Į pradžią
07.16. Naujausios žinios
Simonaitytės suolelio atidengimo iškilmės
Liepos 20 d. 16 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Mažajame kiemelyje bus atidengtas Ievos Simonaitytės suolelis. Jo iniciatorius bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis, autorius dailininkas Romas Klimavičius, mecenatas UAB „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas.
Nors rašytojos jubiliejų šventėme 2017 m., kurie Seimo nutarimu buvo paskelbti Simonaitytės metais, mūsų bibliotekos dėmesys rašytojos kūrybai bei asmenybei neslopsta. Tad ne veltui suolelį puošia Simonaitytės žodžiai: „Paskutinio taško niekada nepadėsiu“. Tai priesakas ir mums, bibliotekininkams, nuolatos skatinti skaitytojų interesą rašytojos kūrybai.
Tuo pačiu bus pristatomas Lietuvos kultūros tarybos paremtas projektas „Simonaitytė prabyla lenkiškai“. Projektą parengė ir vykdo mūsų biblioteka. Jo metu grupė vertėjų – Varšuvos universiteto baltistikos studenčių, vadovaujamų patyrusių vertėjų bei dėstytojų, Nidoje, Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre, dvi savaites vers fragmentą iš autobiografinės Simonaitytės trilogijos „Ne ta pastogė“.
Keturios šalys susirungs dėl metų projekto apdovanojimo
Pirmą kartą Lietuvoje skelbiami tarptautiniai Mažiau taršios logistikos apdovanojimai. Vokietijos, Švedijos, Lenkijos bei Lietuvos verslo įmonės, savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos susirungs dėl metų projekto nominacijos.
Tarptautinių apdovanojimų iniciatoriai ieško socialiai atsakingų ir aplinkos gerove besirūpinančių pokyčių agentų, kurie ateities logistikos iššūkiuose regi naujas galimybes ir savo veikloje diegia žaliuosius sprendimus, tokius kaip prekių pristatymo konsolidavimas, maršrutų optimizavimas, mažiau taršių transporto priemonių naudojimas ar kt.
Apdovanojimai yra Europos Sąjungos remiamo projekto „CO2 mažinimas logistikoje“ dalis. Projekto partnerių konsorciumui priklausančios Neringos savivaldybės administracijos Verslo ir strateginės plėtros skyriaus vedėja Vilma Kavaliova atkreipia dėmesį, kad švaresnio transporto diegimas ar kiti darnios logistikos sprendiniai gali būti naudingi ne tik oro taršos ir susijusių problemų mažinimui.
Dėl sausros šiemet rekordinio derliaus nelaukiama
Žemės ūkio ministerijoje apsilankė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos atstovai. Susitikimo metu daugiausia buvo kalbama apie Lietuvos grūdų pramonės sektorių.
Asociacijos atstovai daug dėmesio skyrė Lietuvos konkurencingumo pasaulinėse rinkose pristatymui, buvo nuodugniai pristatyti sektoriaus pajėgumai, jo kuriama vertė visai žaliavos tiekimo ir gamybos grandinei, indėlis Lietuvos bendram vidaus produktui. Asociacijos prezidentas Karolis Šimas teigė, jog šiemet dėl Lietuvoje užsitęsusios sausros, ketinama prikulti mažiau nei rekordiniais metais, apie 5,5 mln. tonų grūdų. Taip pat skaičiuojama, kad dar po 5 metų, Lietuvoje dėl gerėjančios technikos turėtų būti vidutiniškai kasmet prikulama po 8 mln. tonų grūdų. Lietuva eksportuoja apie du trečdalius užaugintų grūdų ir apie trečdalį perdirba. Pagrindiniai grūdų kiekiai suvartojami krakmolo, gliukozės, pašarų, salyklo, miltų, kruopų, augalinių baltymų ir kitų produktų gamybai. Tiek grūdų, tiek grūdų produktų eksporto geografija – labai plati, eksportuojama daugiau kaip į 70 šalių, tarp jų – ir JAV. Grūdų perdirbėjai atkreipė dėmesį į ES grūdų produktų ir grūdų importo politikos galimas neigiamas pasekmes realizuojant produktus ES vidaus rinkoje.
