VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

07.10. Naujausios žinios

Į Lietuvą grįžo Biržiškų šeimos palaikai 

Pirmadienio vakarą į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų pergabenti Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos, jo žmonos Bronislavos Biržiškienės ir visuomenės veikėjų profesorių Vaclovo bei Viktoro Biržiškų palaikai.

Lėktuvas su Biržiškų šeimos palaikais nusileido pirmadienio vakarą Vilniaus oro uoste, kuriame surengta iškilminga palaikų pasitikimo ceremonija.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius iškilmingoje ceremonijoje sakė, kad Biržiškų palaikų pargabenimas į gimtinę, kaip ir surastas Vasario 16-osios Aktas, yra labai prasmingas ir simboliškas įvykis valstybei.

Kartu ministras pabrėžė, kad M. Biržiškos asmenybė yra labai svarbi, Lietuvai primenant svarbiausias žmogui savybes.
„Jis buvo galbūt buvo nepatogus kitiems, bet jis žinojo savo gyvenimo tikslą, žinojo, kaip jo siekti, ir iš tiesų paaukojo savo gyvenimą tam kredo, kurį jis turėjo, - padorumas“, - ceremonijoje sakė ministras, pabrėždamas, kad tai svarbi savybė visiems.
„Tebūnie jam lengva šventa Lietuvos žemė“, - pasisakymą baigė L. Linkevičius.
Prieš oficialią palaikų sutikimo ceremoniją M. Biržiškos anūkai pabrėžė, kad labai džiaugiasi, jog jų senelio paskutinė valia yra išpildyta.
„Tai ne atsisveikinimo diena, o sugrįžimas namo“, - pabrėžė M. Biržiškos anūkas Vytas Barauskas.
„Jie (M. Biržiška ir jo žmona Bronislava Biržiškienė-Šemytė) visą gyvenimą aukojo save Lietuvos naudai ir labai giliai mylėjo ir buvo labai geri pavyzdžiai, kaip reikia būti žmogumi“, - sakė M. Biržiškos anūkė Venta Barauskaitė-Leon.
V. Barauskas žurnalistams perskaitė ir M. Biržiškos užrašytus žodžius, kuriuose jis viliasi grįžti į laisvą Lietuvą.
„Aš ne tik tikiu, kad grįšiu į laisvą Lietuvą, bet ir žinau, kad grįšiu. Gyvas ar miręs, bet vis tiek grįšiu“, - M. Biržiškos užrašytas mintis perskaitė jo anūkas.
Vilniaus oro uoste vykusioje ceremonijoj taip pat dalyvavo Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
Palaikai bus perlaidojami Vilniuje liepos 11 dieną. Valstybinė perlaidojimo ceremonija vyks senosiose Rasų kapinėse.
Artimųjų pageidavimu, perlaidojimo ceremonija Rasų kapinėse vyks dalyvaujant tik šeimos nariams ir artimiausiems bičiuliams. 1918 metų Vasario 16-osios akto signataras M. Biržiška bus palaidotas šalia savo bendražygio, patriarcho Jono Basanavičiaus.
M. Biržiškos ir jo šeimos narių palaikai bus pašarvoti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Liepos 10 dieną, antradienį, nuo 10.00 val. iki 20.00 val., visuomenė turės galimybę su jais atsisveikinti.
Perlaidojimo ceremonija vyks trečiadienį, liepos 11-ąją.
M. Biržiška gimė 1882 m. Viekšniuose, Šiaulių apskrityje, mirė 1962 m. Los Andžele, JAV. Jis buvo literatūros istorikas, Nepriklausomybės akto signataras, daug prisidėjo prie lietuvybės stiprinimo, demokratinių vertybių įtvirtinimo.
B. Biržiškienė-Šėmytė gimė 1879 m. Vilniuje, mirė 1955 m. Los Andžele. Ji buvo lietuvių ir JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja.
Vaclovas Biržiška gimė 1884 m. Viekšniuose, mirė 1956 m. Voterberyje, JAV, - kultūros istorikas, politinis veikėjas, teisininkas, teisės tyrėjas, Lietuvos universiteto profesorius, Teisės fakulteto dekanas, Administracinės teisės katedros vedėjas.
Matematikas, visuomenės ir politinis veikėjas Viktoras Biržiška gimė 1886 m. Viekšniuose, mirė 1964 m. Čikagoje, JAV.
Vasario 16-osios akto signataro M. Biržiškos ir jo šeimos narių palaikų perlaidojimo ceremoniją organizuoja ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio potvarkiu sudaryta komisija.

