VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Į pradžią

02.11. Naujausios žinios

Kelionė į užsienį vežantis banko kortelę: ką verta atsiminti?

Ar keliaujant į užsienį būtina turėti grynųjų pinigų? Kiek kainuos išsigryninti pinigus užsienio bankomatuose? Ar saugu svetur atsiskaityti kortele? O jeigu jos nepriims, jūsų neaptarnaus? Kokia valiuta reikėtų atsiskaityti mokant kortele: eurais ar vietine? Panašių klausimų vis dar neretai kyla į užsienio šalis, ypač ne euro zonos, keliaujantiems gyventojams. Tad jei išsiilgote vasaros ir ruošiatės keliauti į šiltuosius kraštus arba slidinėti, o gal tiesiog rūpinatės saugumu ir patogumu būsimų išvykų metu, šie keli patarimai gali būti naudingi.

Daugeliu atvejų keliaujant į užsienį grynųjų pinigų vežtis su savimi nebėra reikalo – net ir atokiose pasaulio šalyse populiarėja atsiskaitymas kortele, o prireikus grynųjų pinigų galima jų pasiimti ir vietoje iš bankomato. SEB banko klientai jau gali naudotis jiems pagal paslaugų planą priklausančiu nemokamu grynųjų pinigų limitu imdami jų iš bet kurio pasaulio bankomato. Taigi jiems keliaujant į užsienį nebėra reikalo vietine valiuta pasirūpinti iš anksto: neviršydami nustatyto limito, pavyzdžiui, 550 eurų, jie gali be papildomų mokesčių SEB bankui išsigryninti pinigų ir Lietuvoje, ir bet kurioje užsienio šalyje.

Pastaruoju metu ne euro zonos valstybėse atliekant operacijas bankomate ar naudojantis kortelių skaitytuvu, neretai teiraujamasi, kokia valiuta, vietine ar eurais, išskaičiuoti pinigus iš kortelės. Jei prireikia pasirinkti, kokia valiuta atsiskaityti, verta atkreipti dėmesį į tai, kad daugeliu atvejų finansiškai naudingiau rinktis galimybę mokėti ne eurais, o vietine valiuta. Užsienyje atsiskaitant VISA ar „Mastercard“ kortelėmis, mokėjimo suma yra keičiama į eurus pagal „VISA Europe“ ar „Mastercard International“ nustatytą valiutos keitimo kursą, kurį bet kada galima patikrinti šių įmonių interneto svetainėse. Prie jo taip pat priskaičiuojamas banko nustatytas valiutos keitimo mokestis. Tačiau pasirinkus atsiskaitymą eurais valiutą keičia prekybos vietą aptarnaujantis bankas, kuris nustato ir valiutos keitimo kursą, ir keitimo mokestį. Kortelės turėtojas kurso iš anksto žinoti ir palyginti negali.

Banko kortelę į kelionę pravartu pasiimti ne tik kaip patogią, visame pasaulyje priimamą atsiskaitymo priemonę. Dauguma kredito kortelių jos turėtojui ir kartu keliaujantiems šeimos nariams be papildomų mokesčių suteikia dar ir kelionės draudimą. Kad ištikus nelaimei juo būtų galima pasinaudoti, užtenka turėti aktyvią kortelę, nėra privalu ja būti susimokėjus už kelionės bilietus.

Be to, jei jau susiruošėte į tolimą užsienio šalį, verta pasitikrinti, ar ji nepatenka į sąrašą valstybių, kuriose taikomi prevenciniai atsiskaitymo kortele apribojimai. Tarp tokių šalių, kuriose statistiškai dažniau atliekamos neteisėtos operacijos kortelėmis, yra JAV, Tailandas, Indija, Australija, kt. šalys. Apribojimai banko kortelės turėtojui taikomi automatiškai bandant šioje šalyje naudotis kortele. Taip siekiama užkirsti kelią galimoms neteisėtoms operacijoms mokėjimo kortele ir apsaugoti klientų pinigus. Apribojimų nustatymus banko klientai gali išjungti (arba įjungti) ir patys, naudodamiesi mobiliąja banko programėle arba interneto banku. Išjungti apribojimų funkciją galima ir bet kuriuo paros metu paskambinus į banką.