Per pirmąjį pusmetį NŽT išdavė daugiau kaip 13,5 tūkstančio sutikimų žemės ūkio paskirties žemei įsigyti
Šiais metais Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniuose skyriuose jau užregistruota 14 218 fizinių ir juridinių asmenų prašymų išduoti sutikimus įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės. Iš viso iki birželio 30 d. buvo išduoti 13 566 sutikimai, 133 kartų atsisakyta išduoti sutikimus: 24 asmenims atsisakyta išduoti sutikimus dėl to, kad jų bendrai su susijusiais asmenimis turimas žemės plotas viršijo 500 ha, o likusiems 109 – dėl kitų priežasčių, tokių kaip netiksliai užpildyti prašymai ar pateikiamų duomenų trūkumas.
Birželio mėnesį buvo užregistruoti 2 356 prašymai bei išduota 2 514 sutikimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Aktyviausiai prašymai teikti Vilniaus rajone (išduota 217 sutikimų), Kauno rajone (106 sutikimų) ir Alytuje (86 sutikimai). Mažiausiai sutikimų išduota Klaipėos ir Neringos skyriuje (1 sutikimas).
NŽT primena, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies redakciją, įsigaliojusią 2018 m. gegužės 9 d., susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai), t. y. išskirtos dvi grupės susijusių asmenų – vieną grupę sudaro sutuoktiniai, o kitą grupę sudaro tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).
V. Sinkevičius Lvove aptars didesnio Lietuvos verslo eksporto į Ukrainą galimybes
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pirmadienį dalyvaus Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybiniame susitikime, kur bus kalbama apie didesnio Lietuvos eksporto į Ukrainą galimybes.
V. Sinkevičius iš Lietuvos pusės pirmininkaus liepos 16-17 d. Lvove vyksiančiam Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo tarybos prekybinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos posėdžiui. Iš Ukrainos pusės posėdžiui pirmininkaus infrastruktūros ministras Volodymyras Omelianas.
„Lietuva ir Ukraina, išnaudodamos puikius dvišalius santykius ir išvystytą susisiekimo infrastruktūrą, turėtų siekti proveržio ir prekybos bei turizmo srityse. Pagal į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių Ukraina įsitvirtino populiariausių atvykstamojo turizmo rinkų dešimtuke ir stiprina savo pozicijas, tačiau šalies verslas dėl rizikos vangiai eksportuoja produkciją į didelę ir perspektyvią Ukrainos rinką.
Siekiant paskatinti eksportą pradėti pirmieji žingsniai, tai yra, paleista lietuviškos kilmės prekių eksporto kredito garantijų programa, leidžianti amortizuoti rinkos rizikas, nauji pasiūlymai bus aptarti komisijos posėdyje“, - Eltai ministerijos atsiųstame komentare teigia V. Sinkevičius.
Posėdyje taip pat bus aptariami transporto, energetikos, turizmo, ekonominio bendradarbiavimo plėtros klausimai.
Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo tarybos prekybinio ir ekonominio bei mokslinio ir techninio bendradarbiavimo komisijos posėdis šiais metais vyksta 18-ą kartą, pažymi Ūkio ministerija.
Tarp stojančiųjų į profesines mokyklas populiariausia inžinerija
Per 4 tūkst. pagrindinį išsilavinimą turinčių ir jo neturinčių jaunuolių jau pasirašė profesinio mokymo sutartis ir gaus valstybės finansavimą profesinei kvalifikacijai įgyti.
Shutterstock nuotr.
Pirmajame priėmimo į profesines mokyklas etape sudarytos 4 262 sutartys. 3 279 jaunuoliai, mokydamiesi profesijos, sieks įgyti ir vidurinį išsilavinimą. Pageidaujantys mokytis profesinėse mokyklose daugiausia sutarčių pasirašė Inžinerijos ir inžinerinių profesijų švietimo srities programose (1 400), kiek mažiau - paslaugų asmenims (1 020). Taip pat populiari architektūra ir statyba, kurią pasirinko 688 asmenys.
