Į pradžią
07.17. Naujausios Žinios
Pasieniečiai su Vietnamo pareigūnais svarstys nelegalios migracijos užkardymo klausimus
Vietnamo pareigūnų delegacija ir Lietuvos pasieniečiai aptars dvišalį bendradarbiavimą kovoje su neteisėta migracija ir planus pasirašyti savitarpio memorandumą dėl bendradarbiavimo imigracijos srityje. Taip pat vietnamiečiai susipažins su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) veikla, lankysis jos padaliniuose.
Antradienį svečiai Vidaus reikalų ministerijoje susitiks su viceministru Česlovu Mulma, o po to lankysis VSAT centrinėje įstaigoje Vilniuje. Čia vietnamiečiai susitiks su VSAT vadu Renatu Požėla.
Trečiadienį svečių delegacija vyks į VSAT Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje bei prie Lietuvos-Latvijos-Baltarusijos valstybės sienų sandūros taško Zarasų rajone.
Ketvirtadienį numatytas Vietnamo delegacijos apsilankymas VSAT Aviacijos valdyboje Trakų rajono Paluknio miestelyje.
2012 m. VSAT pareigūnai sulaikė 123 Vietnamo piliečius, bandžiusius neteisėtai patekti į Lietuvą. 2014 m. pasieniečiams įkliuvo 301, 2015 m. - 382, 2016 m. - 226, 2017 m. - 87 Vietnamo piliečiai. Šiemet pasieniečiai sulaikė 62 vietnamiečius.
Pastaraisiais metais Lietuvoje sulaikomi vietnamiečiai ją pasiekia dviem maršrutais. Pirmasis - iš savo šalies lėktuvais jie atskrenda iki Maskvos, tada automobiliais gabenami iki Baltarusijos. Iš jos migrantai bando neteisėtai pereiti sieną į Lietuvą ir automobiliais kartu su gabentojais nuvykti į Vakarų Europą.
Antras maršrutas - Vietnamo piliečiai iš savo šalies atskrenda į Maskvą. Iš jos automobiliais su gabentojais vyksta iki sienos su Latvija. Tada migrantai neteisėtai pergabenami į Latvijos teritoriją. Iš čia į Vakarų Europą jie gabenami tranzitu per Lietuvą.
Tarp šiemet VSAT pareigūnų sulaikytų užsieniečių didžioji dauguma į Lietuvą bandė patekti antruoju maršrutu.
Prezidentūros kiemelyje – įsivaikinusių ir globojančių šeimų susitikimas
Šiandien, 13.30 valandą, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvaus įvaikintus ir globojamus vaikus auginančių šeimų vasaros susitikime.
Jau antrą kartą šalies vadovės kvietimu į bendrą šventę Prezidentūros kiemelyje iš visos Lietuvos susirinks daugiau kaip 300 vaikų, jų globėjų ir tėvų. Šioms šeimoms tai – puiki galimybė susipažinti ir pasidalinti patirtimi.
Šventės dalyviai taip pat bendraus su kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriais broliais dailininkais Remigijumi ir Algirdu Gataveckais, klausysis atlikėjo Vido Bareikio atliekamų dainų. Susirinkusiųjų lauks įvairūs žaidimai ir pramogos, Lietuvos kariuomenės, kinologų, Šaulių sąjungos pasirodymai, kaip ir praėjusiais metais vyks gardžiausio šeimos pyrago konkursas.
Paskutiniais duomenimis, šalies šeimose globojami 5535 vaikai, pernai įvaikinti – 139. Globos institucijose šiuo metu dar auga 2660 vaikai, tačiau per paskutinius kelerius metus šis skaičius sumažėjo net trečdaliu (2013 m. – 3821 vaikas).
Ypatingą dėmesį skyrus tikslui Lietuva – be globos namų įgyvendinti, šalies vadovės pastangomis sukurti teisiniai įrankiai efektyvesnei globos įstaigų pertvarkai, spartesniam globos ir įvaikinimo procesui, ženklūs pokyčiai įvyko vaikų teisių srityje.
Pagreitį įgavo trečius metus skaičiuojanti Prezidentės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“, kurios suburta specialistų ir ekspertų komanda ne kartą susitiko su visomis šalies savivaldybėmis, dalijosi gerąja patirtimi, patarimais ir įžvalgomis, kad pertvarka vaikų gerovės srityje galėtų sėkmingai judėti pirmyn. Susitikimuose pabrėžta būtinybė pertvarkyti socialines paslaugas, kūdikių namus ir globos įstaigas, numatytos trūkstamos priemonės, kad vaikai nebūtų siunčiami į globos namus, o šeimos laiku sulauktų profesionalios pagalbos.
