VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

03.14. Naujausios žinios

Informacija gyventojams apie galimybę nemokamai gauti teisinę pagalbą

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato galimybę gyventojams gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Pexels.com nuotr.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba apima pirminę teisinę pagalbą (teisinė informacija, teisinės konsultacijos, teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas, pagalba, kaip spręsti ginčą ne teismo tvarka, ir taikos sutarties parengimas) ir antrinę teisinę pagalbą (procesinių dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą ir kt.). Pirminę teisinę pagalbą Utenos rajono gyventojams organizuoja ir teikia, taip pat prašymus antrinei teisinei pagalbai užpildyti padeda Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius (316 kab., Utenio a. 4, Utena).

Antrinę teisinę pagalbą Utenos rajono gyventojams teikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius (Klaipėdos g. 72, Panevėžys). Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti Teisingumo ministerijos interneto svetainėjewww.tm.lt ir www.teisinepagalba.lt.

Žemės valdos projektų rengimą LEZ organizuos savivaldybės administracijos direktorius

Seimas priėmė Teritorijų planavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-2694(2), pagal kurias savivaldybės administracijos direktorius žemės valdos projektų rengimą organizuos ir juos tvirtins ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) ir pramonės parkuose (PP).

Iki šiol Žemės įstatyme buvo nustatyta, kad asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, arba savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, įstatymų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, nes sutrumpės teritorijų planavimo ir žemėtvarkos procedūrų LEZ ir PP teritorijose trukmė, bus atsisakyta perteklinių procedūrų, atitinkamai LEZ valdymo bendrovės ir PP operatoriai turės galimybę lanksčiau ir greičiau teritorijas pritaikyti investuotojų poreikiams. „Investicinės aplinkos pagerinimas padidins užsienio investuotojų susidomėjimą Lietuva, o tai skatins užsienio plyno lauko investicijas LEZ, taip pat Lietuvos regionų konkurencingumą ir naujų darbo vietų kūrimą“, – teigiama dokumente.

Už naujas pagrindinio įstatymo nuostatas balsavo 91 Seimo narys, prieš – 1, susilaikė 7 parlamentarai. Priimti pakeitimais įsigalios 2019 m. lapkričio 1 d.

12-ai sporto klubų sostinėje skirta 2,6 mln. Eur parama

Sostinėje – dėmesys lengvaatlečiams, beisbolo ir vandensvydžio, ledo ritulio, regbio žaidėjams: pasikeitus sporto rėmimo tvarkai Vilniuje, šiemet pradėta remti žymiai daugiau ir įvairesnių sporto šakų klubų, kurie garsina Vilnių tarptautiniuose turnyruose ir čempionatuose – beveik 2,6 mln. eurų buvo paskirstyti 12-ai skirtingų sporto veiklų.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Pirmą kartą solidesnis finansavimas skirtas daugkartiniams Lietuvos vandensvydžio čempionams Vilniaus miesto vandensvydžio sporto klubui „Delfinas“, stipriausius šalies lengvaatlečius vienijančiam sporto klubui „Cosma“, Vilniaus regbio akademijai, vienam pajėgiausių šalies „Hockey Punks“ ledo ritulio klubui (visiems klubams skiriama 50 tūkst. eurų parama), taip pat – sporto klubui „Budora“ (vykdančiam kiokušin karatė profesionalų ugdymą) bei sporto žaidimų klubui „Žuvėdra“. Šiems klubams skirta po 15 tūkst. eurų.

Po 10 tūkst. eurų skirta klubams „Saulės ženklas“ (aukšto meistriškumo karatė sportininkų rengimas) bei beisbolo klubui „Vilnius“.

Skiriant finansavimą atsižvelgta į sporto klubo iškovotas prizines vietas Lietuvos aukščiausio lygio ir svarbiausiuose tarptautinės ir (ar) nacionalinės reikšmės aukščiausio lygio čempionatų varžybose per pastaruosius ketverius metus. Vertinta, ar klubas yra aktyvus – kiek yra sužaidžiama varžybų sostinėje, kiek bendradarbiaujama su visuomene, ar vykdomos jaunimo programas, ar aktyviai dalyvaujama įvairiuose socialiniuose projektuose.

