Į pradžią
07.18. Naujausos žinios
Hošimine atidarytas Lietuvos garbės konsulatas
Liepos 17 dieną Hošimino mieste iškilmingai atidarytas antrasis Lietuvos garbės konsulatas Vietname.
Naujai paskirtą garbes konsulą ir Hošimino lietuvių bendruomenę pasveikino Lietuvos ambasadorė Ina Marčiulionytė. Renginio metu konsulato patalpose, įsikūrusiose pačiame Hošimino centre, taip pat buvo atidaryta Mariaus Jovaišos fotografijų paroda „Neregėta Lietuva“.
Liepos 16–17 dieną lankydamasi Vietname, ambasadorė Ina Marčiulionytė Hanojuje susitiko su Vietnamo užsienio reikalų
ministerijos pareigūnais, su kuriais aptarė aktualius dvišalio bendradarbiavimo klausimus.
Vietnamo mokslo ir technologijų ir Vietnamo nacionaliniame žemės ūkio universitetuose ambasadorė pristatė biotechnologijų ir gyvybės mokslų pasiekimus, pakvietė dalyvauti Life Sciences Baltic konferencijoje; susitikime su Vietnamo prekybos ir pramonės rūmų vadovais aptarė dvišalės prekybos skatinimo priemones; TP banke pristatė finansinių technologijų sektorių.
Hošimine ambasadorė susitiko su miesto Užsienio reikalų departamento ir Liaudies komiteto vadovais, kuriems pristatė naujai paskirtą garbės konsulą ir aptarė dvišalių ryšių plėtros švietimo, mokslo, verslo, turizmo srityse galimybes.
Aktyvesnio Lietuvos ir Vietnamo verslo bendradarbiavimo poreikis išsakytas susitikimuose su Hošimino Pramonės ir prekybos rūmų vadovais ir įvairių verslo sektorių atstovais.
„Misija Sibiras“ įprasmina valstybės šimtmečio atkūrimą
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentūroje susitiko su „Misija Sibiras‘18“ komanda, rytoj išvykstančia į Kazachstaną.
LR Prezidento kanceliarijos nuotr.
Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius „Misija Sibiras‘18” dalyviams išduoti vizas, kai iki suplanuoto išvykimo į tremties vietas Sibirą, Krasnojarsko krašte, buvo likęs mažiau nei mėnuo, šiemetinės misijos ekspedicijų maršrutai pasuko į Vidurinę Aziją – į Kazachstaną.
Pasak Prezidentės, jokios dirbtinės kliūtys negali sukliudyti pilietinei jaunimo iniciatyvai pagerbti stalinizmo aukų, kaip neįmanoma nuneigti istorinės tiesos apie mūsų tautos patirtą genocidą. Ši atmintis visada bus gyva, ir tai patvirtina jaunimo patriotinis pasiryžimas atlikti šių metų žygius, nepaisant trikdžių. Šiemetinė misija yra išskirtinė dar ir tuo, kad ji taip pat įprasmina Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Valstybės susigrąžinimas buvo didžiausia mūsų tremtinių ir politinių kalinių svajonė bei viltis.
Šalies vadovė dar per pirmąją kadenciją, 2011 m. spalį, lankydamasi Kazachstane, nuvyko į vieno iš lagerių vietą – ALŽIR (Akmolinskij lager žon izmenikov rodiny – Akmolinsko Tėvynės išdavikų žmonų lageris), kur buvo ištremtos lietuvės moterys. Prezidentė ten atidengė atminimo akmenį.
Rytoj ekspedicijos komanda iškeliaus į Kazachstano Karagandos, Džezkazgano ir Balchašo apylinkių stepes. Buvusioje Kazachijos SSR veikė kelios dešimtys lagerių, kuriuose buvo kalinami apie 20 tūkstančių politinių kalinių iš Lietuvos. Pagal lietuvių tremties įkalinimo ir palaidojimo mastą Kazachstano teritoriją lenkia tik Rusija.