Lietuvos, Izraelio ir JAV archeologai tyrinėja Didžiosios sinagogos komplekso teritoriją

Kasdien besikeičiantis Vilnius rūpinasi kultūros paveldo vertybių išsaugojimu – šiandien prasidėjo Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A) komplekso archeologiniai tyrimai, o rugsėjo 2–6 dienomis vyks Didžiosios Sinagogos įpaveldinimo kūrybinės dirbtuvės. Visos teritorijos ir gretimos aplinkos sutvarkymas planuojamas iki 2023 m.

„Buvusi Vilniaus Didžioji sinagoga – svarbi sostinės kultūros paveldo vertybė. Tai buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą. Tikiu, kad bendradarbiaudami su vietos ir užsienio žydų bendruomenėmis, tinkamai ir šiuolaikiškai įprasminsime Vilniaus Didžiąją sinagogą, kuri labai svarbi daugiatautės sostinės kultūrai.“ – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Per pastaruosius aštuonerius metus archeologiniai kasinėjimai atlikti keletą kartų: 2011 m. pavyko nustatyti buvusios sinagogos vietą ir atrasti pakankamai gerai išlikusių pastato fragmentų, detalių, o 2016–2017 m. – surasti žydų bendruomenei priklausiusių viešųjų pirčių pastato mūrų fragmentų ir dviejų mikvių (ritualinių baseinų) vietas. Liepos 9–31 d. atliekamų tyrimų tikslai moksliniai – toliau tyrinėti pirčių pastato liekanas, patikslinti Didžiosios sinagogos perimetrą bei aptikti šiaurės vakarinę sieną.

„Šį sezoną pastangos bus nukreiptos į vienos iš mikvių (baseinų) atidengimą ir pirties bei sinagogos pastatų išorinės sienos dalies išskyrimą.“ – pasakoja Dr. Jon Seligman, Izraelio Senienų tarnybos direktorius. Pasak jo, kasinėjimai gerokai suintensyvėjo dėl svarbaus įnašo – tyrimai atliekami Geros valios fondo ir archeologinių tyrimų grupės narių lėšomis. Darbų įgyvendinimą remia – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniečiai ir miesto svečiai turės galimybę pamatyti tyrimų aikštelę (Vokiečių g. 13A). Liepos 19 ir liepos 26 d. 16.00–17.00 val. kviečiama pabendrauti su archeologais, pamatyti laikiną archeologinių radinių ekspoziciją. Liepos 18 ir 25 d., 12.00–13.00 val. vyks pažintinės ekskursijos su gide apie Vilniaus Didžiąją sinagogą. (Dėl ekskursijų skambinti: (8 5) 212 7723, (8 5) 262 9646).

Mūrinė renesanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII a. iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras, susidedantis iš 12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis (ritualiniais baseinais). Pastatai sudarė dviejų kiemų kompleksą, vadinamą Shulhoyf. 1903 m. tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka. Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 m. pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 m. Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis.

Profesinių sąjungų skaičiavimais, MMA turi būti keliama iki 450 eurų

Liepos 10 d. į posėdį renkasi naujos sudėties Trišalė taryba. Posėdžio darbotvarkėje - ir minimalios mėnesio algos (MMA) klausimas. Vyriausybė toliau siūlo nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA kelti iki 420 eurų, tuo tarpu profesinės sąjungos mano, jog kitų metų MMA turi būti siejama ir su prognozuojamu kitų metų vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU).

Pixabay.com nuotr.

Remiantis Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijumi, 2019 metais VDU bus 951,2 euro „ant popieriaus“, todėl profesinės sąjungos įsitikinusios, jog MMA kitais metais turi kilti iki 450 eurų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) surengė apklausą, kurios rezultatai patvirtino, jog apskaičiuojant kitų metų MMA pagal Trišalės tarybos patvirtintą formulę atskaitos tašku reikia laikyti ir tų metų prognozuojamą VDU. Už tai pasisakė net 80 proc. iš beveik 300 dalyvavusiųjų apklausoje. Vyriausybė, tuo tarpu, siūlydama iki 420 eurų kelti MMA remiasi 2017 m. pabaigos vidutinio darbo užmokesčio rodikliais.

