Į pradžią
08.18. Naujausios žinios
Pradedama atnaujinti Aušros Vartų koplyčia
Pradedami vieno svarbiausių Vilniaus piligriminių objektų - Aušros Vartų - atnaujinimo darbai. Kompleksinius Aušros Vartų koplyčios ir šalia esančios Šv. Teresės bažnyčios tvarkymo darbus planuojama baigti 2020-aisiais. ES Struktūrinių fondų paramą šiam projektui Kultūros ministerija patvirtino dar pernai vasarą, įvertindama būtinybę išsaugoti šį unikalų paveldo objektą ir geriau pritaikyti jį lankančių piligrimų ir miesto svečių reikmėms.
Pasak Vilniaus arkivyskupijos, per dvejus metus planuojama atnaujinti prastos būklės fasado fragmentus, koplyčios langus ir langines, pagerinti vėdinimo sistemą. Stebuklingąjį Gailestingumo Motinos paveikslą apsaugos specialus stiklas, bus įrengta Aušros Vartų lobyno ekspozicija. Ketinama sudaryti galimybę judėjimo negalią turintiems žmonėms apsilankyti koplyčioje.
Dalis po Šv. Teresės bažnyčia esančio rūsio bus pritaikyta piligrimų reikmėms, bažnyčioje atnaujinti vitražai, restauruojama sieninė tapyba, skliautai, langai ir centrinės durys, atliekami kiti remonto darbai. Galerijoje, jungiančioje Šv. Teresės bažnyčią su Aušros Vartų koplyčia, bus atnaujinami vargonai ir jiems skirta patalpa. Bažnyčioje, galerijoje ir koplyčioje planuojama įrengti bendrą vaizdo ir garso sistemą.
Projekto vykdytojos Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos vadovas Mykolas Juozapavičius sakė, kad numatomi Aušros Vartų atnaujinimo darbai nesukliudys Šventajam Tėvui rugsėjo 22 d. apsilankyti Aušros Vartų koplyčioje. Kaip ir šv. Jonas Paulius II, lankydamasis Lietuvoje popiežius Pranciškus melsis šioje garsioje Marijos šventovėje. Maldoje drauge dalyvaus Aušros Vartų gatvėje susirinkusios globojančios, įvaikinusios ar siekiančios įsivaikinti šeimos.
„Kai ruošėme Aušros Vartų koplyčios atnaujinimo projektą, siekėme pasirūpinti vienu iš Vilniaus simboliu tapusių objektų, kuris buvo garsus ir tuo, jog čia lankėsi šventasis popiežius Jonas Paulius II. Tada dar nežinojome, kad kai baigsime atnaujinimo darbus, tai bus vieta, kurioje meldėsi net du XX amžiaus popiežiai“, - džiaugėsi Vilniaus arkivyskupijos ekonomas M. Juozapavičius.
Prieš metus paskelbus apie planuojamus darbus Vilniaus Šv. Teresės parapijos klebonas bei Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčios rektorius mons. Kęstutis Latoža sakė: „Bendradarbiaujant Lietuvos paveldosaugos ir bažnytinio meno specialistams bei restauratoriams, atnaujinimas atitiks aukščiausius paveldo išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms standartus.“ Pasak Vilniaus arkivyskupijos, kol vyks atnaujinimo darbai, dalį Aušros Vartų lobyno bus galima pamatyti Bažnytinio paveldo muziejuje, vėliau jis bus grąžintas į Aušros Vartus.
Projektas „Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios aktualizavimas“ bus įgyvendinamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal ES investicijų priemonę „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“. Suplanuoti darbai vyks 2018-2020 metais.
Žuvininkystės produktai – vieni iš labiausiai klastojamų maisto produktų pasaulyje
Kova su žuvininkystės produktų klastotėmis yra sudėtinga užduotis tarptautiniu lygmeniu, todėl 2018 m. Maisto ir žemės ūkio organizacija (angl. Food and Agriculture Organization – FAO) išleido apžvalgą apie maisto klastotes žuvininkystės sektoriuje.
Pixabay nuotr.