Prezidentė šiemetinės, jau 17-osios, misijos dalyviams palinkėjo sėkmės įveikti visus iššūkius, atlikti numatytus darbus ir parsivežti vertingų įspūdžių, kuriais galėtų pasidalyti ir su tais, kuriems šios kelionės adresai yra jų skaudžios biografijos dalis, ir su jaunąja karta, kuri ateityje perims istorinės atminties saugojimo misiją.
Per „Misija Sibiras“ 13 veiklos metų tremties vietose sutvarkyta daugiau kaip 150 lietuviškų kapinių. Kasmet gausėja misijoje dalyvauti norinčių jaunuolių – nuo projekto pradžios daugiau kaip 12 tūkstančių jaunų žmonių užpildė atrankos anketas, vien šiemet jų užpildyta beveik tūkstantis.
Paskutinį kartą Kazachstane „Misija Sibiras“ lankėsi 2009 metais.
Lietuva pirmą kartą istorijoje tiesiogiai pardavė grūdus į Saudo Arabiją
AB „Agrorodeo” nuotr.
Saudo Arabijos valstybinė grūdų organizacija per tarptautinį konkursą pirmadienį nupirko 115 tūkst. tonų kviečių iš Lietuvos grūdų prekybos bei eksporto įmonės UAB „Agrorodeo”. Lietuviško kapitalo bendrovė „Agrorodeo” yra pirmoji Baltijos šalyse, kuriai pavyko tiesiogiai, tarptautinio pardavimo konkurso būdu, parduoti grūdus į Saudo Arabiją, pažymima bendrovės pranešime.
Iki šiol lietuviški grūdai į Saudo Arabiją būdavo gabenami per tarptautines korporacijas. Įprastai Lietuvos grūdų prekybos kompanijos parduoda lietuviškus grūdus tokioms grūdų eksporto milžinėms kaip „Louis Dreyfus”, „ADM“, „Cargill”, „Bunge” ar kitoms užsienio bendrovėms, kurios turi leidimus tiesiogiai eksportuoti grūdus į Saudo Arabijos rinką.
V. Sinkevičius: Lietuva ir Ukraina turėtų aktyviau bendradarbiauti technologijų srityje
Nors ekonominio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Ukrainos rodikliai tarp šalių auga, būtina ieškoti naujų partnerystės galimybių ir krypčių, teigė Lvive (Ukraina) vykusiame 18-ajame Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos (TVK) posėdžiui pirmininkavęs ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
„Ir Lietuva, ir Ukraina turėtų galvoti ne tik kaip stiprinti bendradarbiavimą augančiose turizmo ir eksporto srityse, bet ir ateities sektoriuose - finansinių technologijų, dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kituose. Abi valstybės turi stiprius technologijų sektorius ir jų bendradarbiavimas galėtų būti naudingas joms abiem. Lietuva jau yra sukūrusi įrankių, tokių kaip „startuolių viza“, kurie suteikia galimybių inovatyvioms Ukrainos bendrovėms kurtis Lietuvoje ir kartu su mūsų talentais tobulinti išskirtinius produktus. Toks bendradarbiavimas su Ukraina turi būti stiprinamas“, - teigia V. Sinkevičius.
Tradiciškai svarbi išlieka ir eksporto sritis. „Lietuva yra suinteresuota didinti eksportą į Ukrainos rinką, plėtoti bendradarbiavimą aukštos pridėtinės vertės prekių gamybos srityje. Eksporto potencialas į Ukrainos rinką dar nėra išnaudotas, šalies verslas dėl rizikos vangiai eksportuoja produkciją į didelę ir perspektyvią Ukrainos rinką. Norint jį paskatinti buvo sukurta ir pradėta įgyvendinti lietuviškos kilmės prekių eksporto kredito garantijų programa, leidžianti sumažinti rinkos rizikas“, - sako V. Sinkevičius.