Puikus institucinės globos pertvarkos pavyzdys yra Vilnius, Kaunas, Elektrėnai, Alytus, Visaginas, Kaišiadorys visas pajėgas metę aktyviai budinčių globotojų paieškai (jau veikia 172), socialinių paslaugų sektoriui stiprinti. Šiuo metu Lietuvoje jau pertvarkytos 23 globos įstaigos, apie 500 vaikų iš didelių įstaigų perkelti į bendruomeninius vaikų globos namus.
Ypatingas dėmesys skirtas vaikų dienos centrams. Per 2 kampanijos gyvavimo metus jau matomi ženklūs pokyčiai: dienos centrų ėmė sparčiai daugėti (atsidarė 124 nauji), gerėja teikiamų paslaugų kokybė, vis labiau įsitraukia visuomenė. Vien kampanijos, nevyriausybinių organizacijų ir socialiai atsakingo verslo pastangomis įsteigti 10 naujų dienos centrų, dar 60 veikla sustiprinta, jiems surasti mentoriai.
Prie NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje jungiasi Čekijos kariai
Nuo liepos 17 d. prie atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje dislokuotos NATO tarptautinės priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės jungiasi Čekijos kariai. Rukloje dislokuotame NATO vienete tarnaus apie 240 Čekijos karių.
Čekijos kariuomenės nuotrauka
„Čekijos pajėgų atvykimas į Lietuvą demonstruoja tvirtą šalies paramą ir NATO solidarumą užtikrinant Lietuvos ir viso regiono saugumą. Aktyvus sąjungininkų dalyvavimas NATO priešakinėse pajėgose Baltijos šalyse ir Lenkijoje siunčia aiškią žinią, kad Aljansas yra stiprus, vieningas ir pasirengęs duoti tvirtą atkirtį bet kokiai grėsmei“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Čekijos kariai į Lietuvos atvyksta iš įvairių kariuomenės vienetų, bet pagrindą sudaro kariai iš 41-ojo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, dislokuoto Čekijos šiaurės vakarinėje dalyje. Naujasis kontingentas atvyksta su pėstininkų kovos mašinomis „Pandur-II”, ginkluotomis 30 mm patrankomis ir prieštankinėmis raketomis „Spike”.
Į Lietuvą Čekijos kariai atvyksta šalies parlamento Atstovų rūmų sprendimu, pagal kurį Čekijos karių misija NATO priešakinėse pajėgose Lietuvoje numatoma iki 2020 m. gruodžio pabaigos.
Tai ne pirmas kartas, kai Čekijos kariai atvyksta į Lietuvą. 2017 m. keturis mėnesius apie 150 karių iš Čekijos 7-osios brigados kartu su Lietuvos ir kitais sąjungininkų kariais treniravosi pagal NATO saugumo užtikrinimo priemones (angl. Assurance Measures), pradėtas taikyti Baltijos šalyse ir Rytų Europoje po 2014 m. Rusijos agresijos Ukrainoje.
Čekijos kariai 2009 ir 2012 m. dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, planuojama, kad Čekija karius ir naikintuvus į šią misiją atsiųs ir 2019 m. antrajame pusmetyje.
Čekija taip pat yra skyrusi du karininkus į Vilniuje veikiantį NATO Pajėgų integravimo vienetą (NFIU) Vilniuje. Ypač glaudžiai bendradarbiauja Lietuvos ir Čekijos karinių oro pajėgų kariai, dalyvaudami įvairiose pratybose ir mokymuose Čekijoje ir Lietuvoje.
Nuo 2017 m. pradžios Rukloje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Karius su technika ir ginkluote NATO kovinei grupei Lietuvoje taip pat yra skyrusios Belgija, Prancūzija, Nyderlandai, Norvegija, Liuksemburgas ir Islandija. Iš viso vienete tarnauja apie 1200 sąjungininkų karių.
Keturi tarptautiniai batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti įgyvendinant NATO Varšuvos viršūnių susitikimo sprendimus kaip atsaką į augančią Rusijos grėsmę.
ES parama dėl liūčių bus išmokėta laiku
Parama žemdirbiams dėl liūčių nuostolių kompensavimo bus išmokėta laiku, tai ketinama padaryti dviem etapais.
Europos Komisijos Lietuvai nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems ūkininkams skirta 9 mln. 120 tūkst. eurų kompensacija bus išmokėta iki rugsėjo mėn. pabaigos. Šiuo metu Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras apibendrina žemdirbių pateiktus duomenis apie žuvusius pasėlius. Rezultatai bus pateikti iki liepos 18 d., lėšos jau yra numatytos, tad žemdirbiams žadėta parama bus suteikta. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, dėl EK skirtos paramos paraiškas pateikė apie 2500 žemdirbių, prašančių kompensuoti nuostolius 107 tūkst. hektarų plotuose.