Apžvalgoje teigiama, kad remiantis mokslinėje literatūroje ir populiariose žiniasklaidos priemonėse paskelbtų ataskaitų ir apžvalgų per pastarąjį dešimtmetį gausa, žuvų klastojimas neženklinant ir pakeičiant žuvų rūšis yra plačiai paplitusi problema tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse žuvų ir žuvininkystės produktų rinkose.
Išsivysčiusiose šalyse problemos mastas yra ištirtas ir apie jį skelbiama, tuo tarpu apie žuvų klastotes besivystančiose šalyse žinoma daug mažiau.
Apžvalgoje pabrėžiama, kad žuvininkystės pramonei būtina sukurti ir įdiegti pažeidžiamumo atsirasti žuvų klastotėms vertinimo sistemas, siekiant nustatyti potencialų žuvų klastočių šaltinį tiekimo grandinėse ir teikti pirmenybę kontrolės priemonėms, sumažinančioms riziką įsigyti suklastotų žaliavų ar sudedamųjų dalių. Taip pat, nustatant žuvų vartojimo klastotes, reikalingas nacionalinių maisto kontrolės programų stiprinimas, efektyvus, moksliniais tyrimais pagrįstas atsekamumo sistemų vystymas, geresnis tyrimo metodų žuvų tapatumui nustatymas.
Šiuo metu stebima didelė elektroninės prekybos plėtra ir nuolat augantis maisto produktų pardavimas internetu, kuris atveria platesnes galimybes apgaulingai prekiauti žuvimi. Siekiant kovoti su žuvų klastotėmis, reikia tobulinti atsekamumo sistemas, leidžiančias patikimai atsekti žuvis nuo jų sugavimo taško iki vartotojų stalo. Pasak FAO, dabartinės atsekamumo sistemos remiasi „popieriniu“ keliu – dokumentais, tokiais kaip geografinė kilmė, rūšis ir laivų registracijos duomenys. Ankstesnių maisto klastočių atvejai (pvz.: arklienos skandalas Europoje) parodė, kad tokie dokumentai gali būti suklastoti.
Apžvalgoje teigiama, kad maisto produktų klastotėmis laikomos veikos (produkto kiekio, svorio, savybių, kilmės, ženklinimo, atsekamumo ir pan. klastojimas), kai maisto produktai neteisėtai patenka į rinką, dažniausiai dėl finansinės naudos siekiant apgauti vartotojus.
2015 metais Interpol‘o ataskaitoje apie maisto produktų klastojimo mastą 57 tirtose šalyse, nurodoma, kad žuvininkystės produktai yra ypač imlūs klastojimui. Žuvys (jūrinės, gėlavandenės, natūraliai augančios, dirbtinai auginamos, moliuskai ir vėžiagyviai) yra trečioje rizikos kategorijoje tarp labiausiai klastojamų maisto produktų.
FAO paskelbtoje apžvalgoje nurodomi šie dažniausi žuvininkystės produktų klastojimo būdai:
*žuvų rūšių substitucija (pakeitimas), kai, siekiant finansinės naudos, aukštesnės maistinės ar ekonominės vertės žuvų rūšys pakeičiamos mažesnės vertės žuvų rūšimis arba, vengiant mokesčių, aukštesnės ekonominės vertės žuvų rūšys deklaruojamos kaip mažesnės ekonominės vertės žuvų rūšys;
*klaidingas žuvų kilmės (sugavimo zonos) žymėjimas, kai siekiama nuslėpti nelegaliai sugautų žuvų geografinę vietovę;
*prekyba padirbtais žuvininkystės produktais, kai legalaus gamintojo prekės ženklas yra suklastojamas;
*nedeklaruojamas maisto priedų, tokių kaip vandenį rišančios medžiagos, naudojimas apgaulingai padidinant produktų svorį;
*neteisėtas maisto priedų, tokių kaip anglies monoksidas, naudojimas siekiant pagerinti žuvų produktų vizualinę kokybę;
*šaldytų produktų papildymas vandens glazūra, siekiant padidinti svorį;
*klaidingas žuvininkystės produktų sudedamųjų dalių (pvz., tešlos ar džiūvėsių) žymėjimas, siekiant apgaulingai padidinti grynos žuvies svorį produkte.