Prie tolesnės dvišalių verslo santykių ir turizmo sektoriaus plėtros turėtų prisidėti ir transporto infrastruktūros potencialo tobulinimas. Posėdyje Ukrainos atstovai informavo, kad siekiama nuo 2019 metų atkurti tiesioginį lėktuvų reisą tarp Lvivo ir Vilniaus. Be to, nuo šių metų rugsėjo pabaigos kartą per savaitę turėtų važiuoti ir naujas UAB „Ukrzaliznycja“ traukinys, kuris sujungtų Kijevą su Minsku, Vilniumi ir Ryga.
TVK posėdžiui pirmininkavo Lietuvos atstovas - ūkio ministras V. Sinkevičius ir Ukrainos atstovas - infrastruktūros ministras Volodymyras Omelianas. Posėdyje taip pat dalyvavo Užsienio reikalų, Susisiekimo, Energetikos, Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Standartizacijos departamento, taip pat verslo atstovai ir diplomatai. Po posėdžio buvo pasirašytas bendradarbiavimo protokolas, kuriuo šalys susitarė ir toliau stiprinti dvišalį bendradarbiavimą transporto, energetikos, standartizacijos, turizmo, prekybos, žemės ūkio, aplinkosaugos ir kitose srityse.
Kitas, 19-asis,TVK posėdis vyks 2019 metais Lietuvoje. 17-asis Lietuvos ir Ukrainos TVK posėdis įvyko Vilniuje 2017 metų birželio mėnesį.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. iš daugiau nei 180 Lietuvos užsienio prekybos partnerių Ukraina pagal prekybos apyvartą užėmė 19 vietą, pagal eksportą - 12, o pagal importą - 22 vietą. Prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Ukrainos 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 19,8 proc. ir sudarė 1086,3 mln. eurų. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas į Ukrainą atitinkamai išaugo 20,9 proc. ir sudarė 800,7 mln. eurų, o importas iš Ukrainos išaugo 16,8 proc. ir sudarė 285,6 mln. eurų.
Ukrainos investicijų Lietuvoje mastas 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 29,3 proc. ir sudarė 22,58 mln. eurų, arba 0,15 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Ukrainos verslininkai daugiausia investavo į nekilnojamojo turto sandorius ir didmeninę bei mažmeninę prekybą, tačiau pastaruoju metu matomas ir Ukrainos investicijų į profesinę ir mokslinę bei techninę veiklą augimas.
Lietuvos atstovybė Sakartvele minės įkūrimo 100-metį
Lietuvos ambasada Sakartvele šiemet minės įkūrimo šimtmetį - 1918 metais Tbilisyje pradėjo veikti Lietuvos atstovybė Kaukaze, atstovavusi Lietuvai visame regione. Ta proga ambasada pristato trumpų filmukų seriją, pasakojančią apie pirmuosius lietuvius Sakartvele, jų įsteigtas organizacijas, atstovybės sukūrimo aplinkybes ir jos veiklą.
„Lietuvos atstovybės įkūrimas Sakartvele prieš šimtą metų - reikšmingas istorinis įvykis, gaubiamas įdomių aplinkybių. Tik ką nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos atstovybės buvo kuriamos svarbiausiuose Lietuvai ir lietuviams taškuose - Tbilisis tapo vienu iš jų dėl ten gyvenančios gausios lietuvių bendruomenės ir aktyvių jos narių. Norime supažindinti visuomenę su šiuo išskirtiniu Lietuvos istorijos puslapiu, apie kurį iki šiol yra mažai žinoma“, - sako Lietuvos ambasadorius Sakartvele Giedrius Puodžiūnas.
Pirmajame filmuke pasakojame apie lietuvius Sakartvele XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje. Iš viso planuojamos keturios filmukų serijos - antrojoje bus gilinamasi į lietuvių organizacijų Kaukaze veiklą, trečiojoje bus pasakojama apie atstovybės įkūrimą ir pirmąjį Lietuvos atstovą Praną Dailidę, o ketvirtoji bus skirta atstovybės darbui.
