūriniai pokyčiai?“

 Spręskite patys.

 

 

Atgal