Kinijoje liūtys tvindo kelius
Smarkios liūtys tęsiasi įvairiose Kinijos vietose – tvindo kelius, trikdo eismą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Didžiulė nuošliauža, kurią sukėlė audros Džoučio apygardoje, Gansu provincijoje, net sustabdė upės tėkmę.
Šioje provincijoje prieš 8 metus purvo nuošliauža nusinešė 1500 gyvybių. Hebėjaus provincijoje dėl liūčių buvo užtvindytas beveik visas Handano miestas.
Savo finansinę padėtį teigiamai vertina du trečdaliai šalies gyventojų
Per dvejus metus uždirbančiųjų per 900 Eur dalis išaugo daugiau nei dešimtadaliu, užmokesčio augimo tikimasi ir ateityje. Gyventojai daugiau taupo, o labiausiai juos neramina brangstantys maisto produktai ir komunalinės paslaugos, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa.
Pixabay.com nuotr.
Namų ūkių finansinė padėtis ir elgsena daro reikšmingą įtaką Lietuvos finansų sistemos stabilumui. Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. sausio mėn. Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų namų ūkiams suteiktos paskolos sudarė 39,4 proc. viso tokių įstaigų Lietuvos rezidentams suteiktų paskolų portfelio, o indėliai – 59,9 proc. visų Lietuvos rezidentų indėlių. Norint tinkamai įvertinti namų ūkių finansinius įpročius, jų susiformavimo priežastis, ateities vertinimą, du kartus per metus2 atliekama namų ūkių apklausa ir jos pagrindu parengiama rezultatų apžvalga. Apžvalgoje sąvokos „respondentas“ ir „namų ūkis“ vartojamos sinonimiškai. Apklausos metu buvo apklausiami 18 m. ir vyresni Lietuvos namų ūkių nariai, daugiausia žinantys apie namų ūkio finansinę padėtį. Didmiesčiais vadinami Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, kitais miestais – kiti miestai ir rajonų centrai, o kaimais – kaimo vietovės ir vienkiemiai. Toliau esančiose 1 ir 2 lentelėse nurodomas respondentų pasiskirstymas pagal amžių, gyvenamąją vietą ir namų ūkio pajamas.
Pastaruosius dvejus metus namų ūkiai savo finansinę padėtį vertina vis geriau. 66 proc. namų ūkių nurodė, kad jų finansinė padėtis yra gera arba vidutinė (taip teigusių respondentų prieš dvejus metus buvo 58 %). Geriausiai (87 %), kaip ir ankstesnių apklausų metu, savo finansinę padėtį vertino šeimos, uždirbančios 900 Eur per mėn. ar daugiau. Namų ūkių, teigusių, kad jiems neužtenka pinigų net maistui, ir tų, kurie teigė, kad maistui pinigų pakanka, bet labai sunku nusipirkti drabužių, dalys sumažėjo, atitinkamai nuo 9 iki 5 proc. ir nuo 29 iki 25 proc. Šiek tiek padaugėjo šeimų, kurioms pakanka pinigų, kad įsigytų stambesnį pirkinį (pvz., televizorių, šaldytuvą), tačiau negalinčių įsigyti brangaus pirkinio (pvz., buto, vasarnamio) padaugėjo nuo 15 iki 18 proc. Būstas ar kitas nekilnojamasis turtas ir toliau išlieka patraukliausia investicija – taip teigia beveik kas antras namų ūkis. Šią investiciją kaip patraukliausią dažniausiai nurodė ne didmiesčiuose gyvenantys ir 351–600 Eur per mėn. gaunantys respondentai (atitinkamai 58 ir 56 % šių grupių respondentų). Kas dešimtas namų ūkis teigė, kad patraukliausia investicija jie laiko auksą