„Tai yra nepriimtina, kai nustatant 2019 m. MMA yra naudojama 2017 m. statistika. Juk pati Vyriausybė, pristatinėdama mokesčių ir pensijų reformos paketą, rėmėsi būsimų metų prognozėmis, todėl manome, kad ir nustatant kitų metų MMA yra absoliučiai normalu atskaitos tašku imti ir tų metų prognozuojamą VDU“, - sako LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Profesinių sąjungų pozicija yra pagrįsta skaičiavimais. „Jau pagal šių metų pirmojo ketvirčio VDU minimali alga turėtų būti 430 eurų, todėl apie MMA kėlimą iki 420 eurų negali būti ir kalbos“, - komentuoja LPSK pirmininkė.

Atsisveikinimui su asbestiniais stogais – papildomos lėšos

Žemės ūkio ministerija skyrė kaimo gyventojams papildomų lėšų keisti asbestinių stogų dangą.

Lėšos bus skirtos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės ,,Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ pateiktoms paramos paraiškoms finansuoti, kurioms pritrūko lėšų.

Ši priemonė yra labai reikalinga kaimo gyventojams, paramos poreikis ypač didelis – tą rodo ir surinktas žymiai didesnis paraiškų skaičius negu buvo planuota. Paraiškų rinkimui šiemet skirta  2 329 061 Eur, iš viso buvo pateiktos 2009 paraiškos už 3,7 mln. Eur. 2018 m. vasario 1 d. – kovo 12 d. laikotarpiu pateiktoms paramos paraiškoms finansuoti skirtų lėšų pakako tik 1 149 paraiškoms, kuriose prašoma paramos suma sudaro 2 121 899,20 Eur.

Po papildomo vertinimo paaiškėjo, kad šimtai paraiškų surinko vienodą atrankos balų skaičių ir tik daliai jų, t. y. 98 paramos paraiškoms, užtektų kvietimui numatytų lėšų likučio.  „Atsižvelgdami į tai, skyrėme visoms 662 paraiškoms, surinkusioms vienodą atrankos balų skaičių, papildomus 1 mln. Eur iš  šiai veiklai įgyvendinti numatyto programos krepšelio. Dabar už brūkšnio likę pareiškėjai turės galimybę greičiau gauti paramos pinigus, jiems sumažės administracinė našta – tie žmonės būtų turėję laukti paraiškų priėmimo 2019 metais ir iš naujo pildyti paramai gauti reikalingus dokumentus“, –  sako žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

Primename, kad ES parama kaimo gyventojams skiriama už asbestinę stogo dangą ir jai pakeisti būtinas statybines medžiagas, už asbestinių atliekų transportavimą iki regioninių atliekų tvarkymo vietos bei galutinį jų pašalinimą.

ESBO šalių parlamentarai išgirdo Lietuvos balsą dėl propagandos grėsmių

Lietuvos delegacijai pirmadienį pavyko sutelkti užtektinai kitų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybių parlamentarų balsų, kad jų teikta rezoliucija „Dėl karo propagandos ir neapykantos kurstymo ESBO erdvėje“ būtų priimta.

Šios organizacijos metinėje sesijoje liepos 6–11 dienomis Berlyne dalyvauja Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovė Rūta Miliūtė bei Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Bakas.

„Pastarojo dešimtmečio karai Gruzijoje ir Ukrainoje parodė, kad karinius agresorės veiksmus dažnai lydi ir intensyvios propagandos kampanijos ne tik šalyse, kurios yra puolamos, bet ir tarptautinėje erdvėje, taip siekiant suklaidinti visą tarptautinę bendruomenę. Todėl šiandien būtina imtis tokių bendrų iniciatyvų, kaip ši rezoliucija, kad atpažintume ir neutralizuotume tokias dezinformacijos kampanijas dar tankams nepriartėjus prie demokratiškų valstybių sienų“, – sako rezoliucijos iniciatorius L. Kasčiūnas.

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad kiekviena valstybė narė privalo nekurstyti propagandos židinių bei stiprinti atsparumą propagandai, vengti finansuoti propagandą, nenaudoti valstybinių žiniasklaidos priemonių propagandos sklaidai, didinti visuomenės raštingumą žiniasklaidos srityje, skatinant žiniasklaidos nepriklausomumą ir tiriamąją žurnalistiką. Rezoliucijoje taip pat akcentuojama tai, kad bet kokia karo propaganda ir neapykantos kurstymas turi būti draudžiami įstatymais.
Pasak delegacijos vadovės, Seimo narės R. Miliūtės, rezoliucija taip pat kviečiama ugdyti informacinį raštingumą. „Svarbu užtikrinti ne tik bendrus kovos su propaganda standartus, bet ir gyventojų atsparumą informacinėms grėsmėms, todėl rezoliucija skatinama ugdyti informacinį raštingumą, ypač per švietimo sistemą“, – teigė parlamentarė.
V. Bako teigimu, didelį vaidmenį įgyvendinant šią rezoliuciją turės laisva ir nepriklausoma žiniasklaida, kuri yra ne tik demokratinės, bet ir laisvos bei atviros visuomenės pagrindas. Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida – tai apsauga, kuri privalo ne tik identifikuoti propagandą ir neapykantos kurstymą, bet ir įspėti apie tai visuomenę.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą dėl septynių apylinkių teismų teisėjų skyrimo ir priėmė jų priesaikas.