O kad liktų tik malonūs kelionės įspūdžiai, kad ir kur nuvyktumėte, pravers keli paprasti patarimai. Leidžiantis į ilgesnę užsienio kelionę verta su savimi turėti bent dvi korteles. Vieną iš jų pažeidus, pavyzdžiui, netyčia sulaužius, palikus bankomate ar pametus, atsarginė kortelė padėtų įveikti šį nesklandumą ir nelikti be galimybės atsiskaityti. Kortelių PIN kodus reikėtų saugoti atmintyje, o ne nešiotis užrašytus kartu su kortelėmis. Be to, saugoti PIN kodą reikia ir įvedant jį bankomate ar elektroniniame kortelių skaitytuve – pridenkite jį kita ranka taip, kad niekas kitas jo negalėtų pamatyti ir įsiminti. Taip pat neleiskite, kad aptarnaujantis personalas išsineštų jūsų kortelę į kitą patalpą – atsiskaitymo operacijos turi būti atliekamos jums matant.

Šių saugumo rekomendacijų svarbu laikytis net ir tada, jei neketina vykti į tolimus kraštus, o tiems, kas jau kraunasi lagaminus, linkime saugių ir įdomių kelionių.

Lietuvos bankas įvertintas kaip aktyvią pinigų plovimo prevencijos priežiūrą vykdanti institucija

Lietuvos bankas skiria ypatingą dėmesį pinigų plovimo rizikos valdymui ir jau įgyvendino priemones, stiprinančias kovą su šia nusikalstama veika. Pažangą šioje srityje įvertino ir Europos Tarybos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos ekspertų organizacija Moneyval, atlikusi išsamų šalies vertinimą ir pateikusi rekomendacijas.

Vytautas Valvonis

„Niekada netoleravome ir netoleruosime pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos pažeidimų finansų sektoriuje. Bendradarbiaudami su tarptautiniais pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos ekspertais, identifikavome priemones, kurios padeda efektyviau valdyti šias rizikas, ir jau įgyvendinome daugumą rekomendacijų – sustiprinome pinigų plovimo prevencijos pajėgas, diegiame išmaniąsias priemones, konsultuojame finansų rinkos dalyvius“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

Naujausioje Moneyval ataskaitoje atsižvelgta į Lietuvos institucijų pažangą stiprinant priemones, skirtas kovai su nusikalstamumu. Ekspertai teigiamai įvertino Lietuvos banko kontrolę licencijuojant finansų rinkos dalyvius, siekiant užkardyti kelią nusikaltėliams įsigyti ar valdyti finansų įstaigas. Taip pat išskirtas Lietuvos banko ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos bendradarbiavimas inspektuojant finansų rinkos dalyvius ir keičiantis informacija.

Stiprindamas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją ir šios rizikos valdymą šalies finansų įstaigose, Lietuvos bankas šiemet įsteigė Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos skyrių. Be to, finansų rinkos dalyviams dar pernai buvo surengti mokymai pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos temomis, o Lietuvos banko interneto svetainėje pradėtos skelbti ir nuolat atnaujinamos konsultacijos finansų įstaigoms klausimų ir atsakymų forma.

Šalies finansų sektoriuje gausėjant elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, stiprinama šių finansų įstaigų priežiūra – įsteigtas Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros skyrius. Lietuvos bankas vertins elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikų valdymo pažangą, atsižvelgdamas į naujas ataskaitas, kurias šios įstaigos dar šiais metais privalės pradėti teikti priežiūros institucijai.

Europos Tarybos ekspertų ataskaitoje Lietuvos bankui pateiktos rekomendacijos užtikrinti, kad sankcijos, taikomos finansų įstaigoms, būtų efektyvios ir proporcingos pažeidimų reikšmingumui.

„Pažeidimus pinigų plovimo prevencijos srityje vertiname itin principingai. Tą įrodo ir praėjusių metų atvejis, kai vienai elektroninių pinigų įstaigai ir jos vadovui už pažeidimus skirtos baudos, kurių suma viršijo milijoną eurų“, – sako V. Valvonis.

Tobulindamas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos kontrolę, Lietuvos bankas ir toliau investuos į šiuolaikines IT priemones, kad galėtų efektyviau analizuoti turimus duomenis apie finansų įstaigų pinigų plovimo riziką, o prireikus kuo anksčiau imtis priemonių nusikalstamoms veikloms užkardyti. Patvirtinus naujas elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų ataskaitas, bus pradėtos kurti šių duomenų analizės priemonės.