Paskirtas lėšas sporto klubai galės panaudoti paraiškose nurodytai veiklai, renginiams.

Pastaruosius trejus metus buvo finansuojami 4 reprezentaciniai sostinės sporto klubai: „KK Statyba“ (vyrų krepšinio klubas „Rytas“), futbolo klubas „Žalgiris“, „Sostinės moterų krepšinio klubas“ (moterų krepšinio komanda „Kibirkštis“) ir Vilniaus rankinio centras (vyrų komanda „VHC Šviesa“). Jiems visiems kartu sudėjus 2016-2018 metais buvo skirta apie 6,7 mln. eurų. Nuo 2019 metų tvarka kardinaliai pasikeitė, ir stipriausiems sostinės klubams per trejus metus bus skirta apie 7,8 mln. eurų (šiemet – 2,6 mln.): šios lėšos skirtos 12 klubų, užsiimančių įvairia sportine veikla. Sporto klubai, jausdami finansinę savivaldybės paramą, gali lengviau planuoti savo veiklą artimiausius metus.

2019–2021 m. ir toliau bus finansuojama krepšinio komanda Vilniaus „Rytas“ (1,2 mln. eurų), futbolo klubas „Žalgiris“ (850 tūkst. eurų), „Sostinės moterų krepšinio klubas“ (200 tūkst. eurų) bei Vilniaus rankinio centras (98 tūkst. eurų).

Pirmą kartą rengiamas NATO egzaminas kviečia pasitikrinti žinias ir aplankyti NATO būstinę Briuselyje

Kovo 29 dieną pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO egzaminas. Jis skirtas Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) įkūrimo 70-mečiui ir Lietuvos narystės NATO 15 metų sukakčiai paminėti.

Egzaminą laikyti kviečiami visi piliečiai, pirmasis jo etapas vyks internetu kovo 29 dieną 9-19 val., adresu www.nato70.lt. 70 geriausiai pasirodžiusiųjų pateks į antrąjį etapą, o 7 laimėtojų lauks išskirtinė galimybė apsilankyti NATO būstinėje Briuselyje.

„Jau 15 metų kartu su NATO kuriame savo ir sąjungininkų saugumą. Narystė Aljanse įprasmina šimtamečius Lietuvos žmonių laisvės siekius ir darbus Tėvynės labui. Kviečiu dalyvauti NATO egzamine, nes saugumas prasideda nuo žinojimo”, - sako Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Egzaminą Lietuvoje organizuojančio Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas džiaugiasi, kad lietuvių pasitikėjimas NATO yra gana didelis, žmonėms rūpi ne tik jų valstybės saugumo, krašto gynybos reikalai, bet ir kolektyvinės gynybos politika bei įsipareigojimai.

„Taigi, švenčiant Lietuvos narystės ir paties aljanso jubiliejų, kviečiame visus pažinti šią organizaciją geriau, pasitikrinti žinias apie NATO, o galbūt - net ir patiems aplankyti jos naująją būstinę”, - pasakoja dr. Žalandauskas.

Dalyvauti egzamine gali visi šalies gyventojai, iš anksto užsiregistravę www.nato70.lt. Egzamino dieną kiekvienam dalyviui bus pateikti 30 klausimų, į kuriuos atsakyti reikės per 45 minutes. Dalyviai varžysis trijose kategorijose: moksleivių, piliečių ir profesionalų. Iš jų į antrąjį etapą, vyksiantį rugsėjo 14 dieną, keliaus 70 geriausiai ir greičiausiai egzamino užduotis įveikusių dalyvių. Egzaminą bus galima laikyti trimis kalbomis – lietuvių, lenkų ir rusų.

