Į pradžią

09.19. Naujausios žinios

Adolfo Ramanausko-Vanago istorijos tyrimų pristatymas

2018 m. spalio 3 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks A. Ramanausko-Vanago istorijos tyrimų pristatymas. Dalyvauja dr. Gintautas Vėlius, Dalius Žygelis, Eugenijus Peikštenis, dr. Arvydas Anušauskas.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotrauka

2018 metai paskelbti legendinio lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vado A. Ramanausko-Vanago (1918–1957) metais. Jis vadovavo vienam kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. 1956 m. buvo suimtas KGB, brutaliai kankintas ir okupantų teismo sprendimu sušaudytas. 2018 m., po kelis dešimtmečius trukusių paieškų, Vilniaus našlaičių kapinėse buvo atrasti A. Ramanausko-Vanago palaikai ir, pasitelkus istorijos, archeologijos, teismo medicinos ir antropologijos specialistus, atlikti unikalūs tyrimai. Juos pristatys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas dr. Gintautas Vėlius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis programų specialistas Dalius Žygelis, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis. Tuo pačiu metu istorikas dr. Arvydas Anušauskas baigė A. Ramanausko-Vanago istorijos tyrimą. Jo parengtoje knygoje aprašomos KGB regztos paieškos operacijos, specialių metodų naudojimas, nagrinėjamas Vanago suėmimo ir kankinimo 1956 m. spalio 12 d. epizodas, nustatomi penki asmenys, galėję dalyvauti brutaliuose kankinimuose. Pasitelkęs teisminės medicinos, psichiatrijos ir kriminalistikos ekspertus, knygos autorius išaiškina KGB klastotes, atskleidžia asmeninę įkalinto A. Ramanausko-Vanago dvikovą su KGB ir kitus nežinomus šios istorijos puslapius.

Š. m. spalio 5–6 d. Vilniuje vyks iškilmingos A. Ramanausko-Vanago laidotuvės.

LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius

Š. Toliušio knygos “Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939” sutiktuvės Kaune

LK Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos “Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939” sutiktuvės. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis pasidalino savo apmąstymais apie žmogaus būtį ir Mažosios Lietuvos likimą. Tylos minute renginio dalyviai pagerbė Šarūno Toliušio (1949-2018) atminimą. Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Ramunė Dambrauskienė ir kolekcininkas-bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė inžinieriaus ir periodikos leidinių kolekcininko leidinį- enciklopediją, kurioje sudėti Mažojoje Lietuvoje lietuvių ir vokiečių kalbomis ėję periodiniai ir vienkartiniai leidiniai. 211 puslapių ir vos 544 egzempliorių tiražu išleistoje knygoje pateikti 404 periodinių leidinių abėcėlinis ir chronologinis sąrašai su aprašymais ir faksimilėmis.

Finansų ministras Vilius Šapoka: „Pietų Korėjos investuotojai žvalgosi į Lietuvą“

Finansų ministras Vilius Šapoka Seule (Pietų Korėja) susitiko su Korėjos finansinių investicijų asociacijos (KOFIA) atstovais, su kuriais aptarė Lietuvos Fintech pramonės vystymosi tendencijas bei investavimo Lietuvoje galimybes.

„Maloniai nuteikė, kad tokie stambūs finansų rinkos dalyviai yra gerai išstudijavę Lietuvos patirtį reguliavimo, priežiūros ir inovacijų srityse. Asociacijos nariai svarsto galimybę ne tik steigtis ir investuoti Lietuvoje, bet ir panaudoti mūsų šalies patirtį tobulinant Pietų Korėjos reguliavimo aplinką“, - sako finansų ministras V. Šapoka.

Seime lankosi Gruzijos Parlamento narių delegacija

Rugsėjo 16–20 dienomis Lietuvoje su darbo vizitu lankosi Gruzijos Parlamento narių delegacija, atvykusi susipažinti su Lietuvos Respublikos demokratinėmis reformomis ir euroatlantinės integracijos patirtimi.