ir meno dirbinius. Kas antras gyventojas geba sutaupyti bent dalį savo pajamų. Dažniausiai per mėnesį sutaupoma nuo 31 iki 150 Eur – taip teigė beveik pusė (47 %) respondentų, kuriems per praėjusius 6 mėn. pavyko sutaupyti. Nuo 14 iki 20 proc. padaugėjo tų namų ūkių, kurie geba atsidėti nuo 151 iki 300 Eur per mėn. Taupymo priežastys iš esmės nekinta – dažniausiai minimas galimas finansinės būklės pablogėjimas ateityje ir noras turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms (atitinkamai 52 ir 47 %). Svarbiausia taupymo priežastis jaunesnio amžiaus (18–29 m.) gyventojų grupėje buvo planuojami trumpalaikiai pirkiniai ir kitos būsimos išlaidos. Kas trečias namų ūkis teigė, kad, praradęs pagrindinį pajamų šaltinį, nesiskolindamas išgyventų ne ilgiau nei 1 mėn. Dažniausiai taip sakė mažiausias pajamas (iki 350 Eur per mėn.) gaunantys ir jaunesnio amžiaus (18–29 m.) gyventojai (atitinkamai 57 ir 44 % respondentų). Du trečdaliai namų ūkių ir toliau santaupas laiko sąskaitoje arba kaip terminuotąjį indėlį. Gyventojų, teigusių, kad santaupas laiko grynaisiais pinigais namuose, dalis buvo mažiausia per pastaruosius du metus – taip teigė 56 proc. apklaustųjų. Gyventojai būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, jeigu gautų 1,5–2,0 kartus didesnes pajamas, negu gauna dabar. Trečdalis (37 %) respondentų teigė, kad būtų patenkinti, jeigu jų pajamos būtų didesnės nei 1 500 Eur per mėn. Kitas trečdalis (31 %) namų ūkių būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, jeigu jų pajamos sudarytų 901–1 500 Eur per mėn. Kas antras nuo 351 iki 900 Eur per mėn. uždirbantis respondentas teigė, kad gyvenimo sąlygomis Lietuvoje būtų patenkintas, jeigu jo pajamos sudarytų 901–1 500 Eur per mėn. Iš šiuo metu daugiau pajamų gaunančių šeimų (1 500 Eur per mėn. ar daugiau) dvi iš trijų (63 %) norėtų uždirbti bent 2 000 Eur per mėn., kad pavyktų atsidėti bent dalį savo pajamų taupymui. Padaugėjo namų ūkių (nuo 13 iki 20 %), teigiančių, kad jų pajamos per praėjusius 6 mėn. didėjo. Pajamų didėjimą praėjusį pusmetį dažniausiai minėjo jaunesnio amžiaus (18–29 m.) gyventojų grupės ir 351–600 Eur per mėn. gaunantys respondentai (atitinkamai 26 ir 25 %). Kad pajamos praėjusį pusmetį mažėjo, minėjo 14 proc. respondentų (ankstesnės apklausos metu jų buvo 18 %), o 61 proc. nurodė, kad pajamos nekito. Daugiau nei pusė (59 %) namų ūkių manė, kad jų pajamos nesikeis ir per ateinančius 6 mėn. Pajamų didėjimo per ateinančius 6 mėn. tikisi beveik du kartus daugiau respondentų nei mažėjimo (atitinkamai 14 ir 8 %). Namų ūkių lūkesčiai dėl būtiniausių išlaidų per artimiausius 6 mėn. iš esmės nesikeitė – šeši iš dešimties (62 %) namų ūkių teigė, kad jų išlaidos didės. Didžiausią susirū pinimą namų ūkiams ir toliau kels maisto produktų kainų kilimas ir didėjančios komunalinių paslaugų kainos (atitinkamai 41 ir 22 % respondentų). Galimas pajamų sumažėjimas ir kylančios kuro kainos susirūpinimą kels kas dešimtam gyventojui. Trys iš keturių respondentų teigia gyvenantys nuosavame būste, įsigytame neimant