„Pasiruošti egzaminui padės specialus leidinys - pratybos, kurios jau nuo kovo 15 dienos iškeliaus į mokyklas, bibliotekas bei egzamino informacijos centrus kavinėse Caffeine. Elektronines pratybas

ir nemažai papildomų aktualių skaitinių, apžvelgiančių svarbiausias egzamino temas, dalyviai ras egzamino interneto svetainėjewww.nato70.lt“, - pasakoja egzamino koordinatorė Adelė Vaiginytė.

Daugiau informacijos apie egzaminą skelbiamawww.nato70.lt bei socialiniuose tinkluosewww.facebook.com/nato70.lt,www.instagram.com/nato70.lt.

Egzaminą organizuoja Baltijos pažangių technologijų institutas. Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, partneriai - Krašto apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija. Egzamino informacinis partneris portalas DELFI, informaciniai rėmėjai - LRT radijas ir televizija, Mediatraffic. Egzamino draugai - kavinių tinklas Caffeine bei Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projektą finansuoja NATO Viešosios diplomatijos padalinys, remia informacinių ir ryšių technologijų įmonių grupė „Elsis”.

Paramos išmokėjimas ūkininkams priklausys nuo įsipareigojimų laikymosi

Paraiškas pateikusiems ūkininkams parama gali būti mokama tik įsitikinus, kad pareiškėjai laikosi prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos nustato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, pabrėžia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Jei ūkininkas žalinimo reikalavimui tenkinti įsipareigojo pasėti posėlį, posėlį įterpti privalu iki gegužės 1 d. NMA, tik patikrinusi šio reikalavimo laikymąsi, gali pradėti ūkininkams mokėti žalinimo išmokas.

Kaip skelbia NMA, ūkininkai, deklaruojantys daugiau kaip 15 ha ariamosios žemės, ne mažiau kaip 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti kaip ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV). 1 kv. m posėlio arba žolinio įsėlio atitinka 0,3 kv. m EASV ploto. Jei pareiškėjas deklaravo posėlį kaip EASV plotą, jis turi laikytis posėlio sėjimui bei jo išlaikymui keliamų reikalavimų. 

NMA, siekdama įsitikinti, kad pareiškėjai laikosi prisiimtų įsipareigojimų, privalo patikrinti ne mažiau kaip 1 proc. ūkių. 

Svarbu pažymėti, kad posėlis sėjamas birželio 30 d. - rugpjūčio 15 d. Posėlis, kurį sudaro bent dviejų augalų rūšių sėklų augalų mišinys (kviečių, kukurūzų, miežių, garstyčių, rapsų, ankštinių, žolinių augalų ir kitų augalų), turi būti sudygęs ir matomas lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d.

Posėlis gali būti išlaikomas trumpiau negu iki spalio 15 d., jei jis nepertraukiamai išlaikomas bent 8 savaites. Pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas turi informuoti NMA apie sėją, nurodydamas tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas. 

NMA, siekdama įsitikinti, kad praėjusiais metais pareiškėjai laikosi minėto įsipareigojimo, šiais metais iki gegužės 1 d. vykdys patikras ūkiuose. Kompensacinės išmokos už žalinimo reikalavimų laikymąsi bus mokamos tik pasibaigus nustatytam įsipareigojimų vykdymo terminui.

Alytuje vyks karių pratybos – miesto gatvėmis judės vikšrinė ir ratinė technika

Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas" Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas informuoja, kad Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgų II bataliono kovinė grupė kovo 18–22 d. vykdys pratybas Alytaus mieste, rajone ir Lazdijų rajono savivaldybėje.

Minėtomis dienomis bus vykdomi taktiniai veiksmai. Veiksmų zona apims įvairias miestų ir rajonų teritorijas, infrastruktūros dalis. Veiksmai vyks tamsiuoju ir šviesiuoju paros metu. Dieną pratybų metu bus naudojamos imitacinės garsinės priemonės. Miesto gatvėmis, laikantis aplinkosaugos reikalavimų, nedarant žalos aplinkai ir kelių paviršiams, judės vikšrinė ir ratinė technika, kariai judės pėsčiomis.