Nepriklausomai nuo žuvininkystės produktų klastojimo būdo, tai gali sukelti neigiamą poveikį vartotojų sveikatai, kenkia pasitikėjimui sąžininga rinka ir konkurencija, gali turėti rimtų pasekmių žuvininkystės valdymui ir žuvininkystės pramonei, žuvų išteklių būklei ir jų naudojimo tvarumui.
Nustatyti žuvininkystės produktų klastotes, ypač žuvų rūšies tapatumą, kai žuvis tyrimui pateikiama po pirminio apdorojimo (išskrosta, pašalinta galva ir pelekais) ilgą laiką buvo gana sudėtinga. Tačiau atsiradus naujam molekulinės biologijos tyrimo metodui, kai žuvies rūšis identifikuojama DNR brūkšniniu kodavimu, tai galima atlikti greitai ir patikimai. Pažymėtina, kad šiuo metodu žuvų rūšys identifikuojamos nepriklausomai nuo žuvų perdirbimo ar apdorojimo būdo.
Žuvų DNR tyrimai Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriuje 2015 m. įdiegti modernūs tyrimo metodai žuvų rūšių nustatymui. Jau kelerius metus yra akredituotas ir naudojamas žuvų rūšių identifikavimas neperdirbtuose ar perdirbtuose žuvininkystės ir akvakultūros produktuose DNR brūkšniniu kodavimu.
Nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute žuvų DNR nustatymui buvo ištirti 93 mėginiai. Reikalavimų neatitiko 2mėginiai. 2017 m. 1 mėginyje nustatyta žuvų rūšis neatitiko produkto ženklinime deklaruotos žuvų rūšies – vietoje žuvies konservų etiketėje nurodytų sardinių (lot. Sardina pilchardus)buvo nustatytos rytinės silkės (lot. Clupea pallasii). 2018 m. 1 mėginyje vietoje žuvies konservų etiketėje nurodytų sardinių (lot.Sardina pilchardus) buvo nustatytos sardinėlės (lot. Sardinella aurita).
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas
Pristatyti prekių kainų Lietuvoje ir kitose ES šalyse tyrimo rezultatai
Teisingumo ministerijoje buvo pristatyti ne maisto prekių kainų palyginimo Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse tyrimo rezultatai. Tyrimas inicijuotas reaguojant į vartotojų skundus dėl sparčiai kylančių kainų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atliktame tyrime lygintos 12 skirtingų ES šalių prekių – drabužių, avalynės ir buitinės technikos – kainos internetinėse parduotuvėse. Iš viso tyrimo metu palygintos 60 skirtingų prekių kainos.
Pixabay nuotr.
Tyrimo rezultatai parodė, kad lyginant vidutinę drabužių kainą Lietuvoje ir kitose ES šalyse, Lietuvoje drabužių kaina sudaro 101,4 proc. Pavyzdžiui, tokie pat spalvingi to paties prekės ženklo „Zara“ vyriški marškiniai Lietuvoje kainuoja 25 proc. brangiau nei Ispanijoje ar Portugalijoje ir beveik 18 proc. (10 eurų) brangiau nei Lenkijoje, arba zomšinis džinsinio stiliaus švarkas „Massimo dutti“ Lietuvoje kainuoja 50 eurų brangiau, t. y., 18 proc. brangiau nei Ispanijoje ar Portugalijoje.
Palyginus vidutinę avalynės kainą su kitų ES šalių vidurkiu, Lietuvos avalynės kainos sudaro 101,4 proc. ES šalių kainų lygio. Pavyzdžiui, analizuojant „Ecco“ prekės ženklo avalynės kainas nustatyta, kad Baltijos šalyse kainos yra nuo 5 iki 10 eurų didesnės, nei kitose „Ecco“ prekės ženklo avalynės platinimo šalyse. Įdomu tai, kad Baltijos šalyse tirtų avalynės prekių kainos visiškai identiškos.
Lyginant buitinės technikos prekių kainas pastebėti žymesni kainų skirtumai tarp Baltijos valstybių – mažiausios vidutinės buitinės technikos prekių kainos yra Latvijoje. Pavyzdžiui, skalbimo mašina „Beko“ Lietuvoje kainuoja 23 proc. (60 eurų) brangiau, nei tokia pati skalbimo mašina Latvijoje.