paskolos. Devyni iš dešimties vyresni (50 m. ir daugiau) gyventojai teigė gyvenantys nuosavame būste, įsigytame neimant paskolos, o jaunesnio amžiaus (18–29 m.) gyventojų grupėje taip teigusių buvo kas trečias (37 %) respondentas. Gyvenantys nuomojamame būste dažniausiai teigė jaunesnio amžiaus grupės gyventojai – taip teigė kas trečias (36 %) šios grupės namų ūkis. Kas dešimtas didmiesčio gyventojas (11 %) nurodė gyvenantis nuosavame būste, įsigytame paėmus paskolą. Trečdalis (34 %) namų ūkių mano, kad dabar yra geresnis metas būstą pirkti, tačiau beveik tokia pati dalis (32 %) teigia, kad būstą geriau parduoti. Respondentų, teigiančių, kad šiuo metu geresnis metas būstą pirkti, daugėjo (ankstesnės apklausos metu taip teigusių respondentų buvo 7 proc. p. mažiau). Keturi iš dešimties didmiesčių gyventojų bei didesnes pajamas (900 Eur per mėn. ar daugiau) gaunantys namų ūkiai mano, kad dabar geresnis metas būstą pirkti. Daugiau nei pusė respondentų tikisi būsto kainų kilimo per artimiausius metus, tačiau ši dalis, nors ir labai palengva, mažėja. Namų ūkių, manančių, kad būsto kainos per artimiausius metus mažės, dalis nesikeitė (kaip ir ankstesnės apklausos metu, taip teigusių buvo 8 %). Šiek tiek daugiau nei kas penktas (23 %) namų ūkis mano, kad būsto kainos didės iki 5 proc., o kad jos nesikeis, nurodo kas penktas (21 %) gyventojas.
Lietuvos banko Viešųjų ryšių informacija
Lietuvoje lankosi Ignalinos AE uždarymą kuruojanti europarlamentarė
Lietuvoje šią savaitę lankosi europarlamentarė iš Vokietijos Rebecca Harms. Pirmadienį ji lankosi Ignalinos atominėje elektrinėje (AE), kurioje domisi elektrinės uždarymo eiga ir finansavimo 2021 metų poreikiu.
Europos Parlamentas (EP) R. Harms yra paskyręs pagrindine pranešėja dėl Europos Sąjungos finansinės paramos Ignalinos AE uždarymui būsimoje finansinėje perspektyvoje.
Pasak R. Harms, vizito tikslas - išsiaiškinti, ar Ignalinos AE uždarymui Europos Komisija siūlo pakankamą finansinę paramą, taip pat sužinoti Lietuvos nuomonę dėl siūlomų naujų finansavimo sąlygų, teigiama EP Žaliųjų/ELA frakcijos pranešime.
„Kaip EP pranešėja Ignalinos AE finansavimo klausimu, atvykstu į Lietuvą susitikti su Vyriausybės atstovais, ekspertais ir išsiaiškinti, ar siūlomas finansavimas pakankamas numatytiems darbams saugiai atlikti. Tinkamas šios Černobylio tipo elektrinės uždarymo finansavimas yra būtinas, norint užtikrinti regiono ir visos ES gyventojų saugumą“, - pranešime cituojama europarlamentarė.
Pirmadienį R. Harms Ignalinos AE kartu su Lietuvos, Europos Komisijos, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovais nagrinėjo uždarymo darbų pažangą.
Parlamentarė taip pat susitiks su regiono spauda bei visuomenės atstovais.
Antradienį Europos namuose R. Harms dalyvaus aukšto lygio diskusijoje Ignalinos AE uždarymo finansavimo klausimu, susitiks su Vyriausybės, žiniasklaidos atstovais.
EP Žaliųjų/ELA grupės narė R. Harms yra Vokietijos ir ES politikė, už kritiką Vladimiro Putino režimui įtraukta į Rusijos „juodąjį sąrašą“, teigia Žaliųjų/ELA frakcija.