Stipri visuomenė – stipri kariuomenė! Karo muziejus kvietė sportuoti

Vytauto Didžiojo karo muziejus pirmą kartą pakvietė pramankštinti ne tik protą, bet pasportuoti ir fiziškai. Šeštadienio rytą kartu su „Šešios trim“ komanda muziejaus lankytojai dalyvavo aktyvioje treniruotėje. Sportinė mankšta, aukštesnio intensyvumo funkciniai judesiai, tempimai ir kiti pratimai sušildė kiekvieną šaltą žiemos dieną.  

„Šešios trim“ – netradicinio požiūrio į sportą bendruomenė, kuriai judesys nesibaigia sportinio klubo sienomis. Mūsų žaidimų aikštelė – viskas, kas yra aplink: nuo patalpų po stogu iki aikštelės Kauno santakoje ar Laisvės alėjos pavertimu sprinto trasa. Mums judesys – pirmiausia emocija, saugios zonos praplėtimas, įrodymas, kad galime daugiau nei patys įsivaizduojame. Kadangi fizinis pasiruošimas svarbus tiek civiliams, tiek kariams, tad norėdami propaguoti sveiką gyvenimo būdą ir sportinį aktyvumą, šį kartą susitikome netradicinėje aplinkoje – Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Juk stipri visuomenė – stipri kariuomenė“,- sakė treneris Mindaugas Šatkus.

„Labai smagu užsiimti veikla nekasdieniškoje aplinkoje. Smagu, jog šiandien galėjome sportuoti muziejuje, tarsi laužydami muziejų lankymo nusistovėjusius kanonus, jog čia reikia būti tyliai, negalima garsiai kalbėti, reikėtų atitinkamų rūbų. Tuo pačiu smagu parodyti, jog sportuoti galima visur ir tai gali daryti kiekvienas. Unikali patirtis ir potyriai“,- teigė ne pirmą kartą su „Šešios trim“ komanda sportavęs Justas.

Visais laikais kariai turėjo pasižymėti tvirta kovine dvasia, ištverme, būti stiprūs ir gerai fiziškai pasirengę. Nuolatinis karinis fizinis rengimas ir sportas buvo ir yra svarbūs lavinant karių jėgą, ištvermę, greitį, koordinaciją, vikrumą.

Kariuomenė buvo pirmoji įstaiga, kuri Kaune, Aukštojoje Panemunėje, Karo Mokyklos teritorijoje, įrengė pirmą stadioną su gera futbolo aikštele, bėgimo takais, šuolių sektoriumi. Beveik kiekviename kariuomenės dalinyje jau buvo futbolo, krepšinio ir net teniso aikštelės. Kariuomenė daug prisidėjo ir prie sporto populiarinimo visoje Lietuvoje, pavyzdžiui, jojimo sporto pradininkai Lietuvoje yra kavalerijos pulkai, kurie rūpinosi šio sporto populiarinimu visuomenėje.

Muziejus glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, ugdo patriotinę visuomenę ir skatina ją įsitraukti į įvairias veiklas, todėl šį kartą buvo nuspręsta paliesti dar vieną sritį, svarbią ne tik kariuomenei, bet ir visai visuomenei.

„Mes norime keisti susiformavusį įvaizdį apie muziejus, kad čia gali būti tik tylu ir ramu. Norisi, kad jaunoji karta nebeturėtų tokių asociacijų, kad tai šventa vieta, kur negalima nieko liesti ir kalbėti. Norime, kad muziejus būtų įvairiapusiškas ir atviras įvairioms veikloms. Smagu kurti tokią aplinką, kur galima ne tik pažinti, bet ir žaisti, dalyvauti vis naujose veiklose, o dabar dar ir sportuoti. Žmogui nebepakanka tik pamatyti, jis nori per skirtingas veiklas patirti įvairias emocijas. Todėl muziejus turi „išeiti“ už standartinio suvokimo ribų. Būtent tai ir darome savaitgaliais, pasiūlydami kuo įvairesnius užsiėmimus. Ir kodėl vienas iš jų negali būti sportas?“,- apie muziejuje savaitgaliais vykstančias veiklas kalbėjo kultūrinių renginių vadybininkė Laura Rimkutė-Šimaitė.