Kartu su Lietuvos kariais šiose pratybose treniruosis Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atstovai. Taip pat pratybose dalyvaus ligoninių personalas ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. budinčias Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgas sudaro dvi batalionų kovinės grupės, sustiprintos Karinių oro pajėgų, Specialiųjų pajėgų ir logistinės paramos elementais.

Pirmosios kovinės grupės pagrindą sudaro Algirdo batalionas, antrosios – Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas. Kovinėms užduotims vykdyti suformuoti bataliono dydžio kariniai vienetai savo sudėtyje turi manevrinius ir žvalgybos vienetus, ugnies paramos, kovinio aprūpinimo, oro gynybos, inžinerinius ir kitus pajėgumus.

Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos yra pasirengusios reaguoti nedelsiant ir panaudoti kovinę galią siekdamos užkirsti kelią priešiškų jėgų veiksmams šalies teritorijoje taikos metu, atsakyti į nekonvencinio karo grėsmes. Paraleliai pratybos vyks Lazdijų, Simno ir Šeštokų teritorijose.

Birutės ulonų batalionas užtikrina, kad pratybų metu nebus žalojama augmenija, teršiama aplinka. Pastebėjus karių padarytą žalą, prašome nedelsiant pranešti telefonu + 370 86 80 335.

Danijos finansų inspekcija patikrino SEB banką: pinigų plovimo rizika vidutiniška

Danijos finansų inspekcija (FI) paskelbė SEB banko filialo šalyje patikrinimo rezultatus ir pareiškė, kad pinigų plovimo rizika banke yra vidutiniška, o pats bankas turėtų rinkti daugiau informacijos apie klientus, susijusius su aukšta pinigų plovimo rizika.

„Finansų inspekcija vertina pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo per filialą riziką kaip vidutinišką, palyginti su kitų finansų sektoriaus bendrovių Danijoje vidurkiu“, - sakoma FI pranešime.

 Mariaus Morkevičiaus asociatyvi nuotr.

FI banko Danijos filialą „SEB Kort Bank AB“ patikrino pernai kovą, o rezultatus paskelbė trečiadienį. „SEB Kort Bank AB“ yra antrinė Švedijos SEB banko įmonė Danijoje.

Pasak FI, inspekcija banko filialui nurodė surinkti papildomos informacijos apie klientus, kurių pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo rizika yra aukšta. FI taip pat nurodė SEB banko filialui užtikrinti, kad bankas laikosi visų Danijos kovos su pinigų plovimu įstatymų.

„Filialas yra įpareigotas užtikrinti, kad sandorių stebėsena būtų pritaikyta prie filialo žinių apie individualų klientą, įskaitant kliento rizikos profilį ir numatomą verslo apimtį“, - sakoma Finansų inspekcijos pranešime.

„SEB Kort Bank AB“ vadovas Larsas Lorenzenas tikino, kad FI patikrinimas buvo įprastas ir jo metu neaptikta jokių su pinigų plovimu susijusių pažeidimų. „Nuo patikrinimo 2018-ųjų kovą mes sustiprinome savo procesus ir kontrolę, kad įgyvendintume visus Danijos FI reikalavimus“, - pranešime sakė L. Lorenzenas.

Į didžiulį pinigų plovimo skandalą šiuo metu yra įsipainioję kiti Šiaurės šalių bankai - „Danske Bank“, „Swedbank“ ir „Nordea“. Įtartinų mokėjimų, atliktų per šiuos bankus, sumos siekia atitinkamai 200 mlrd., 4 mlrd. ir 700 mln. eurų.

Buvęs D.Trampo rinkimų štabo vadovas praleis kalėjime 7,5 metų

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų štabo vadovas Paulas Manafortas (Paul Manafort) iš viso praleis kalėjime 7,5 metų, praneša „Bloomberg“. Tai - bausmė už nusikaltimus, kuriuos išaiškino specialiojo prokuroro Roberto Miulerio (Robert Mueller) komanda, bet jie nesusiję su Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais.