Ministro Pirmininko žadėta parama iš LR valstybės biudžeto nuostoliams už žuvusį daržovių, uogų ir javų derlių kompensuoti bus išmokėta š. m. lapkričio-gruodžio mėnesiais. Šiuo metu yra derinamos taisyklės su Europos Komisija. Siekiant, kad ES šalis narė galėtų nepažeidžiant ES teisės skirti specialų finansavimą iš nacionalinio biudžeto tam tikrai sričiai, šiuo atveju liūčių nuostoliams kompensuoti, turi būti parengtos atskiros taisyklės ir gautas Europos Komisijos pritarimas. T. y. taisyklės turi būti notifikuotos. Minėtos taisyklės jau yra parengtos vyksta jų derinimo su Europos Komisija procesas.
Dėl sausros padarinių, aktyviai ieškoma žemdirbiams palankių sprendimų. Jau dabar pasiekta, kad būtų taikomi sušvelninti žalinimo reikalavimai, tai reiškia, kad tie, kam trūksta pašarų, galės nušienauti pūdymo plotus ir naudoti pašarui. Be to deramasi ne tik dėl ankstesnio tiesioginių išmokų avansų išmokėjimo, bet ir didesnės avanso dalies. Kai tik gausime aktualią informaciją apie EK sprendimus – informuosime.
Atkreiptinas dėmesys, kad dar sausio mėnesio pranešimuose, buvo nurodyta, kad ES parama bus išmokėta iki rugsėjo 30 d., o lėšos iš nacionalinio biudžeto dėl papildomų derinimų su EK bus išmokėtos vėliau, t. y. – lapkričio – gruodžio mėn. Žemdirbių lūkesčiai ir argumentai yra aiškūs, bet Žemės ūkio ministerija nevėluoja ir savo įsipareigojimus įgyvendins.
Analitikai: D. Trumpo administracijai pasvarsčius pasinaudoti nenumatytų situacijų naftos resursais, krito šios žaliavos kainos
Po to, kai praėjusią savaitę JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pasvarstė panaudoti nenumatytoms situacijoms skirtus naftos resursus, ši žaliava atpigo, savaitinėje apžvalgoje informuoja „RoboMarkets LTD“ analitikai.
Pasak analitikų, tokio sprendimo įgyvendinimas būtų padidinęs pasaulinę naftos pasiūlą.
Pixabay.com nuotr.
„Prie naftos kainų kritimo prisidėjo ir tai, kad atsinaujino naftos eksportas iš neramumų krečiamos Libijos uostų“, - rašo analitikai.
Jų pateikiamais skaičiavimais, Europos nafta praėjusią savaitę atpigo 5,59 proc., o JAV - 5,11 proc.
Aukso kainos krito 1,13 proc., o sidabro - 1,66 proc. Dujos atpigo 2,51 proc.
Tuo metu finansų rinkos fiksavo teigiamus pokyčius, nors NATO viršūnių susitikimas praėjusią savaitę buvo sudėtingas ir permainingas.
Pasak analitikų, Europos finansų biržose geriausius rezultatus praėjusią savaitę fiksavo Slovakijos indeksas SAX, kuris sustiprėjo 3,40 proc. Blogiausiai sekėsi Turkijai, kurios indeksas BIST 100 susilpnėjo 8,87 proc.
Tuo metu JAV indeksas „Dow Jones“ praėjusią savaitę sustiprėjo 1,15 proc., S&P 500 - 0,75 proc. „Nasdaq 100“ indeksas sustiprėjo 1,61 proc.
Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 minimu laikotarpiu susilpnėjo 0,60 proc., Ispanijos IBEX 35 - 1,72 proc., o „OMX Vilnius“ - 0,77 proc.
Vokietijos DAX indeksas fiksavo 0,12 proc. sustiprėjimą, Prancūzijos CAC 40 - 0,41 proc.
Japonijos NIKKEI 225 indeksas praėjusią savaitę sustiprėjo 3,71 proc., o Kinijos SHANGHAI 50 - 1,92 proc.
Tuo metu valiutų rinkoje praėjusią savaitę Japonijos jena silpnėjo visų pagrindinių valiutų atžvilgiu.
„Šis vertės kritimas labiau siejamas su technine analize negu su fundamentinėmis naujienomis, nes praėjusią savaitę Japonija neskelbė jokių svarbesnių ekonominių rodiklių, priešingai nei šią savaitę, kai bus skelbiami Japonijos prekybos balanso ir infliacijos duomenys“, - rašoma apžvalgoje.