Filmukuose galima pamatyti retų to meto nuotraukų iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Nuotraukose užfiksuoti prieš 100 metų Sakartvele gyvenę garsūs lietuviai - pirmasis Lietuvos atstovas Kaukaze Pranas Dailidė, lietuvių nacionalinio atgimimo veikėjas Petras Vileišis, rašytojas Antanas Vienuolis, pirmosios lietuviškos komedijos „Amerika pirtyje“ autorius Antanas Vilkutaitis-Keturakis, lietuvių organizacijų susibūrimai.
Pirmąjį filmuką apie lietuvius Sakartvele XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje galima peržiūrėti Lietuvos ambasados Facebook paskyroje.
Tiksli atstovybės įkūrimo data tebėra istorikų diskusijų klausimas, tačiau tikrai žinoma, kad 1918 metų liepos 23 dieną Lietuvos Valstybės Taryba suteikė Pranui Dailidei įgaliojimus atstovauti Lietuvai Užkaukazės valstybėse ir ginti ten gyvenančių Lietuvos piliečių reikalus.
Grįžęs į Sakartvelą, P. Dailidė 1918 metų rugpjūčio 30 dieną buvo akredituotas prie Sakartvelo Demokratinės Respublikos vyriausybės kaip Lietuvos Valstybės Tarybos atstovas.
Jau anksčiau šiemet Lietuvos ambasada pristatė specialų žemėlapį, kuriame galima rasti svarbiausius su Lietuva ir lietuviais susijusius taškus.
Pradedama pasėlių draudimo nuo sausros sistemos peržiūra
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai ieško būdų, kaip draudimą nuo sausros padaryti patrauklesnį žemdirbiams, kad šie patys imtųsi iniciatyvos valdyti kylančias rizikas ir tokiu būdu apsisaugotų nuo netikėtų nuostolių. Šiemet stichinė sausra žemdirbius užklupo visiškai nepasirengusius – nė vienas jų nebuvo apdraudęs savo pasėlių nuo sausros. Ministerija, siekdama, kad ši situacija nesikartotų, o draudimo sistema taptų patraukli žemdirbiams, pradeda pasėlių draudimo sistemos peržiūrą.
Kartu dirbti bei ieškoti išeičių, kaip paskatinti žemdirbius draustis, savaitės pradžioje susitiko žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė ir vienintelės Lietuvoje pasėlius draudžiančios „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ kompanijos vykdomosios valdybos narys Thomas Gehrke.
„Sausra yra draudiminis įvykis, tačiau Lietuvos žemdirbiai šiais metais neįvertino rizikos. Suprantame juos – po pernai metų liūčių sausros tikimybė buvo maža, tačiau siekiame, kad tokia situacija nepasikartotų, kad ūkininkai nuosekliai ir kasmet draustųsi nuo to, nuo ko gali apsidrausti ir būtų saugūs“, – kalbėjo viceministrė Ausma Miškinienė.
Viceministrė įvardijo ir pagrindines priežastis, dėl kurių mūsų žemdirbiai vengia draustis, tarp jų – informacijos apie draudimo sąlygas bei metrologinių stotelių trūkumas, brangus draudimas.
„Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ atstovas Thomas Gehrke pristatė susirinkusiems informaciją apie kompanijos veiklą, patirtį bei informavo, kad jau nuo kitų metų Lietuvoje atsiras galimybė turėti kiekvieno sklypo GPS koordinates, kas padės aiškiai ir tiksliai apskaičiuoti kiekviename sklype patirtus nuostolius.
„Manome, kad įvairių ūkininkavimo rizikų draudimas artimiausiu metu bus labai svarbi sritis. Siūlome Lietuvai dirbti kartu – sukurti tokią sistemą, kuri veiktų ištikus kitai sausrai. Siūlome rasti Lietuvai pritaikytą modelį, kuris geriausiai tiktų Lietuvos ūkininkams. Tam jėgas sutelkti turėtume kartu: mokslininkai, žemdirbių organizacijos, politikai ir draudėjai“, – teigia T. Gehrke.