„Lyginamasis kainų tyrimas buvo pirmasis žingsnis aiškinantis, ar kainų nelygybė – ne mitas. Vartojimo prekių kaina yra neatsiejama nuo prekių prieinamumo vidaus rinkoje, ir ji yra susijusi su vartotojų interesų apsauga. Matydami rezultatus planuojame kalbėtis su kitų ES šalių institucijomis, atsakingomis už vartotojų teisių apsaugą. Taip pat inicijuosime dialogą su Lietuvos ir užsienio verslininkais bei ES valstybėmis narėmis,“ – planuojamus veiksmus vardija teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė. „Mūsų siekis yra apginti vartotojų ekonominius interesus,“ – akcentavo viceministrė.
Anot viceministrės, šioje srityje bus bendradarbiaujama su ES Komisija bei Europos Parlamentu. Europos Parlamentas šį rudenį ketina pradėti plataus pobūdžio kainų palyginamąjį tyrimą, vertinant ir prekių kokybės bei kainos santykį skirtingose ES šalyse
Pažymėtina, kad tyrimo metu prekių kainos buvo lyginamos to paties prekės ženklo gamintojų internetinėse parduotuvėse. Atsižvelgiant į tai, kad internetinė erdvė yra pakankamai skaidri ir lengvai prieinama, tikėtina, kad kainų svyravimai ir skirtumai būti didesni, atlikus kainų palyginimą fizinėse parduotuvėse, taip pat vertinant akcijines kainas bei išpardavimų kainų lygius.
Tam tikri tų pačių prekių kainų svyravimai ES šalyse yra galimi dėl mokestinės sistemos skirtumų, transportavimo išlaidų ir kitų objektyviai paaiškinamų veiksnių. Tačiau kai kainodaros ypatumai kainą išaugina ketvirtadaliu ar daugiau, kyla pagrįstų abejonių, ar vartotojų teisėti lūkesčiai nėra pažeidžiami.
Aptarta situacija dėl oro taršos Klaipėdos mieste
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje įvyko pasitarimas dėl oro taršos problemų Klaipėdos mieste. Su valstybinėmis oro taršą stebinčiomis institucijomis buvo aptarta padėtis ir tolesni galimi sprendimai.
Oro taršos uostamiestyje klausimas buvo svarstytas š.m. rugpjūčio 13 d. Vyriausybės pasitarime. Visuomeninės iniciatyvos savo kreipimesi taip pat išreiškia susirūpinimą ir ragina Vyriausybę imtis neatidėliotinų veiksmų.
„Iš tiesų matome didelį visuomenės susirūpinimą dėl oro taršos Klaipėdoje. Šio susitikimo tikslas - aptarti konkrečias priemones, kurios padėtų užtikrinti efektyvią oro taršos, kvapų ir triukšmo kontrolę Klaipėdos mieste. Nereiktų vieniems kitų kaltinti, o užuot tai darius, aiškiai ir tiksliai nustatyti taršos šaltinį, o jį identifikavus – imtis konkrečių veiksmų“, - sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.
Per susitikimą pabrėžta efektyvesnio oro taršos monitoringo būtinybė. Iki šiol nebuvo gauta jokia apibendrinta informacija, kur yra pagrindinės dabartinės oro taršos Klaipėdoje priežastys ir šaltiniai. Todėl atsižvelgus į pasitarime išsakytas nuomones prašoma, aktyviai įsitraukiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, suintensyvinti oro kokybės stebėjimą Klaipėdos mieste ir iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikti Vyriausybės kanceliarijai išvadas apie padidėjusios oro taršos priežastis.
Per pasitarimą konstatuota, kad atsakomybę už jo teritorijoje vykdančių įmonių veiklą prisiimti ir aktyviau į aplinkos taršos monitoringą turėtų įsitraukti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Uostas turėtų būti įpareigotas taikyti jo teritorijoje esančių krovos įmonių aplinkosauginių priemonių taikymo stebėjimą.