Savaitgalio veiklos muziejuje tampa vis populiaresnės tarp įvairaus amžiaus lankytojų. Tai išskirtinis laikas ne tik norintiems daugiau sužinoti, bet ir linksmai praleisti savaitgalio popietes kartu su šeima, žaidžiant įvairius žaidimus ar dalyvaujant edukaciniuose užsiėmimuose. Apie savaitgalį vykstančias veiklas sekite informaciją muziejaus socialiniuose tinkluose ir naujoje muziejaus interneto svetainėje –www.vdkaromuziejus.lt.

Profsąjungos laido kritikos strėles į ministro G. Surplio vizijas

Dainius Ručinskas

LŽS narys

Vilnius. Vyriausybė atidėjo Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų - Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) perkėlimo iš Vilniaus į Kauną klausimą vėlesniam laikotarpiui.

Apytikriai paskaičiuota, kad ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų vienkartinės perkėlimo išlaidos būtų 4-5 mln.eurų.

ŹŪM specialistai teigia, kad tokia pertvarka paskatintų Kauno regiono plėtrą,sustiprintų Vilniaus - Kauno jungtį, suteiktų daugiau perspektyvų jauniems žmonems iš visos šalies.

Šiuo metu iš valstybės biudžeto tam tikslui neskirta nei vieno eu. Kaip teigia NŽT profesinės sąjungos atstovas, kategoriškai prieštaraujama skubotam, nemotyvuotam ir ekonomiškai-finansiškai nepagrįstam NŽT centrinio padalinio perkėlimui iš šalies sostinès į Kauną.

Skaičiavimai parodo, kad tokie veiksmai NŽT gali kainuoti apie 2 mln.litų, o tikslaus atsakymo apie jo naudą nėra.

Baigėsi paraiškų teikimas oro apsaugos projektams finansuoti

Sekmadienį baigėsi paraiškų teikimas Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) oro apsaugos projektams finansuoti pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos 2018 m. lėšų naudojimo finansavimo kryptis.

Bendra finansavimo suma pagal šį kvietimą - 3,14 mln. eurų. Iš šių lėšų vandenų apsaugos projektams numatyta 2,14 mln. eurų. Tai projektai, susiję su atskirųjų ir (ar) grupinių nuotekų tvarkymo sistemų pajungimu prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų, prevenciniai projektai, susiję su technologinių įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusią taršą nuotekomis, diegimu.

Aplinkos oro apsaugos projektams bus skiriama 1 mln. eurų. Tai projektai, susiję su oro teršalų valymo įrenginių diegimu ir (ar) kvapų mažinimu; prevenciniai projektai, susiję su technologinių įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį, diegimu.

Skiriamo finansavimo suma negali viršyti 200 tūkst. eurų.

Paraiškos tiesiogiai turi būti pristatytos APVA iki vasario 10 d. 12 val., registruotu paštu turi būti įteiktos pašto paslaugų teikėjui ne vėliau kaip iki vasario 11 d. 24 val., o teikiamos elektroniniu būdu turi būti pareiškėjų išsiųstos APVA iki vasario 11 d. 12 val.

M. Kvietkauskas: „Lietuvos paštas“ galėtų kreiptis dėl Kauno centrinio pašto pastato sutvarkymo

Kultūros ministerija turi lėšų paveldo objektams sutvarkyti, todėl „Lietuvos paštas“ galėtų kreiptis į ministeriją dėl Kauno centrinio pašto pastato sutvarkymo, sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. 

„Kultūros ministerija susitikime atkreips dėmesį į tą aplinkybę, kad, mūsų žiniomis, „Lietuvos paštas“ nėra kreipęsis į Kultūros ministeriją dėl paveldotvarkos lėšų panaudojimo pastato būklei sutvarkyti, tą „Lietuvos paštas“ galėtų daryti“, - žurnalistams sakė M. Kvietkauskas. 

Ispanijos dešinieji surengė protestą prieš premjerą dėl Katalonijos

Sekmadienį Madride dešimtys tūkstančių ispanų dalyvavo dešiniųjų partijų surengtame proteste prieš premjerą Pedrą Sančesą (Pedro Sanchez) dėl derybų su katalonų separatistais, informuoja AFP.

Ispanijos dešinieji surengė protestą prieš premjerą dėl Katalonijos

Didžiulės Ispanijos vėliavos pavėsyje pagrindinėje Madrido aikštėje susirinkę žmonės mosavo mažesnėmis raudonai geltonomis šalies vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais „Stop Sančesui, rinkimai dabar pat“.

