Pasaulis
Ar paliksime laikrodžius ramybėje?
Armūnas Bugenis
Kasmet paskutinį spalio savaitgalį keli milijardai žmonių puola persukinėti laikrodžių rodykles 1 valanda atgal. Paskutinį kovo savaitgalį procedūra kartosis atvirkštine tvarka. Kadangi dabar kiekvienas turi po kelis laikrodžius, keliolika milijardų laikrodžių dukart per metus vienaip ar kitaip koreguojami (elektroniniai). Žiūrint į mūsų planetą iš šalies, tai turėtų atrodyti kaip visuotinis pamišimas...
Norinčių pergudrauti laiką, pavasarį ir rudenį sukiojant laikrodžių rodykles pirmyn-atgal, Vakaruose atsirado energetinių krizių metu. Pirmieji buvo anglai per I pasaulinį karą. Sako, tai labai patikę fabrikantams: žiemos rytais jie tikrai elektros sutaupydavę. Tik, pasirodo, darbininkų sąskaita, nes tie, grįžę iš darbo, vakarais tiek pat anksčiau turėdavo įsijungti šviesas. Kaip čia ta proga neprisiminsi pasakos apie dieną „ilginusį“ poną, kad dar daugiau naudos iš kumečių išspaustų.
Kadangi ponai, kaip kažkas pasakė, yra valdžioje arba prie valdžios, Vakaruose laiko kaitaliojimas greitai išplito. Buvusioje Tarybų Sąjungoje 8-ame XX a. dešimtmetyje irgi buvo susigundyta šiuo kapitalistiniu „išradimu“. Lietuvoje po 2000-jų porą metų pagyvenome ramiai, deja, jau Briuselio ponų valia ši „tradicija“ buvo atgaivinta.
Neva taupoma energija, net šviesus paros metas prailgėja... Tik per beveik 100 šio įpročio egzistavimo metų niekas rimtai taip ir neįrodė jokios naudos. Dar daugiau, JAV Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Matthew Kotchen su savo studente Laura Grant nustatė, jog laiko kaitaliojimas ne tik nepadeda taupyti, bet priešingai – skatina didesnį energijos sunaudojimą. Jie tris metus stebėjo daugiau negu 7 milijonų elektros skaitiklių parodymus prieš vasaros laiko įvedimą ir po jo. 15 vasaros laiką anksčiau įsivedusių apygardų buvo kontrolinė grupė, kad eliminuoti oro sąlygų lemiamus elektros suvartojimo pokyčius. Tyrimo rezultatai apstulbino – apygardos, kurios vasaros laiką įsivedė tik 2006 m., ėmė naudoti elektros net daugiau. Vietoj laukto sutaupymo – dar didesnis suvartojimas, nes žmonių įpročiai ir energijos vartojimo būdai nuo praeito amžiaus gerokai pasikeitė - atsirado daugybė naujų buitinių prietaisų. Sugrįžus prie žiemos laiko, pramonė rytais kažkiek sutaupo, bet vakarais anksčiau temsta, todėl žmonės po darbo anksčiau turi jungti apšvietimą. Mitas apie energijos taupymą moksliškai buvo nuvainikuotas.
Gamtoje viskas vyksta cikliškai ir ji nemėgsta sukrėtimų. Žmonių bandymai ją pergudrauti dažnai baigiasi fiasko su liūdnomis pasekmėmis. Gyvoji gamta per milijonus metų prisitaikė prie ritmingo paros ir sezonų ciklų kaitos. Gyvuose organizmuose išsivystė savotiški biologiniai laikrodžiai. Sakysim, tamsoje uždarytas gaidys užgiedos tuo pačiu metu, nematydamas, aušta ar ne.
Žmogus – gyvosios gamtos dalis. Jo vidinis laikrodis irgi reguliuoja organizmo veiklą: daugelis darbo dienomis pabunda prieš suskambant žadintuvui. Natūralu, kad dirbtinis laiko stumdymas sutrikdo mūsų biologinį laikrodį. Ypač tam jautrūs vaikai. Apie tai seniai kalba specialistai ir daugybė žmonių, kenčiančių nuo laiko kaitaliojimo diskomforto. Deja, verčiantys mus tai daryti jokių neigiamų laiko kaitaliojimo pasekmių pripažinti nenori ir visaip bando įpiršti mitą, koks tai puikus ir naudingas dalykas. Tiesa, yra šiokia tokia viltis - keletas Seimo narių pasiūlė atsisakyti šios „tradicijos“. Tik ar užteks politinės drąsos? Juk neatsirado nė vieno drąsuolio pasakyti griežto „NE“ ES reikalavimui anksčiau laiko uždaryti specialistų viena iš saugiausių Europoje laikytą Ignalinos atominę elektrinę. Nepadėjo net suvokimas, jog tapsime kaip niekad priklausomi nuo Rusijos, o šalia Lietuvos vietoj vienos atsiras 2 dar galingesnės atominės. O taip norėtųsi, kad atsikratytume dar iš praeito šimtmečio pradžios atklydusio absurdiško laikrodžių „terorizavimo“ įpročio.
Atgal
.jpg)
(1).png)