Susitikime dalyvaujančių institucijų atstovams taip pat buvo priminta, kad į gyventojų pageidavimu atliekamus oro taršos tyrimus atsakymai turi būti pateikiami nedelsiant. Netoleruotini atvejai, kai tai delsiama daryti kelis mėnesius.
Užtikrinant tinkamą dėmesį aplinkosauginiams reikalavimams, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras raginamas reguliariai organizuoti susitikimus su visomis uoste veikiančiomis krovos kompanijomis siekiant socialiai atsakingo verslo požiūrio į aplinkos taršą ir aptariant konkrečius įmonių veiksmus taršos prevencijos srityje.
Atsakingų institucijų atstovai taip pat artimiausiu metu susitiks su asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ atstovais ir aptars jų keliamas problemas.
Pasitarime Vyriausybės kanceliarijoje dalyvavo Sveikatos, Aplinkos, Susisiekimo ministerijų, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.
Kintuose startavo tradicinis burlenčių ir irklenčių maratonas
Penktadienį Kintuose startavo ir iki pat sekmadienio tęsis tradicinis burlenčių ir irklenčių maratonas, skirtas paminėti Lietuvos šimtmečiui ir Arūno Rinkevičiaus žygiui burlente per Baltijos jūrą nuo Šventosios iki Švedijos krantų.
Pirmąją dieną, dėl silpno vėjo buvo duotas tik irklenčių startas. Sportininkai turėjo įveikti beveik 10-ies kilometrų atstumą vandeniu. Geriausiai pasirodė Arūnas Znotinas atstumą, įveikęs per valandą,10 minučių ir 24 sekundes. Tarp moterų geriausiai pasirodė Ieva Neverdauskaitė, kuri distanciją suplaukė per vieną valandą, 39 minutes ir 41 sekundę.
Burlenčių ir irklenčių maratonu laikoma tokia distancija, kurią plaukiant varžybų lyderis užtrunka ne mažiau nei vieną valandą. Anot vieno iš varžybų organizatorių ir teisėjų, Mindaugo Čirvinsko, tokiose varžybose rezultatai labai priklauso nuo ne tik nuo fizinės ištvermės: “Žinoma, fizinis pasirengimas labai svarbu, bet tokiose ilgose distancijose rezultatai labai priklauso nuo psichologinio pasirengimo. Taip pat, labai svarbu ir tinkamas įrangos pasirinkimas”, - sakė M. Čirvinskas.
Šeštadienį planuojami burlenčių startai. Per pusšimtį susirinkusių dalyvių galės rinktis iš dviejų distancijų: maratono ir supermaratono. Priklausomai nuo oro sąlygų, sekmadienį bus skelbiami ir kiti startai, o savaitgalio pabaigoje bus sumuojami visų dienų rezultatai ir skelbiami nugalėtojai.
Nuo 2005-ųjų organizuojamas renginys kasmet sutraukia daugybę burlenčių ir irklenčių sporto profesionalų bei mėgėjų iš Lietuvos, tačiau šiemet renginys pirmą kartą sulaukė ir svečių iš Rusijos.
Dalis sportininkų segės GPS siųstuvus, tad maratono startus per atstumą galite stebėti: https://live.eljunga.eu/race/
Burlenčių ir irklenčių maratoną organizuoja VšĮ “Ekstremalus sportas”.
Kelių eismo taisyklėse – dviratininkams palankios permainos
Dviratininkams pavojų ir daug streso keliuose keliančios situacijos, kuomet juos lenkiantys automobiliai prašvilpia visai greta, jau netrukus atsispindės ir Kelių eismo taisyklėse (KET). Susisiekimo ministerija inicijuoja pakeitimus, kuriuose vairuotojams bus rekomenduojama lenkti dviratininkus konkrečiu – 1,5 metro atstumu. Už tokio atstumo įtvirtinimą KET pasisako ir socialinės iniciatyvos „Pusantro metro“ sumanytojai.
Pasiteisino užsienio šalyse
Šiuo metu galiojančiose KET nurodoma, kad dviratininkai keliuose turi būt lenkiami saugiu atstumu, tačiau patiems vairuotojams paliekama spręsti, koks jis turėtų būti. Dėl skirtingų interpretacijų ir vairuotojų nežinojimo, dviratininkai keliuose dažnai lenkiami vos kelių dešimčių centimetrų atstumu. Tai dviratininkams kelia pavojų būti užkliudytiems juos lenkiančių transporto priemonių ar būti nublokštiems jų sukelto vėjo gūsio.