Svečiui pritarė ir viceministrė A. Miškinienė, pasiūliusi iki rugpjūčio pradžios sukurti ministerijoje darbo grupę, į kurią įeitų draudimo kompanijos ekspertai bei mokslininkai, ministerijos, savivaldos, žemdirbių organizacijų atstovai. Nutarta, kad jau pirmasis darbo grupės susitikimas turi būti svarus žingsnis ink rezultato, nes, pasak viceministrės, laiko kalboms nėra – laukia ne tik sprendimų dėl draudimo nuo sausros priėmimas, bet ir galimybių draustis nuo dirvos išmirkimo, užsistovėjusio vandens bei ilgo lietaus paieška.
Vis daugiau šalies vaikų auga šeimose – mažėja globos namų
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo jau tradicija tapusiame įvaikintus ir globojamus vaikus auginančių šeimų vasaros susitikime. Daugiau nei 300 vaikų, jų globėjų ir tėvų iš visos šalies šventėje dalijosi patirtimi, aptarė globos ir įvaikinimo procesus.
Pasak šalies vadovės, įvaikinti ar globoti vaiką – svarbus, atsakingas ir labai kilnus, kitus įkvepiantis poelgis. Gausus šventės dalyvių būrys – geriausias įrodymas, kad tokių žmonių atsiranda vis daugiau, ir šeimose gali augti vis daugiau vaikų.
Paskutiniais duomenimis, šalies šeimose globojami 5535 vaikai, pernai įvaikinti – 139. Globos institucijose šiuo metu dar auga 2660 vaikai, tačiau jau penktadalis jų gyvena bendruomeniniuose namuose. Per paskutinius kelerius metus institucijose augančių vaikų skaičius sumažėjo net trečdaliu (2013 m. – 3821 vaikas).
Siekiant tikslo Lietuva – be globos namų, jau veikia Prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos, skatinančios globą ir įvaikinimą – padvigubintos išmokos globėjams, sukurtos sąlygos įtėvius ir globėjus rengti kiekvienoje savivaldybėje, reglamentuota budinčių globotojų veikla ir kt.
Sukūrus teisinius įrankius nebeliko kliūčių savivaldybėms efektyviau ir sparčiau įgyvendinti globos įstaigų pertvarką, įvertinti realią padėtį ir parengti konkrečius socialinių paslaugų planus, juose numatant trūkstamas priemones, kad vaikai nebebūtų siunčiami į globos įstaigas, o su sunkumais susidūrusios šeimos laiku sulauktų profesionalios pagalbos.
Puikus institucinės globos pertvarkos pavyzdys yra ne tik didieji miestai Vilnius ir Kaunas, bet ir Elektrėnai, Alytus, Visaginas, Kaišiadorys – šios savivaldybės metė visas pajėgas socialinių paslaugų sektoriui stiprinti ir aktyviai budinčių globotojų paieškai. Šiuo metu Lietuvoje dirba jau 172 budintys globotojai, o jų šeimose saugiai auga 227 vaikučiai.
Kaupiantieji pensijų fonduose jau sukaupė daugiau kaip 3 mlrd. Eur
Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas perkopė 3 mlrd. Eur ribą ir 2018 m. birželio pabaigoje sudarė 3 082 mln. Eur. Daugumos pensijų fondų rezultatai šių metų antrąjį ketvirtį buvo geresni nei pirmąjį, o ilgalaikė 10 m. grąža yra teigiama.
„Šiemet pensijų fondų dalyvių turtą labiausiai gausino naujos įmokos, o metų pradžioje vykę finansų rinkų svyravimai neigiamai paveikė šių metų fondų grąžą. Natūralu, kad trumpuoju laikotarpiu pensijų fondų grąža svyruoja, tačiau kaupiantiesiems svarbiausia yra tai, kaip fondams pavyksta uždirbti ilguoju laikotarpiu ir ar uždarbis viršija pinigų nuvertėjimą dėl infliacijos“, – sako Dalia Juškevičienė, Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė.
