Į pradžią
08.10. Inkviziciniai raganų laužai
Remigijus Šimašius,
Vilniaus meras
Kol atostogauju, Vilniuje vieni dirba ir kuria, o kiti bando siautėti ir bujoti. Rytoj startuoja reklaminė kampanija, kuri, kaip pamatysite, naudą Vilniui pradėjo duoti dar net prieš jos startą. Savo nuomonę apie puikią G-Spot reklamą išsakiau dar sausį (Noriu pasidžiaugti garsiosios Vilniaus G reklamos testu Lietuvoje.
Pasirodo, dauguma žmonių puikiai priima gerą idėją ir didžiuojasi savo miestu ir šalimi. Paaiškėjo, kad ne tiek jau daug yra žmonių, kuriems seksualumas automatiškai reiškia vulgarumą ir mokamas sekso paslaugas. Dauguma šeimoje visgi kalbasi apie seksą. Ne tik su vyrais/žmonomis, bet gal sugeba net vaikams šį tą paaiškinti.
Mes tampame mažiau kompleksuoti. Mes kalbamės ir rūpinamės mylimais žmonėmis. Mes tampame vis drąsesni ir kūrybiškesni. Mes atrandame savo šalies, savo miesto puikumą. Mes pradedame suprasti, kad visas žmogaus kūnas yra nuostabus, o G taško visų pirma reikia ieškoti mūsų galvose!), ir ji nesikeičia. Bet pakalbėkime ne apie reklamą, o apie svarbesnius dalykus, kuriuos mums ši reklama ir diskusijos dėl jos atskleidė.
Atostogos puikus metas ne tik dėl to, kad leidžia atsitraukus per atstumą pažvelgti į darbus ir Vilnių, bet ir todėl, kad jos tampa išbandymu ir mano kolegoms ar oponentams. Pirmieji sprendimus priima savarankiškai (ir, įsitikinau, puikius sprendimus!), antriesiems kyla pagunda teršti miesto erdves ir pakampes, ir tikėtis likti nenubaustiems, nes miesto vadovo nėra. Nebepavyks.
Nepateisinami ir su pasitikėjimo bei pagarbos kultūra nedera kai kurių politikų darbo metodai, kai norėdami sužlugdyti jiems nepatinkančią idėją, jie bando gąsdinti arba šantažuoti ją kuriančius žmones - žmones, kurie dirbdami viešajame sektoriuje ne kėdę trina ir saugiai po lapu tupi, o imasi atsakomybės ir siekia rezultato. Pasikviesti efektyviai dirbančios „Go Vilnius" vadovę Ingą Romanovskienę, agresyviai tardyti ją prieš kamerą ir gąsdinti - „Stabdyk idėją, arba tave pašalinsime". (Beje, savimyliškas videomontažas neapgauna laisvų žmonių - nesukuria herojaus ir nepaslepia menkystos). Savaitgaliais rašinėti grasinančius laiškus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovui Povilui Poderskiui su ta pačia žinute - „Stabdyk projektą kol nevėlu, arba tave pašalinsime iš pareigų".
Kas mane itin džiugina, tačiau nė kiek nestebina - nė vienas iš šių dviejų mano kolegų man neskambino, nesitarė ir neieškojo būdu atsitraukti nuo idėjos vardan savo pareigų išsaugojimo. Abu pasielgė taip pat - tik dar tvirčiau stojo mūru už idėją.
Grasintojai nuo kalbų jau perėjo prie darbų - kuriami raštai pirmiausiai pašalinti „Go Vilnius" vadovę, vėliau, matyt, bus siekiama imituoti ir P. Poderskio interpeliaciją - mat labai naudinga per miesto tarybos posėdį sudeginti porą valandų tokiems politiniams žaidimams ir trukdyti kurti miestui naudingus darbus.
Akivaizdu, kad tamsos šaukliams inkviziciniai raganų laužai prieš popiežiaus vizitą atrodytų labiau deramas dalykas, nei normalus, kūrybingas, laisvas miesto gyvenimas.
Bet per trejus metus tokių žaidimų mačiau labai daug. Manęs jie nebestebina. Maloniai stebina kas kita, ką patvirtino pastarosios situacijos - per trejus metus šis miestas pasikeitė, ir labai stipriai. Šis miestas ir jame kuriantys žmonės nebebijo nei grasinimų, nei pigių triukų, keliant chaosą. Šis miestas tapo atviras kurti, veikti, daryti. Idėjos ir kūryba, o ne pažintys ar lojalumas, čia vėl tapo vertybėmis. Jaunas skulptorius, savo paties netikėtumui, čia laimi reprezentacinės miesto aikštės paminklo konkursą. Kūrybingų studentų darbas tampa oficialia miesto reklama užsienyje. Kaip taip gali būti - klykia Vilniaus praeities šešėliai - juk niekas nederinta su jais, miesto stabais, biurokratijos fanais.
Pažinčių, stabų ir šantažų laikas praėjo. Vilnių paversime laisvąja kūrybine zona, kur laisvė kurti ir laisvė būti savimi bus tikroji miesto energija, maitinanti miestiečius ir viliojanti užsieniečius. Pamirškite sovietinį Vilnių, sugrąžinkime Gedimino laikų miestą, kuriame buvo laukiami visi kūrybiški piliečiai.
Įdėmiai klausykite. Jūs - vertinantys ne idėją, bet jos įgyvendinimo naudą sau. Jūs - vertinantys ne žmogaus kūrybiškumą ir pastangas, bet tik jo lojalumą jums. Jūs - siekiantys ne rezultato miestui, o miesto turtų sau. Jūs - bandantys kaišioti pagalius į ratus ten, kur miestui labui reikia aukštos pavaros ir greičio. Jūs - negalintys pasivyti idėjomis, todėl stabdantys kitus raštais ir interpeliacijomis. Jūs - siurbiantys miesto kraują ir apsimetantys jo donorais. Jūs - viešai valkiojantys tokį mūsų šaliai svarbų laisvės vardą, bet draudžiantys būti laisviems.
Jūs, Vilniaus praeities šešėliai - patraukite rankas nuo Vilniaus. Jūsų laikas jau praėjo.
Visiems kitiems, laisvę, darbštumą ir kūrybą vertinantiems miestiečiams, kurių ir yra dauguma - nekreipkite dėmesio į mėginimus sukelti turbulencijas mieste, mėgaukitės nuostabia vasara ir kurkite. Atėjo jūsų laikas!
Atgal
.jpg)
(1).png)