Paulas Manafortas. EPA-Eltos nuotr.

P. Manafortui į bausmės laiką bus įskaityti devyni mėnesiai, kuriuos jis jau praleido už grotų.

Trečiadienį Vašingtone teisėja Eimė Berman Džekson (Amy Berman Jackson) nuteisė P. Manafortą 43 mėnesius kalėti už spaudimą liudytojams ir neteisėtą lobistinę veiklą užsienyje. Jis taip pat turi sumokėti beveik 6 milijonus dolerių žalai atlyginti.

Praėjusią savaitę Virdžinijos valstijos Aleksandrijos miesto teismas nuteisė P. Manafortą 47 mėnesius kalėti pagal kelis kaltinimus, tarp kurių - mokesčių ir bankininkystės įstatymų pažeidimai ir banko sąskaitų užsienyje slėpimas. 

Teisėjas  Tomaso Eliso (Thomas Ellis) taip pat įpareigojo 69 metų P. Manafortą sumokėti 50 tūkstančių dolerių baudą ir 24,8 milijono dolerių kompensaciją.

Daugelis JAV žiniasklaidos priemonių neatmeta, kad prezidentas D. Trampas gali suteikti malonę buvusiam savo rinkimų štabo vadovui.

Baltarusija: statome Astravo AE dėl savo energetinio saugumo

Baltarusijos energetikos ministerija neįžvelgia prasmės premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlyme pakeisti Astravo atominę elektrinę (AE) dujine jėgaine, pareiškė Baltarusijos energetikos ministerijos branduolinės energetikos departamento direktorius Vasilijus Poliuchovičius, rašo tut.by.

Pasak V. Poliuchovičiaus, Energetikos ministerija oficialaus pasiūlymo iš Lietuvos kol kas negavo, tačiau susipažino su Lietuvos premjero idėjomis žiniasklaidos priemonėse. Tarp jų - siūlymas Astravo AE infrastruktūrą naudoti dujinei jėgainei. Šio pasiūlymo prasmės Energetikos ministerija esą nemato.

EPA-Eltos nuotr.

„Statome AE sau, mūsų vidaus vartojimui ir energetiniam saugumui. Ir ne tik elektros energijos gamybai, bet ir kuro rūšių diversifikacijai. Pas mus jau dabar 95 proc. elektros energijos gaminama dujinėse jėgainėse, todėl kokia gi tokio Lietuvos premjero S. Skvernelio pasiūlymo prasmė? Mums reikalingas patikimas elektros energijos šaltinis, nepriklausomas nuo jokių kainų pokyčių pasaulyje“, - kalbėjo V. Poliuchovičius.

Energetikos ministerijos atstovas tikino matantis kelis atominės jėgainės privalumus, kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apribojimas, dujų dalies elektros energijos gamyboje sumažinimas ir darbo vietų kūrimas.

„Tai yra gerai apmokamos, aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikalaujančios darbo vietos, naujos pramonės, mokslinių tyrimų ir infrastruktūros Astrave kūrimas. Kiekviena darbo vieta atominėje jėgainėje ateityje gali sukurti iki penkių-septynių darbo vietų. Taigi šis projektas yra labai naudingas“, - apie Astravo AE kalbėjo V. Poliuchovičius.

Jo teigimu, Lietuvos sprendimas nepirkti elektros energijos iš Astravo AE nėra laikomas problema.

„Tai yra kiekvieno teisė. Jei jūs ateinate į rinką ir jums kažkas nepatinka, niekas neverčia jūsų tai pirkti. Statome atominę jėgainę sau, 40 proc. šalies elektros energijos gamins AE, beveik 60 proc. - dujinės jėgainės, o toliau bus vystomi atsinaujinantys energijos ištekliai. Toks balansas sudarytas, kad nesiremtume tik viena kuro rūšimi“, - aiškino V. Poliuchovičius.