2018 m. pirmąjį pusmetį bendras svertinis visų pensijų fondų grąžos rodiklis sudarė –0,02 proc., o vidutinė metinė grąža per pastaruosius 10 m. buvo +3,62 proc.
Antrąjį ketvirtį pagerinus rezultatus, teigiamą 2018 m. pirmojo pusmečio grąžą (+1,19 %) pavyko pasiekti akcijų pensijų fondams (10 m. vidutinė metinė grąža +5,87 %). Kitų pensijų fondų grupių grąža šiemet pirmąjį pusmetį buvo neigiama: vidutinės akcijų dalies pensijų fondų –0,25 proc. (10 m. vidutinė metinė grąža buvo +3,95 %), mažos akcijų dalies pensijų fondų sudarė –0,44 proc. (10 m. vidutinė metinė grąža +4,15 %), konservatyvaus investavimo pensijų fondų –0,29 proc. (10 m. vidutinė metinė grąža +2,92 %). Vidutinė metinė infliacija per pastaruosius 10 m. sudarė 2,5 proc.
II pakopos pensijų fonduose 2018 m. birželio pabaigoje buvo 1 299 tūkst. dalyvių – apie 10 tūkst. daugiau nei 2017 m. pabaigoje.
III pakopos pensijų fonduose 59 tūkst. kaupiančiųjų buvo sukaupę 101,18 mln. Eur turto. Bendra svertinė šios pakopos pensijų fondų grąža 2018 m. pirmąjį pusmetį sudarė –0,30 proc. (10 m. vidutinė metinė grąža +3,68 %). Konservatyviai investuojančių obligacijų pensijų fondų grupės grąža šiuo laikotarpiu sudarė –1,27 proc. (10 m. vidutinė metinė grąža +4,20 %), mišraus investavimo pensijų fondų buvo –0,20 proc. (10 m. vidutinė metinė grąža +4,06 %). Akcijų pensijų fondai uždirbo teigiamą +0,28 proc. grąžą, o 10 m. vidutinė metinė grąža buvo +3,68 %).
Vokietijos poligonuose testuojamos Lietuvos kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“
Pėstininkų kovos mašinų (PKM) „Vilkas“ gamintojas ARTEC, Vokietijos poligonuose intensyviai testuoja du Lietuvos PKM prototipus. Abu prototipai pagaminti pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus, kuriuose sumontuoti Izraelio gamybos bokšteliai, apginkluoti greitašaudėmis 30 mm patrankomis ir prieštankinėmis raketomis „Spike LR“.
„Pėstininkų kovos mašinų projektas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos kariuomenės modernizavimo ir stiprinimo elementų. Mūsų kariuomenės poreikiams pritaikyti „Vilkai“ žymi kokybinį šuolį modernizuojant kariuomenę, aprūpinant ją šiuolaikine technika, ir ginkluote, kuri priartina prie NATO standartų ir tiesiogiai prisideda prie visų mūsų saugumo stiprinimo“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Čekijos kariai pradėjo tarnybą NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje
Prie atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje dislokuotos NATO tarptautinės priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės jungiasi Čekijos kariai. Rukloje dislokuotame NATO vienete tarnybą liepos 17 d. pradėjo apie 240 Čekijos karių.
„Čekijos karių kontingento prisijungimas žymi naują skyrių dar neilgoje NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje istorijoje“, – ceremonijos Rukloje metu sakė NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje vadas plk. ltn. Wolf Ruediger Otto.
Čekijos kariai į Lietuvos atvyko iš įvairių kariuomenės vienetų, bet pagrindą sudaro kariai iš 41-ojo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, dislokuoto Čekijos šiaurės vakarinėje dalyje. Naujasis kontingentas su savimi atsigabeno pėstininkų kovos mašinas „Pandur-II”, ginkluotas 30 mm patrankomis ir prieštankinėmis raketomis „Spike”.