Pagal naujausią Susisiekimo ministerijos siūlymą, rekomenduojamas dviratininkų lenkimo atstumas turėtų būti ne mažiau kaip 1 metras automobiliui važiuojant iki 50 km/val. greičiu ir 1,5 metro, kai važiuojama greičiau.
Konkretus pusantro metro dviratininkų lenkimo atstumas jau yra įtvirtintas tokiose valstybėse kaip Portugalija ir Ispanija. Užmiesčio keliuose dviratininkus ne mažesniu kaip 1,5 metro atstumu privalo lenkti ir vairuotojai Prancūzijoje.
Vilkikai lenkia pavyzdingai
Lietuvos olimpinio fondo vadovo, dviračių entuziasto ir triatlonų dalyvio Manto Marcinkevičiaus teigimu, tokios taisyklės galiojimas neabejotinai atsilieps dviratininkų saugumui keliuose.
„Man teko važinėti dviračiu Ispanijos keliais – ten visur aiškiai matomi 1,5 metro atstumo lenkimo ženklai ir vairuotojai jų pavyzdingai laikosi. Pasitaikė vos keletas atvejų, kuomet buvau lenkiamas mažesniu nei privaloma atstumu, tačiau jis buvo vos mažesnis už įtvirtintą taisyklėse. Tuo metu dažnas Lietuvoje dviratininkus lenkia vos 15–30 cm šoniniu atstumu, o minančiajam pedalus tai yra – žaidimas su likimu“, – pasakoja M. Marcinkevičius.
Dviračių entuziasto teigimu, Lietuvos ir užsienio vairuotojų įpročių kelyje skirtumus galima iliustruoti imant pavyzdžius, kaip dviratininkus dažniausiai lenkia vilkikai. Vakarų valstybių numeriais paženklinti vilkikai dviratininkus, anot M. Marcinkevičiaus, daugeliu atvejų lenkia atsakingai – parodydami posūkio signalą ir išvažiuodami į kitą eismo juostą – taip, kaip ir lenkdami bet kurią kitą transporto priemonę.
„Tuo metu mūsų šalies vilkikų vairuotojams tokio supratingumo dar trūksta ir jie dažnai praskrieja itin arti dešiniąja kelio puse važiuojančių dviratininkų. Taip pat pastebėjau, kad dviratininkus lenkdami vairuotojai tarytum gėdijasi spausti stabdžio pedalą ir įsitikinti, ar iš priešais neatvažiuoja kitas automobilis ir lenkti yra saugu. Maža to, neretai tokiais atvejais jie ne tik padidina greitį, bet ir panaudoja garsinį signalą, kuris išgąsdina ir gali akimirksniu nuversti dviratininką nuo dviračio, sukeliant pavojų sveikatai“, – sako M. Marcinkevičius.
Tradicinė Šv. Tarcizijaus ministrantų globėjo šventė Kaune
2018-08-14 Kauno šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedroje bazilikoje vyko įvairių kartų ministrantų susitikimas šv. Tarcizijaus – ministrantų globėjo dieną.
Tai buvo jau 20-asis Kauno arkikatedros bazilikos ministrantų susitikimas. Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos atstovai padėkojo rengino organizatoriams ir dalyviams, o klubo MINISTRANTAS vadovui Rokui-Albertui Koženiauskui įteikė padėką bei atminimo knygą. Visi ministrantai dalyvavo Šv. Mišiose, o po jų vyko šventinė agapė. Kelios nuotraukos iš renginio.
Ačiū kunigams ir ministrantams už gražią šventę ir gerą nuotaiką.