Šalies vadovė pabrėžė, kad teisė vykdyti teisingumą valstybės vardu yra atsakinga misija ir itin didelio pasitikėjimo ženklas. Todėl šiandien išsakyti priesaikos žodžiai garbingai ir sąžiningai vykdyti teisingumą turi būti įprasminti kasdieniame teisėjo darbe. Tai – kiekvieno teisėjo įsipareigojimas Lietuvai ir jos žmonėms.

LR Kanceliarijos nuotr.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjomis paskirtos Brigita Palubinskienė, Agnė Surblienė ir Edita Vitonė; Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja – Jurgita Jasinskaitė; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjais paskirti Rita Dirkė ir Marius Jankauskas, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėju – Vaidas Steckys.

Visiems naujai prisiekusiems teisėjams Prezidentė palinkėjo būti nepriklausomiems, atliekant savo darbą vadovautis ne tik įstatymu, bet ir sąžine, vykdant teisingumą tarnauti žmogui ir valstybei.

Lietuva, Latvija  ir Estija steigia bendrą Baltijos valstybių kultūros fondą

Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson lankėsi Rygoje. Vizito darbotvarkėje – trišalių susitarimų pasirašymas ir apsilankymas Latvijos valstybės 100-mečiui skirtoje Dainų šventėje.

Latvijos Nacionaliniame dailės muziejuje vykusioje ceremonijoje Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, Latvijos kultūros ministrė Dace Melbārde ir Estijos kultūros ministras Indrekas Saaras pasirašė du trišalio bendradarbiavimo dokumentus – susitarimą dėl Baltijos valstybių kultūros fondo steigimo ir susitarimą dėl Dainų ir šokių švenčių tradicijos apsaugos ir plėtotės.

Premjeras: viso pasaulio lietuvius kviečiu susitelkti

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pasveikino jubiliejinio Pasaulio lietuvių bendruomenės XVI Seimo dalyvius ir padėkojo už indėlį prisidedant prie sėkmingos valstybės raidos.

Pasak premjero, šią savaitę į Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo renginius susirinko ir kaip viena šeima džiaugiasi viso pasaulio lietuviai. Sekmadienis -  istorinė data ir Pasaulio lietuvių bendruomenei, nes pirmasis Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas įvyko lygiai prieš 60 metų. Tada buvo priimta ir visus lietuvius visame pasaulyje aktyviai vienyti pradėjusi Pasaulio lietuvių bendruomenės konstitucija ir išrinkta pirmoji pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba.

Savo ir visos Vyriausybės vardu premjeras padėkojo Pasaulio lietuvių bendruomenei ir visiems pasaulio lietuviams už pastangas kovojant dėl Lietuvos laisvės, o ją  atkūrus – už  kasdienį indėlį užtikrinant sėkmingą Lietuvos valstybės raidą.

„Nė vieno jūsų pastangos ir patarimai nenuėjo perniek, o rezultatai – akivaizdūs. Šiandien Lietuva yra klestinti demokratinė valstybė, aktyvi ir pilnateisė visų svarbiausių tarptautinių organizacijų  - Europos Sąjungos, NATO, o nuo šiemet – ir Europos Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos narė“, - sakė S. Skvernelis.

Kitais metais sukanka 70 metų, kai Augsburge buvo paskelbta Lietuvių Charta, žengtas tuo metu dar vienas svarbus žingsnis stiprinant pasaulio lietuvių bendruomenę ir vienybę.  Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė  Pasaulio lietuvių metais.

Linkėdamas sėkmingo ir produktyvaus darbo šiam jubiliejiniam Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimui, Vyriausybės vadovas kvietė visus susitelkti, kad ir kiti metai būtų paminėti prasmingai ir kartu, o jeigu bus nuspręsta 2019 m. rengti referendumą dėl pilietybės išsaugojimo – kartu ir vieningai siekti jo sėkmės.