Policijos duomenimis, proteste dalyvavo 45 000 žmonių. Renginys įvyko likus dviem dienoms iki katalonų separatistų lyderių teismo proceso pradžios.

Protestą suorganizavo centro dešinės partija „Piliečiai“ („Ciudadanos“), konservatyvi Liaudies partija („Partido Popular“) ir kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“. Jas papiktino P. Sanchezo susitaikėliška pozicija Katalonijos nepriklausomybės siekiančių partijų atžvilgiu. Šių partijų balsai yra lemiami jo mažumos vyriausybėje, kuri į valdžią atėjo prieš 8 mėnesius.

„P. Sančeso vyriausybės laikas baigėsi“, - prieš protesto pradžią žurnalistams sakė Liaudies partijos vadovas Pablas Kasadas (Pablo Casado).

Apklausos rodo, kad, jei rinkimai būtų surengti dabar, juos laimėtų Liaudies partija, „Piliečiai“ ir „Vox“ ir turėtų daugumą parlamente, o P. Sančesas prarastų valdžią.

Šios trys partijos 2018 m. gruodį laimėjo regioninius rinkimus Andalūzijoje ir socialistams teko užleisti 36 metus turėtą valdžią.

Protestas surengtas po to, kai P. Sančeso vyriausybė sutiko su katalonų separatistų prašymu, kad ateityje nepriklausomas pranešėjas dalyvautų derybose su katalonų partijomis. Dešinieji dėl šio žingsnio apkaltino valdžią išdavyste.

Nepaisant valdžios nuolaidžiavimo, katalonų separatistų partijos vis tiek nesutinka paremti 2019 m. biudžeto. Jei premjeras nesugebės jo priimti, jis gali sušaukti rinkimus iki savo kadencijos pabaigos 2020 m.

Pietų Korėja sutinka mokėti daugiau už JAV pajėgų išlaikymą 

Pietų Korėja sutinka šiais metais mokėti 8,2 proc. daugiau už JAV pajėgų išlaikymą šalyje. Tai yra svarbus žingsnis koordinuojant vasarį įvyksiantį viršūnių susitikimą tarp JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų, skelbia naujienų agentūra dpa.

 P.Korėjos užsienio reikalų ministrė (dešinėje), ir Stephenas Biegunas, JAV specialusis atstovas Šiaurės Korėjai (kairėje).

Susitarimą dar turės ratifikuoti Pietų Korėjos parlamentas. Pagal jį Seulas mokėtų apie 890 mln. JAV dolerių už Pietų Korėjoje dislokuotų 28 500 JAV karių išlaikymą.

Vašingtonas tikina, kad šis sandoris tėra skirtas vieneriems metams, JAV administracijai toliau peržiūrint, kaip prie gynybos finansavimo prisideda sąjungininkai.

Pranešimas apie didesnius mokėjimus pasirodė, likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Čen Uno (Kim Jong-un). susitikimo Hanojuje, kurio metu jie turėtų aptarti Pchenjano branduolinės programos atsisakymą.

2018 m. birželį JAV paskelbė neribotam laikui nutrauksiančios bendras karines pratybas su Pietų Korėja. D. Trampas teigė, kad jos kainuoja itin daug, o Pchenjanas jas suvokia kaip provokaciją. Tuo metu JAV prezidentas taip pat paminėjo galimą JAV karių atitraukimą iš Pietų Korėjos.

Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija teigia gavusi JAV garantiją, kad karių skaičius nesikeis.

Mei kreipsis į parlamentą po bandymų įtikinti Europos Sąjungą priimti paskutinę akimirką pristatytus pakeitimus

Mei kreipsis į parlamentą po bandymų įtikinti Europos Sąjungą priimti paskutinę akimirką pristatytus pakeitimus dėl atviros sienos garantijos (vadinamojo „backstop“). Manoma, kad ji parlamentui pažadės dar vieną balsavimą dėl įvairių „Brexito“ variantų, jeigu susitarimas nebus parengtas iki vasario pabaigos.

Leiboristų partija siekia, kad balsavimas iš tikrųjų įvyktų. Šešėlinis „Brexito“ sekretorius Keiras Starmeris pareiškė, kad Leiboristų partija parengė pasiūlymą, kurio priėmimas garantuotų, jog balsavimas įvyks iki mėnesio pabaigos.