Praeitą savaitę Vyriausybė pranešė, kad premjeras S. Skvernelis laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

„Nord Stream 2“ operatorius: EP rezoliucija nekeičia teisės normų

Europos Parlamento (EP) rezoliucija dėl santykių su Rusija, kurioje raginama sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, nekeičia teisės normų, kurios reglamentuoja projekto realizaciją, pareiškė dujotiekio operatorius „Nord Stream 2 AG“.

„Nepriklausomai nuo politinių deklaracijų, „Nord Stream 2“ tiesimas yra reglamentuojamas teisinės bazės, kurią suformavo taip pat Europos Parlamentas. Teisinė projekto bazė sudaryta iš ES įstatymų, tarptautinių konvencijų ir nacionalinių įstatymų tų šalių, kurių teritoriniais vandenimis yra suplanuota tiesti vamzdyną. Projekto „Nord Stream 2“ realizacija atitinka gautus leidimus ir visiškai atitinka teisinę bazę. Politinė EP rezoliucija apie Europos Sąjungos ir Rusijos santykius nekeičia teisės normų, kurios reguliuoja projektą „Nord Stream 2“, - sakoma „Nord Stream 2 AG“ spaudos tarnybos pranešime.



EP antradienį patvirtino rezoliuciją dėl politinių santykių tarp ES ir Rusijos, kurioje raginama sustabdyti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, o Rusija nebepripažįstama strategine Bendrijos partnere.

„Nord Stream 2 AG“ atstovai patikino, kad vienu esminių argumentų už dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą yra augsianti ES gamtinių dujų paklausa. Pasak dujotiekio operatoriaus, „Nord Stream 2“ bus papildomu dujų tiekimo į ES maršrutu.

Šiuo metu „Nord Stream 2“ projektą reglamentuoja ES dujų direktyva. Pagal vasarį pasiektą ES valstybių narių susitarimą esami ES dujų direktyvos reikalavimai bus taikomi ne tik vidaus dujotiekiams, bet ir naujai statomiems dujotiekiams tarp ES ir trečiųjų šalių, kaip „Nord Stream 2“. Jiems galios ES konkurencijos teisės reikalavimai: dujų ir vamzdynų savininkė negalės būti ta pati įmonė, dujų tiekimo tarifai negalės būti diskriminaciniai, be to, tam tikra dalis tiekiamų dujų turės būti prieinama kitoms šalims.

Taip pat susitarta, kad nuspręsti, ar konkretus dujotiekis atitinka minėtus reikalavimus, pirmiausia turės ES šalies, turinčios pirmąją jungtį su dujotiekiu, reguliavimo institucijos, o Europos Komisija turės galutinai tvirtinti šį sprendimą. „Nord Stream 2“ atveju ši šalis yra Vokietija.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai - Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ - finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Kinija ragina ES pažvelgti į ryšių suteikiamas galimybe

Kinija norėtų, kad Europos Sąjunga pamatytų šalies plėtros ir atsivėrimo suteikiamas galimybes, teigė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai po to, kai ES aptarė naują strategiją dėl augančios Pekino įtakos.

 EPA-Eltos nuotr.

Pareigūnai Briuselyje pirmadienį aptarė „realistiškesnio ir tvirtesnio“ požiūrio į Kiniją poreikį, vertinant jos, kaip naujos pasaulinės galios, statusą.

Europa sunerimusi dėl to, kaip „pasikeitė Kinijos iššūkių ir galimybių balansas“, savo rekomendacijoje šalims narėms rašė Europos Komisija.

Komisija svarstė 10-ties punktų veiksmų planą, kuriame atkreipiamas dėmesys į Kinijos subsidijas valstybės valdomoms įmonėms, priverstinį technologijų perdavimą ir 5G interneto infrastruktūros plėtojimą. 

„Aš galiu pasakyti, kad Kinija ir Europos Sąjunga išlaiko konstruktyvų dialogą visose šiose srityse“, - trečiadienį teigė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lu Kangas, kalbėdamas apie Europos 10-ties punktų planą.