Premjeras taip pat padėkojo visiems prisidėjusiems prie Globalios Lietuvos programos kūrimo bei įgyvendinimo.

„Nueitas ilgas kelias, todėl jau dabar kviečiu visus savo idėjomis prisidėti ir pagalvoti, kokią ją norime matyti po 2020 metų, kaip galėtume ją plėsti ir stiprinti, o per ją – skatinti lietuvius sugrįžti. Gražių švenčių, produktyvaus darbo ir sėkmės pasitinkant naują Lietuvos šimtmetį. Mūsų niekas neišskirs, o tai, kas jungia – tesujungia dar tvirčiau“, - sakė S.Skvernelis.

Dėl naujo patvirtinto kainyno – 200 tūkst. pacientų turės pakeisti bent vieną vartojamą vaistą

Nuo liepos 1 d. turėjęs įsigalioti 2018 m. III ketv. kompensuojamųjų vaistų kainynas taps aktualus tik liepos 12 d. Jame - mažiau gamintojų ir vaistinių preparatų, o tai reiškia, kad 200 tūkstančių pacientų turės keisti savo įpročius. Taip pat prognozuojama, kad, pritrūkus rinkoje vieno ar kito vaistinio preparato, kiti gamintojai objektyviai nespėtų suorganizuoti tiekimo. 

„Tenka konstatuoti, kad pritaikius naują tvarką, sumažėjo gamintojų, o rengtame kainyne neliko beveik ketvirtadalio kompensuojamųjų vaistų, kuriais lėtines bei sunkias širdies ir kraujagyslių, plaučių, centrinės nervų sistemos, onkologines ir kitas ligas gydėsi 200 tūkstančių pacientų. Jiems teks keisti vaistus.“ – naujos tvarkos pasekmes įvertino Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė. 

Iš viso pirminiame kainyno projekte, paskelbtame šių metų gegužės 11 d., pateikta 1950 vaistinių preparatų. Patvirtintame kainyne liko 1584, nes 366 vaistiniai preparatai neatitiko tvarkos reikalavimų. Daugiau nei 200 vaistinių preparatų, neatitikusių LR Vyriausybės tvarkos, palikti dėl išskirtinumo ir būtinumo pacientams gydytis.  

„Kiekvienos iš septynių kainyno projekto versijų peržiūra pareikalavo iš gamintojų nemažų administravimo kaštų. Tvarkos įgyvendinimo metu atsirado daug išimtinių atvejų, kuriuos prašėme ministerijos spręsti. Daugiau nei 200 vaistų palikti kainyne ministerijos komisijos atskiru sprendimu, pagal kurį gydytojams teks tikrinti, ar pacientui svarbus kompensuojamas vaistas galės būti skiriamas naujam ar tęstiniam gydymui. Tai papildomas darbas medikams, nors buvo siekiama jiems tenkančią vaistų skyrimo naštą mažinti. Išlieka neaiškus ir vaistų tiekimo rinkai užtikrinimo klausimas.“ - pabrėžė Rasa Bričkienė. 

„Esame labai susirūpinę, kad patvirtinus naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną, pacientai neteks galimybės gydytis sudėtiniais vaistais. Tai ypač aktualu kardiologiniams ir gretutinėmis ligomis sergantiems vyresnio amžiaus pacientams, kurie vienu metu turės vietoj vienos tabletės gerti kelias. Naujajame kainyne labai sumažėjo ir vaistų pasirinkimas, o tai neigiamai atsilieps pacientui parenkant vaistus individualiam efektyviam gydymui. Prisitaikyti vaistą pacientui užtrunka apytiksliai kelis mėnesius ar pusę metų, o kitiems – net iki metų. Tai neabejotinai paveiks ne tik paciento įpročius, bet ir sveikatą, nes reikės dažnai keisti ir derinti vaistus tarpusavyje“ – pažymėjo Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė. 

Prieš tai asociacija prašė LR Vyriausybės dar kartą nukelti tvarkos įsigaliojimą, atlikti skaičiavimus ir modeliavimą, tačiau teigiamo sprendimo nesulaukė. Susitikimuose su LR sveikatos apsaugos ministerija Vaistų gamintojų asociacija pateikė savo siūlymus, kaip pakeisti priemokos reikalavimus, kad į kompensuojamųjų vaistų kainyną patektų didesnis kiekis vaistų, nediskriminuoti atskirų gamintojų grupių ir taikyti visiems vienodą vaistų grupavimą pagal dozes, pakeisti kainų referavimą. 