„Prisijungdami prie NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje, tuo pačiu jūs tampate ir brigados „Geležinis Vilkas“ dalimi. Jūsų tarnybos laikotarpiu brigada „Geležinis Vilkas“ pasistengs jums užtikrinti geriausias tarnybos sąlygas, taip pat ir sudėtingas pratybas bei mokymus“, – į Lietuvą atvykusius čekų karius pasveikino Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Mindaugas Steponavičius.
Susitikti ir pasveikinti tarnybą tarptautiniame NATO vienete Lietuvoje pradedančius Čekijos karius atvyko ir Čekijos ambasadorius Lietuvoje Bohumil Mazánek.
Į Lietuvą Čekijos kariai atvyko šalies parlamento Atstovų rūmų sprendimu, pagal kurį Čekijos karių misija NATO priešakinėse pajėgose Lietuvoje numatoma iki 2020 m. gruodžio pabaigos.
Nuo 2017 m. pradžios Rukloje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Karius su technika ir ginkluote NATO kovinei grupei Lietuvoje taip pat skiria Belgija, Čekija, Prancūzija, Nyderlandai, Norvegija, Liuksemburgas ir Islandija. Iš viso vienete šiuo metu tarnauja apie 1200 sąjungininkų karių.
Keturi tarptautiniai batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti įgyvendinant NATO Varšuvos viršūnių susitikimo sprendimus kaip atsaką į augančią Rusijos grėsmę.
Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris susitiks su JAV Prezidentu Donaldu J. Trumpu
2018 m. liepos 25 d. Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris vyks į Vašingtoną ir ten Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV Prezidentu Donaldu J. Trumpu.
Abu vadovai aptars Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų vyriausybės ir institucijų bendradarbiavimą įvairiose prioritetinėse srityse, įskaitant užsienio bei saugumo politiką, kovą su terorizmu, energijos tiekimo saugumą ir ekonomikos augimą.
Suomija išleido 10 milijonų eurų JAV ir Rusijos viršūnių susitikimui organizuoti
Suomija išleido kelis milijonus eurų JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimui Helsinkyje organizuoti. Kaip pranešė antradienį laikraštis „Karjalainen“, tai pareiškė šalies ministras pirmininkas Juha Sipila.
Sipa/Scanpix nuotr.
Pasak jo, bendra išlaidų suma „gali siekti 10 milijonų eurų“. „Bet renginys vertas investicijų“, – įsitikinęs premjeras.
Tikslūs skaičiai paaiškės vėliau. Premjeras anksčiau jau sakė, kad šie pinigai yra indėlis į šalies įvaizdį.
„Amazon“ įkūrėjo turto vertė viršijo 150 mlrd. dolerių
JAV verslo magnato, bendrovės „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso turto vertė šiuo metu siekia daugiau kaip 150 mlrd. dolerių, remiantis „Bloomberg Billionaire Index“ duomenimis, informuoja BBC.
AFP/Scanpix nuotr.
Per pastaruosius 12 mėnesių viso J. Bezoso turto vertė išaugo daugiau kaip 60 mlrd. dolerių ir dėl to jis tampa turtingiausiu pasaulio žmogumi. J. Bezoso turto vertė didesnė nei „Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso, kuris anksčiau puikavosi pirmosiose turtingiausių žmonių sąrašų vietose.
Šiuo metu B. Gateso turto vertė siekia 95 mlrd. dolerių.
Tai jau ne pirmas kartas, kai „Amazon“ įkūrėjas skelbiamas turtingiausiu pasaulio žmogumi. 2017 metų liepą išaugus „Amazon“ akcijų vertei, jis buvo trumpam aplenkęs B. Gatesą. Tačiau smukus bendrovės akcijų vertei, J. Bezonas vėl sugrįžo į antrąją vietą turtingiausiųjų sąraše.
Atgal
.jpg)