Jis kaltino T. Mei švaistant laiką tam, kad parlamentas galėtų rinktis tik tarp jos susitarimo dėl „Brexito“ ir pasitraukimo iš ES be jokio susitarimo.

Iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES liko mažiau nei 50 dienų, įstatymas jau parengtas, o tai reiškia, kad šalis iš ES pasitrauks 2019 m. kovo 29 d.

T. Mei ilgai tarėsi dėl „Brexito“ su ES, ir jos sandoris apima atsiskyrimo sąlygas ir ateities santykių gaires. Tačiau šį susitarimą atmetė Jungtinės Karalystės parlamentas ir, jo nepatvirtinus iki kovo 29 d., šalis gali išstoti iš ES be jokio susitarimo.

Sausį šalies parlamentas balsavo dėl pataisų, kuriomis pritariama daugumai T. Mei su ES suderėtų punktų, tačiau pareikalavo pakeisti Šiaurės Airijos atviros sienos garantiją kita alternatyva. Šiuo metu T. Mei dėl pakeitimų derasi su Briuseliu.

Tačiau nepasiekus susitarimo dėl sienos iki trečiadienio, premjerė kreipsis į parlamentarus, prašydama skirti daugiau laiko.

Be to, vyriausybė žada, kad parlamentarai turės galimybę pateikti savo siūlymus, jei dėl „Brexito“ nepavyks sutarti iki vasario 27 d. Tarp šių pasiūlymų gali būti ir „Brexito“ atidėjimas, kad būtų skirta daugiau laiko susitarti su Briuseliu.

T.Mei kreipsis į parlamentarus, prašys skirti daugiau laiko „Brexito“ susitarimui dėl sienos

Jungtinės Karalystės premjerė Teresa Mei (Theresa May) kreipsis į šalies parlamentarus, prašydama skirti daugiau laiko kontraversiškai „Brexito“ susitarimo daliai dėl Šiaurės Airijos atviros sienos garantijos, informuoja BBC.

T. Mei kreipsis į parlamentą po bandymų įtikinti Europos Sąjungą priimti paskutinę akimirką pristatytus pakeitimus dėl atviros sienos garantijos (vadinamojo „backstop“). Manoma, kad ji parlamentui pažadės dar vieną balsavimą dėl įvairių „Brexito“ variantų, jeigu susitarimas nebus parengtas iki vasario pabaigos.

Leiboristų partija siekia, kad balsavimas iš tikrųjų įvyktų. Šešėlinis „Brexito“ sekretorius Keiras Starmeris pareiškė, kad Leiboristų partija parengė pasiūlymą, kurio priėmimas garantuotų, jog balsavimas įvyks iki mėnesio pabaigos.

Jis kaltino T. Mei švaistant laiką tam, kad parlamentas galėtų rinktis tik tarp jos susitarimo dėl „Brexito“ ir pasitraukimo iš ES be jokio susitarimo.

Iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES liko mažiau nei 50 dienų, įstatymas jau parengtas, o tai reiškia, kad šalis iš ES pasitrauks 2019 m. kovo 29 d.

T. Mei ilgai tarėsi dėl „Brexito“ su ES, ir jos sandoris apima atsiskyrimo sąlygas ir ateities santykių gaires. Tačiau šį susitarimą atmetė Jungtinės Karalystės parlamentas ir, jo nepatvirtinus iki kovo 29 d., šalis gali išstoti iš ES be jokio susitarimo.

Sausį šalies parlamentas balsavo dėl pataisų, kuriomis pritariama daugumai T. Mei su ES suderėtų punktų, tačiau pareikalavo pakeisti Šiaurės Airijos atviros sienos garantiją kita alternatyva. Šiuo metu T. Mei dėl pakeitimų derasi su Briuseliu.

Tačiau nepasiekus susitarimo dėl sienos iki trečiadienio, premjerė kreipsis į parlamentarus, prašydama skirti daugiau laiko.

Be to, vyriausybė žada, kad parlamentarai turės galimybę pateikti savo siūlymus, jei dėl „Brexito“ nepavyks sutarti iki vasario 27 d. Tarp šių pasiūlymų gali būti ir „Brexito“ atidėjimas, kad būtų skirta daugiau laiko susitarti su Briuseliu.

 

Atgal