Jo teigimu, Kinija partnerystę su Europa vertina iš ilgalaikės ir strateginės perspektyvos bei viliasi, kad abi pusės dėl jos bus tik laimėtojos. 

„Kinijos pusė tikisi, kad ES galės objektyviai, sąžiningai ir racionaliai vertinti Kinijos plėtrą bei naują reformų ir atsivėrimo etapą, įžvelgdama daugiau Kinijos augimo suteikiamų galimybių“, - pridūrė atstovas spaudai. 

Europos ir Kinijos ryšius pastaraisiais mėnesiais paveikė užsitęsęs prekybos konfliktas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų. JAV paprašė savo Europos Sąjungos partnerių neleisti Kinijos technologijų įmonei „Huawei“ kurti 5G tinklo infrastruktūros Europoje dėl grėsmių saugumui.

Venesuelos gyventojai išėjo protestuoti į sostinės gatves

Tūkstančiai Venesuelos gyventojų antradienį žygiavo šalies sostinės gatvėmis, reikšdami pasipiktinimą prezidento Nikolo Maduro (Nicolas Maduro) vyriausybe dėl šalyje sutrikusio elektros energijos tiekimo.

EPA-Eltos asociatyvi nuotr.

Vykstant protestui rytinėje sostinės Karakaso dalyje esančioje aikštėje, protestuotojai daužė puodus ir spaudė automobilių garso signalus. Dauguma protestuotojų laikė didžiulius plakatus su užrašais, raginančiais N. Madurą trauktis. 

Protestus sušaukė opozicijos lyderis Chuanas Guaido (Juan Guaido), kurį kelios dešimtys šalių pripažino laikinuoju Venesuelos prezidentu. 

Per antradienio mitingą sostinėje Karakase Ch. Guaido sakė, kad protestuotojai yra „pasiryžę pakeisti Venesuelą“. Demonstrantai nešė Venesuelos vėliavas ir skandavo tokius šūkius, kaip „Gana Maduro“. Protestai vyko ir už sostinės ribų, ypač šiaurinėje šalies dalyje.

Opozicijos kontroliuojama Nacionalinė asamblėja pirmadienį nepakluso N. Madurui, kurį Ch. Guaido bando išstumti iš prezidento posto, ir dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo paskelbė nepaprastąją padėtį. 

Opozicija dėl nutrūkusio elektros energijos tiekimo kaltina prastą valdymą ir elektros tinklų techninį aptarnavimą bei korupciją. Tuo tarpu N. Maduras kaltina JAV sabotažu. 

Venesuelos generalinis prokuroras Tarekas Viljamas Saabas (Tarek William Saab) antradienį paskelbė apie tyrimą Ch. Guaido atžvilgiu dėl to, ar jis yra susijęs su elektros tiekimo nutrūkimu. Pasak T. V. Saabo, netrukus po to, kai ketvirtadienį nutrūko elektros energijos tiekimas, Ch. Guaido tviteryje paskelbė įtartiną pranešimą, neva šviesa sugrįš kartu su N. Maduro valdymo pabaiga.

ES nesitiki, kad Sirijos pabėgėliai greitai grįš į tėvynę

Europos Komisija paragino labiau paremti pabėgėlius Sirijos kaimyninėse šalyse.

„Tikėtina, kad artimiausiu metu pabėgėliai į Siriją negrįš“, - sakė ES kaimynystės politikos komisaras Johanesas Hanas (Johannes Hahn). Todėl milijonai žmonių besiribojančiose šalyse esą yra reikalingi ne tik humanitarinės pagalbos, bet ir tokių perspektyvų, kaip darbo ir švietimo galimybės.

Anot komisaro, parama Sirijos kaimynėms yra ir ES, kuri pastaraisiais metais tapo šimtų tūkstančių pabėgėlių iš krizės regiono tikslu, interesas. Pabėgėlių grįžimas į Siriją gali įvykti tik po politinio konflikto sprendimo, tarpininkaujamo JT, tačiau veikiausiai „tai nenutiks taip greitai“, - kalbėjo J. Hanas.

Atgal