Šiandien, rugsėjo 19 d., trečiadienį, 11 val. Prezidento salėje (Seimo I rūmai) - vyko delegacijos susitikimas su Seimo Žmogaus teisių komiteto nariais, 12 val. Algirdo Mykolo Brazausko salėje vyko susitikimas su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais, 15 val. Algirdo Mykolo Brazausko salėje – susitikimas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais.

Pirmadienį jau įvyko susitikimas su užsienio reikalų viceministru Dariumi Skusevičiumi, taip pat su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi. Vizito Lietuvoje metu taip pat numatyta susitikti su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Valstybės kontrolės atstovais.

V. Vasiliauskas: pensijų reforma – teisingas žingsnis, bet gyvybiškai svarbu išlaikyti nuoseklumą

Demografinės tendencijos Lietuvoje signalizuoja pavojų – jau po dvidešimties metų dirbančiųjų ir pensininkų santykis gali pablogėti dvigubai, tačiau tik mažiau nei pusė Lietuvoje dirbančių žmonių tinkamai kaupia lėšas pensijai. Šiandien Lietuvos banko Ekonomikos konferencijoje mūsų šalies ir užsienio ekspertai tariasi dėl konkrečių sprendimų, kaip užtikrinti socialiai teisingas ir tvarias pensijas.

„Reforma suteikė teisingą kryptį švelninant demografinio šoko poveikį, tačiau neišlaikius nuoseklumo pensijų sistema gali patirti nesėkmę. Todėl pirmiausia būtina įstatymu patvirtintus pokyčius kokybiškai įgyvendinti. Be to, siekiant užtikrinti deramas gyventojų pajamas senatvėje, reikia ir papildomų priemonių, didinančių sistemos tvarumą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jis pabrėžia, kad, siekiant ilgalaikio sistemos patikimumo ir tvarumo, būtina sustiprinti tiesioginę įmokų ir išmokų priklausomybę, kuri būtų akivaizdi kiekvienam jų mokėtojui. Tai skatintų dalyvių įsitraukimą.

Lietuvos banko vadovo teigimu, valstybė turi užtikrinti pensijų sistemos skaidrumą, stabilumą ir nepriklausomumą nuo politinių ciklų, o žmonės – domėtis, vertinti ir suprasti, kad pensijos reikia ne tik laukti, bet ir patiems pasirūpinti rezervo kaupimu.

Esant dabartinėms demografijos problemoms (didelė emigracija, visuomenės senėjimas)ir netobulinant sistemos, kiekviena ateinanti karta gautų vis mažesnę pensiją, kuri šiuo metu ir taip yra ties skurdo riba. Tai nemenkas iššūkis ir šalies viešiesiems finansams bei valstybės makroekonominiam stabilumui – didėja rizika, kad, mažėjant gyventojų pajamų įplaukoms į biudžetą, augs socialinių išlaidų poreikis.

Tokiomis aplinkybėmis tampa itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų papildomai kaupti asmeninį finansinį rezervą senatvei. Tačiau statistika rodo, kad apie 800 tūkst. žmonių, arba daugiau nei pusė visų dirbančiųjų, pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visiškai nekaupia. Kita problema – du trečdaliai kaupiančiųjų antrosios pakopos fonduose yra pasirinkę jiems pagal amžių netinkamus fondus. Tiesa, šį klausimą spręs nuo kitų metų pradedamas taikyti gyvenimo ciklo investavimo principas.

Kalbėdamas apie tolesnį pensijų sistemos tobulinimą, V. Vasiliauskas pabrėžia, kad glaudi sąsaja tarp įmokų ir išmokų būtų esminė sąlyga siekiant didesnio pensijų sistemos teisingumo ir stiprinant gyventojų motyvaciją rūpintis senatve iš anksto. Jo įsitikinimu, pirmojoje pensijų sistemos pakopoje reikėtų pereiti prie asmeninėmis sąskaitomis grįsto modelio – toks šiuo metu veikia Norvegijoje, Švedijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.

