VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

10.13. Neperšokęs griovio - nesakyk „op“

Žygimantas Mauricas

Ekonomistas

Neperšokęs griovio - nesakyk „op“, bet tikėtina, kad po šių Seimo rinkimų turėsime dešiniųjų vyriausybę. Dešiniosios partijos (TS-LKD, LP ir LRLS) iškovojo net 37 mandatus daugiamandatėje apygardoje ir dar 20 vienmandatėje (daug kur pvz. Vilniuje antrame rinkimų ture kovos TS-LKD ir LP kandidatai, tad bet kuriuo atveju pergalė bus dešiniųjų). Tad iki daugumos Seime (t.y. 71 mandato) dešiniesiems trūksta vos 14 mandatų (žr. grafiką). Tad iš likusių 44 mandatų, dėl kurių kova vyks spalio 25 dieną, dešiniesiems tereikia laimėti 14 (t.y. mažiau nei trečdalį). Be abejo, visko dar gali būti (pvz. 2016 metais TS-KLD antrame Seimo rinkimų ture laimėjo vos 10 mandatų, kuomet valstiečiai ir žalieji susišlavė net 35). Tačiau šį kartą dešiniųjų pergalės tikimybė yra nepalyginamai didesnė.

Kokios galimybės ir iššūkiai Lietuvos ekonomikai?

Galimybės:

- Dešiniųjų koalicija būtų geriau nei "vaivorykštės" ( ir "rykštės"), nes būtų lengviau surasti kompromisą dėl esminių Lietuvos ekonominės politikos prioritetų.

- Lietuva, mažai nukentėjusi nuo COVID-19 krizės, bet gausianti itin daug ES paramos, turi unikalią galimybę pasiekti esminį ekonomikos proveržį per artimiausią penkerių metų laikotarpį jei pavyks skaidriai, efektyviai ir toliaregiškai investuoti ES lėšas. Stipri koalicija (su stipria opozicija, prižiūrinčia kad pinigai nebūtų "įsisavinami") būtų geresnis variantas, nei "vaivorykštinė" koalicija.

Iššūkiai:

- Baimės dėl galimo diržų veržimosi ir/ar mokesčių didinimo gali pabloginti gyventojų ir verslo lūkesčius bei sukelti didesnio masto krizę (deja-vu 2008 metų naktinė mokesčių reforma). Tad didžiausias naujai išrinkto Seimo iššūkis bus išvengti diskusijų apie galimą mokesčių didinimą šiais metais, juolab, kad tam nėra reikalo, nes, priešingai nei 2008 metais, Lietuva neturi biudžeto pajamų krizės, o turi tik biudžeto išlaidų krizę, tačiau pastarąją yra lengva išspręsti - tereikia sustabdyti pinigų "pamėtymą šen bei ten".

- Ilgesnės trukmės iššūkis bus sutarimas dėl ilgalaikės mokesčių politikos ir viešojo sektoriaus finansavimo apimties. Lietuva išties nemažai lėšų skiria tam tikroms viešojo sektoriaus sritims (pvz. švietimui), tačiau dėl sistemos neefektyvumo, rezultatai netenkina. Tad bet kuriuo atveju teks imtis šių sektorių reformų (ar pavyks?).

- Kurti gerovės, o ne "geros" valstybės modelį.

Atgal