Raimundas Kaminskas
Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas
Eurostatas: Lietuvos infliacija rugpjūtį – didesnė nei vidutiniškai ES
Suderinta metinė infliacija rugpjūtį Lietuvoje buvo didesnė nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje bei euro zonoje, skelbia Eurostatas. Rugpjūtį Lietuvoje buvo 0,5 proc. infliacija, rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje buvo 0,1 proc. defliacija, Estijoje - 1,1 proc. infliacija. Euro zonoje fiksuota 0,2 proc. infliacija, o visoje ES - 0,3 proc. infliacija. Didžiausia metinė infliacija praėjusį mėnesį buvo Belgijoje (2 proc.) ir Švedijoje (1,2 proc.), didžiausia defliacija - Kroatijoje (1,5 proc.) ir Bulgarijoje (1,1 proc.). Metinis kainų augimas rugpjūtį užfiksuotas 15-oje ES šalių, sumažėjimas - 12-oje valstybių, tuo metu Danijoje kainos išliko stabilios.
Europos centrinis bankas kitą mėnesį pristatys naujo dizaino euro banknotus
Europos centrinis bankas (ECB) rugsėjo 17 dieną pristatys naujo dizaino 100 ir 200 eurų nominalo banknotus, pranešė ECB.
Naujieji banknotai į apyvartą bus išleisti pirmą 2019 metų pusmetį.
.jpg)
Reuters/Scanpix nuotr.
Pastaraisiais metais jau buvo pristatyti naujo dizaino banknotai su inovatyviomis apsaugos priemonėmis, todėl jį tampa sunkiau padirbti. 2013 metais buvo pristatytas naujo dizaino penkių eurų nominalo banknotas, o 2017 m. balandį – 50 eurų banknotas.
Naujausiuose 20-ies ir 50 eurų banknotuose langelis su portretu hologramoje, banknotą laikant prieš šviesą, tampa skaidrus, o tai klastotojams tampa tikru iššūkiu.
Senesni banknotai, neturintys tokių apsaugos priemonių, vis dar galioja, bet laipsniškai jie išimami iš apyvartos. Minėtos apsaugos priemonės, regis, duoda rezultatų. ECB duomenimis, padirbtų kupiūrų, kuriuos bankui teko išimti iš apyvartos, apimtys mažėja.
Tęsiasi D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo teismas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šiuo metu teisiamas buvęs jo rinkimų kampanijos pirmininkas Paulas Manafortas „yra labai geras žmogus“. Penktadienį prisiekusieji užbaigė antrąją svarstymų dieną nepaskelbę verdikto, informuoja AFP.
P. Manafortas teisiamas dėl mokesčių vengimo ir sukčiavimo. Prisiekusiųjų teismas, kurį sudaro 6 vyrai ir 6 moterys, penktadienį toliau svarstė kadaise aukšto rango respublikonų partijos politinio konsultanto bylą, kuriam pateikta 18 kaltinimų. Tačiau prisiekusieji sprendimo nepriėmė ir pirmadienį vėl rinksis į svarstymus.
P. Manafortas kaltinamas klaidingų duomenų pateikimu, kad gautų banko paskolas, ir mokesčių vengimu už dešimtis milijonų JAV dolerių siekiančias pajamas, kurias gavo patarinėdamas Rusijos remiamiems Ukrainos politikams nuo 2006 iki 2015 m.
Penktadienį teisėjas Thomas Selby Ellisas atskleidė susilaukęs grasinimų, tačiau nenurodė kokių. Jį saugo JAV Maršalų tarnyba.
Be to, dalis žiniasklaidos priemonių prašė atskleisti bylos svarstyme Aleksandrijoje, Virdžinijos valstijoje, dalyvaujančių prisiekusiųjų vardus. Tačiau teisėjas atsisakė tai padaryti „vardan jų ramybės ir saugumo“. Anot teisėjo, paviešinus prisiekusiųjų vardus jiems gali kilti grėsmė.
Mirė buvęs JT vadovas, Nobelio taikos premijos laureatas K. Annanas
Buvęs Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Kofis Annanas mirė eidamas 81-uosius metus, remdamasi tarptautinių diplomatų informacija, praneša BBC.
Ganoje gimęs K. Annanas buvo pirmasis juodaodis afrikietis, užėmęs tokio aukšto rango diplomatines pareigas. Taip pat pirmasis, kuris į šį postą pakilo iš JT dabuotojų, nurodo CNN. Generalinio sekretoriaus pareigas jis nuo 1997 m. iki 2005 m.
Atgal
.jpg)
(1).png)