Jau du dešimtmečius kasmet mūsų šalyje 10 tūkst. daugiau gyventojų miršta, nei gimsta. Prie gyventojų retėjimo gerokai prisideda emigracija, per penkiolika pastarųjų metų jaunų žmonių skaičių mūsų šalyje sumažinusi trečdaliu.

Apklausa: lietuviai nori aktyvesnių veiksmų socialiniais klausimais

Lietuviai palankiai vertina Europos Sąjungos veiksmus saugant išorės sienas, plėtojant santykius su Rusija ir JAV, rūpinantis saugumu ir gynyba bei kovojant su terorizmu, bet dauguma norėtų ryškesnio ES indėlio nedarbo, mokesčių vengimo bei migracijos srityse, parodė Europos Parlamento (EP) užsakymu atlikta apklausa.

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje gerokai padaugėjo palankiai vertinančių ES veiksmus saugumo ir gynybos srityje (nuo 39 iki 52 proc.) bei saugant išorės sienas (nuo 35 iki 51 proc.), taip pat plėtojant žemės ūkį (nuo 38 iki 49 proc.) ir pramonę (nuo 43 iki 48 proc.) bei kovojant su terorizmu (nuo 28 iki 40 proc.), sakoma Europos Parlamento biuro Lietuvoje pranešime.
Dauguma Lietuvos gyventojų norėtų dar aktyvesnių ES veiksmų, ypač socialiniais klausimais, kurie pirmiausia išlieka valstybių kompetencija. 79 proc. lietuvių norėtų aktyvesnių Sąjungos žingsnių kovojant su nedarbu, 78 proc. - tvarkantis su mokesčių vengimu, 76 proc. - sveikatos ir socialinio saugumo srityje. Per dvejus metus Lietuvoje taip pat gerokai padaugėjo norinčiųjų aktyvesnio ES vaidmens užtikrinant energetinį saugumą (nuo 56 iki 69 proc.) bei lygias lyčių galimybes (nuo 39 iki 51 proc.). Padaugėjo ir manančiųjų, kad ES turėtų labiau skatinti demokratiją ir taiką pasaulyje (nuo 63 iki 74 proc.), taip pat būti aktyvesnė ekonominėje politikoje (nuo 64 iki 73 proc.) bei aplinkosaugoje (nuo 58 iki 67 proc.).
15-24 metų amžiaus jaunuoliai iš Lietuvos ES politiką daugelyje sričių vertina gerokai palankiau nei vyresni respondentai. ES pastangas kovoti su nedarbu palankiai įvertino net 41 proc. jaunų lietuvių (bendras vidurkis - 28 proc.), aplinkosaugos politiką - 70 proc. (bendras vidurkis - 56 proc.), sveikatos ir socialinio saugumo politiką - 54 proc. (bendras vidurkis - 38 proc.). Palankiau ES politiką įvairiose srityse vertina ir vadovaujamas pareigas užimantys asmenys bei studentai.
Pasak Europos Parlamento biuro Lietuvoje pranešimo, palyginti su kitomis ES šalimis, lietuviai yra tarp tų, kurie labiausiai pageidauja bendrų ES veiksmų santykiuose su Rusija (83 proc.), JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija (80 proc.) bei sprendžiant „Brexit“ klausimus (78 proc.). Santykių su Rusija klausimu lietuviai lyderiauja ES: Latvijoje tik 64 proc. gyventojų pageidauja bendrų ES veiksmų, Estijoje ir Lenkijoje - 68 proc., o ES vidurkis - 71 proc.
Paklausti, ar tam tikrose srityse pažengusios ES šalys turėtų žengti pirmyn, ar laukti, kol kitos ES šalys jas pasivys, 57 proc. lietuvių linkę nelaukti kitų šalių. Daugiau taip manančių yra tik Belgijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Europiečiai šiuo klausimu pasidalinę: 44 proc. sutiktų su „kelių greičių Europa“, o 43 proc. linkę palaukti, kol visos ES šalys galės veikti kartu.
Ši „Eurobarometro“ apklausa atlikta šių metų balandžio mėnesį Europos Parlamento užsakymu.

Aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai turės arba jį įgyti, arba atsisakyti pareigų

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliojus naujajai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai, aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai turės jį įgyti iki 2024-ųjų.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai, aukštojo išsilavinimo neturintys valstybės tarnautojai turės jį įgyti, o tokio išsilavinimo neįgiję, tarnautojo pareigas galės eiti ne ilgiau kaip iki 2024 m sausio 1 d.

Veisiejai paskelbti mažąja Lietuvos kultūros sostine 2019

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga rugsėjo 14 dieną organizavo 2019 metų Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projektų atrankos posėdį. Komisijoje septyni nariai. Posėdyje pagal atrankos taisykles buvo išrinkta komisijos pirmininkė - Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, Virginija Šetkienė.

Komisija susipažino su visomis paraiškomis iš anksto, todėl posėdyje konstruktyviai buvo pateikiami svarstytini klausimai, trūkstant informacijos buvo susipažįstama su papildomais pareiškėjų pateiktais dokumentais.

Paraiškos buvo labai įvairios: pareiškėjai didelį dėmesį skyrė mažosios kultūros sostinės renginių pristatymui, naujų kultūros tradicijų kūrimui bei senų, kiek primirštų, atgaivinimui ir puoselėjimui, bendruomenių jubiliejinių datų minėjimui. Gal kiek buvo pasigęsta, medžiagos, apibūdinančios pareiškėjų kultūros politiką, strategiją, įgyvendinant mažosios kultūros sostinės projektą, tačiau dar šiais metais Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga organizuos laboratoriją, kurioje savo patyrimais su 2019 m. Lietuvos mažųjų kultūros sostinių komandomis dalinsis 2016, 2017, 2018 metų kolegos, įgyvendinę mažųjų kultūros sostinių projektus.

Komisijos narė, LR kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos skyriaus vyriausioji specialistė, Jadvyga Lisevičiūtė, puikiai žinanti regionų kultūros padėtį, pažymėjo, jog daugelis pateikusių paraiškas bendruomenių yra tikrai vertos šio garbingo vardo, nes turi gilias, istoriškai susiklosčiusias kultūros tradicijas. Jonas Mickus, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais, vertinime ypatingą dėmesį skyrė pareiškėjų pateiktiems dokumentams, savivaldybių merų, administracijų rekomendacijoms. Komisijos narys pabrėžė, kad projektai būtų sėkmingi, tiesiog būtinas savivaldybės palaikymas.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas, atkreipė komisijos dėmesį, kad beveik visų bendruomenių seniūnai pritarė savo bendruomenėms ir pasiruošę kartu veikti kultūros labui. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos atstovės Reda Kneizevičienė, Rima Jokubauskienė ir Jolanta M. Malinauskaitė vertino visų bendruomenių pastangas susitelkti ir begalinį norą kurti kartu, nes kurianti, besimokanti bendruomenė yra tikrasis bendruomenės atsinaujinimas.

Įvertinus paraiškas, nuspręsta, 2019 metais Lietuvos kultūros sostinėmis paskelbti:

1. Alytaus apskrityje - Veisiejai

2. Kauno apskrityje - Žiežmariai

3. Klaipėdos apskrityje - Mosėdis

4. Marijampolės apskrityje - Liudvinavas

5. Panevėžio apskrityje - Adomynė

6. Šiaulių apskrityje - Baisogala

7. Tauragės apskrityje - Vadžgirys

8. Telšių apskrityje - Kuliai

9. Vilniaus apskrityje - Nemėžis

10. Utenos apskrityje - Duse

Atgal