Skaičiuojama, kad IAE uždarymui dar reikės 1,3 mlrd. eurų. 2021-2027 m. elektrinės uždarymui reikės 780 mln. eurų.
Tuo tarpu 2021-2027 m. ES biudžete Europos Komisija Ignalinos AE uždarymui siūlo skirti tik 552 mln. eurų.
Dokumente numatytas ne tik siūlomas ES įnašas naujojoje finansinėje perspektyvoje, bet ir finansavimo sąlygos, tarp jų - ir pačios Lietuvos indėlio dydis.
EP Žaliųjų/ELA frakcijos narys iš Lietuvos Bronis Ropė yra sakęs, kad nerimą kelia ne tik siūloma suma, bet ir Europos Komisijos noras, kad Lietuvos finansinio indėlio dalis ženkliai išaugtų. Nors stojimo sutartyje nėra numatytas Lietuvos indėlis, Lietuva šiuo metu finansuoja 14 proc. darbų.
Europos Komisija pasiūlė Lietuvos indėlį didinti - siūloma, kad Lietuva pati finansuotų 20 proc. visų išlaidų.
Iš viso Ignalinos AE uždarymas kainuos 3,4 milijardo eurų, neskaičiuojant išlaidų, susijusių su nuolatiniu radioaktyvių medžiagų saugojimu.
Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionaispo 20 metų pertraukos, rezultatu 4:2 nugalėję Kroatiją
www.standardmedia.com nuotr.
D.Tuskas paragino V.Putiną ir D.Trampą negriauti pasaulio tvarkos
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, Kiniją ir Rusijos vadovą Vladimirą Putiną dirbti bendrai su Europa, nes tik taip galima bus išvengti prekybos karų, konfliktų ir chaoso.
AFP/Scanpix nuotr.
„Visi puikiai žinome, kad mūsų akivaizdoje keičiasi pasaulio architektūra. Visi esame atsakingi už tai, kad šios permainos būtų į gera“, – kalbėjo D. Tuskas.
Izraelio karinė aviacija smogė taikiniams Sirijoje
Izraelio karinė aviacija, Sirijos duomenimis, šalies šiaurėje atakavo kariuomenės pozicijas. Lėktuvai vėlų sekmadienio vakarą taikėsi į taikinius į šiaurę nuo Nairabo karinio aerodromo prie Alepo, pranešė Sirijos kariniai šaltiniai ir patvirtino atitinkamą valstybinės žiniasklaidos informaciją. Izraelio karinis atstovas atsisakė komentuoti pranešimą.
AP/Scanpix
Pasak valstybinės Sirijos naujienų agentūros „Sana“, padaryta tik materialinių nuostolių. Atakos esą surengtos sukilėliams Pietų Sirijoje paremti. Čia Basharo al Assado daliniai šiuo metu kaunasi su sukilėliais. Sekmadienį Sirijos kariuomenė ir jos sąjungininkai netoli Izraelio sienos šalies pietuose pradėjo operaciją prieš sukilėlių kontroliuojamas teritorijas Kunaitros provincijoje. Praėjusią savaitę sukilėliai po smarkaus bombardavimo atidavė simboliškai svarbų Daros miestą Sirijos pietuose. Šiame mieste prieš septynerius metus kilo pirmieji protestai prieš B. al Assadą. Netoliese esantį Kunaitros regioną vis dar daugiausiai kontroliuoja sukilėliai.
Naujasis Meksikos prezidentas susimažino algą
Išrinktasis Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras atsisakys didelės dalies savo algos. Gruodį stojęs prie šalies vairo, jis per mėnesį uždirbs 108 000 pesų (4 890 eurų), pareiškė A. M. L. Obradoras Meksike.
Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. Reuters/Scanpix
Tai bus 40 proc. jo pirmtako Enrique'ės Pena Nieto algos - šis per mėnesį uždirbdavo 270 000 pesų (apie 12 230 eurų), sakė kairysis politikas, kuris žinomas kaip AMLO. Jis esą atlyginimą norėjo susimažinti dar labiau.
Atgal
.jpg)
(1).png)