Analitikai taip pat pastebi, kad Turkijos lira toliau tendencingai silpnina savo pozicijas prieš JAV dolerį.
„Silpnėjančiai lirai įtakos turi neatsakinga ekonomikos skatinimo programa, įsibėgėjusi infliacija, kuri šiuo metu siekia net 15,39 proc., ir sustiprėjusios prezidento galios sprendžiant pinigų politikos klausimus“, - nurodo analitikai.
Per savaitę euras dolerio atžvilgiu susilpnėjo 0,35 proc., o Didžiosios Britanijos svaro atžvilgiu - 0,48 proc. Tuo metu Japonijos jenos atžvilgiu euras sustiprėjo 0,86 proc.
JAV doleris Japonijos jenos atžvilgiu minimu laikotarpiu sustiprėjo 1,39 proc., o Šveicarijos franko atžvilgiu - 0,77 proc.
Svaras dolerio atžvilgiu per savaitę sustiprėjo 0,05 proc.
Tuo metu kriptovaliutų rinkoje, pasak analitikų, vieningos krypties nebuvo matyti.
„Bendra visų kriptovaliutų vertė per savaitę sumažėjo 3,29 proc. - nuo 273,9 iki 264,9 mlrd. JAV dolerių“, - rašoma apžvalgoje.
Bitkoinas JAV dolerio atžvilgiu per savaitę susilpnėjo 3,41 proc., eteriumas - 3,51 proc., o riplas - 3,86 proc.
Tuo metu bitcoin cash JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 2,12 proc., o litkoinas susilpnėjo 0,28 proc.
„RoboMarkets“ pateikta informacija nėra patarimas pirkti, parduoti ar kitaip disponuoti finansinėmis priemonėmis ir yra tik informacinio pobūdžio.
Valstybinių miškų urėdija Turto bankui perdavė 115 turto objektų
Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija pagal š. m. vasario 7 d. priimtą Vyriausybės nutarimą Lietuvos turto bankui perdavė 115 turto objektų, įvairios paskirties pastatų irstatinių, tarp kurių – 13 gyvenamųjų namų, 11 butų bei Palangoje esantys poilsio namai.
„Vykdydami Valstybinių miškų ūkio reorganizaciją atradome nemažai nekilnojamojo turto, kuris nenaudojamas pagal mūsų tiesiogines funkcijas. Kai kurie administracinės paskirties pastatai atsilaisvino apjungiant ar reformuojant teritorinius padalinius. Tarp perduoto turto – ir poilsio namai Palangoje“, - sakė Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.
Didžioji perduodamų pastatų dalis – gyvenamieji namai su priklausiniais: ūkiniais pastatais, garažais, pirtimis, lauko virtuvėmis ir pan. Dalyje namų ir butų šiuo metu pagal nuomos sutartis gyvena žmonės, Turto bankui šie pastatai perduodami su nuomos sutartimis.
Tolesnį visų nekilnojamojo turto objektų likimą spręs Turto banko specialistai – dalis, tikėtina, bus parduota aukcione, dalis pritaikyta kitiems valstybės poreikiams.
„Turto bankui nebenaudojamus pastatus perduodame ne pirmą ir tikrai ne paskutinį kartą. Tikėtina, kad baigus įmonės reorganizaciją jų atsilaisvins daugiau, o jų atsisakymas leis urėdijai veikti dar efektyviau – juk visiems tiems nebenaudojamiems arba ne pagal tiesiogines mūsų funkcijas naudotiems turto objektams prižiūrėti ir išlaikyti reikia finansinių ir žmogiškųjų resursų“, - teigė M. Pulkauninkas.
Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų.
„Įgyvendinama Valstybinių miškų urėdijų reforma – didelis iššūkis visiems, dirbantiems Lietuvos miškuose. Matome, kad veiklos rezultatai yra geri, ir tikime, kad pavyks sklandžiai ir efektyviai pasiekti keliamus veiklos tikslus, tuo pačiu išlaikant kokybišką ekonominių, ekologinių ir socialinių funkcijų balansą. Valstybinių miškų urėdija tampa šiuolaikiška, profesionalia, skaidriai valdoma ir efektyviai veikiančia įmone,“ – sakė M. Pulkauninkas.
Šiuo metu vienas pagrindinių Valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetų – sėkmingai užbaigti valstybinių miškų valdymo konsolidaciją, apjungti įmonės padalinių bendrąsias administracines funkcijas, centralizuotai organizuoti medienos ruošą.
Atgal
.jpg)