Jeigu ministerija įgyvendintų šiuos pasiūlymus:

*pacientams išliktų platesnis kompensuojamųjų vaistų pasirinkimas,

*mažėtų paciento išlaidos receptiniams vaistams;

*būtų išvengta vaistų tiekimo sutrikimų.

Baltijos šalių oro erdvę saugo ir patruliavimui skirtas Portugalijos karinių oro pajėgų orlaivis P-3C

Baltijos šalių oro erdvę, sustiprindamas NATO oro policijos misiją Baltijos regione, saugo ir Portugalijos karinių oro pajėgų orlaivis P-3C, skirtas patruliavimui jūroje. Kartu su Ispanijos, Prancūzijos ir Portugalijos naikintuvais orlaivis P-3C vykdo patruliavimą jūroje, nustato ir stebi judėjimą virš vandens, suteikia daugiau informacijos naikintuvų pilotams.   

Nuotraukos Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės

Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose dislokuotas orlaivis P-3C bus dislokuotas iki rugpjūčio vidurio. Jis birželio pabaigoje atvyko iš Beje aviacijos bazės Portugalijos pietuose kartu su 30 jį aptarnaujančių karių.

Nuo gegužės mėn. Baltijos šalių oro erdvę iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės saugo dešimt NATO oro policijos misijos naikintuvų: 47-ajai misijos rotacijai misijai vadovaujanti Portugalija Šiauliuose dislokavo keturis naikintuvus „F-16“, o misiją sustiprinusi Ispanija – šešis naikintuvus „Eurofighter Typhoon“. Dar keturi Prancūzijos naikintuvai „Mirage” 2000-5 šią misiją vykdo iš Estijoje esančios Amario oro bazės.

Portugalijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvauja jau ketvirtą kartą. Dabartinę portugalų pamainą, kurios dauguma atvyko iš nuolatinės dislokacijos vietos Monte Realyje, sudaro iki 90 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.

NATO taikos meto oro gynybos misijai nuolat atsiųsdama pastiprinimus NATO siunčia aiškią atgrasymo ir kolektyvinės gynybos žinią visiems potencialiems agresoriams.

NATO oro policijos sustiprinimai pagal NATO 2014 m. saugumo užtikrinimo priemones Baltijos jūros regione siunčiami į oro bazes Estijoje (Amaryje), Lietuvoje (Šiauliuose) ar Lenkijoje (Malborke). Oro policijos kontingentas Amaryje jau yra tapęs įprastiniu ir tęstiniu. Sustiprinimai Šiauliuose ar Malborke vyksta pagal poreikį. Paskutinis sustiprinimas Malborke vyko 2017 metų rugsėjį, o Šiauliuose – 2015 metais.

Taip pat šiuo metu į Lietuvą atvykusios ir Portugalijos rotacinės pajėgos pagal NATO sutartas atgrasymo priemones (angl.Assurance Measures), stiprinti šalių sąjungininkių saugumą NATO centrinėse ir Rytų Europos šalyse. Kariai kartu su savimi iš Portugalijos atsigabeno karinę techniką – visureigius, sunkvežimius ir kovines valtis.

Portugalija taip pat prisideda ir prie NATO pajėgų integravimo vieneto Vilniuje veiklos ir užduočių įgyvendinimo Lietuvoje, siųsdama į vieneto štabą karininkus. 

Aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis svarbiems Lietuvos projektams dar gerai neįvertintas

Lietuvai pradėjus vykdymo etapus svarbiuose ir didelės apimties projektuose energetikos ir transporto infrastruktūros sektoriuose gali dar labiau sustiprėti specialistų trūkumo tendencija, pripažįsta šių sričių atstovai. Tačiau didesniam aukštos kvalifikacijos specialistų importui iš užsienio, panašu, dar nesirengiama - aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis svarbiems Lietuvos projektams dar tiksliai neapibrėžiamas.

Pixabay.com nuotr.

Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lenkijai ir Europos Komisijai pasirašius susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa per Lenkiją iki 2025 m., energetikos sektoriaus ekspertai ir politikai džiaugiasi, kad tai leis Baltijos šalims atsijungti nuo rusiško tinklo ir taip užsitikrinti energetinę nepriklausomybę.
2016-2020 m. įgyvendinami 7 sinchronizacijai svarbūs projektai, 2021-2025 m. planuojami dar 9.
Taip pat skaičiuojama, kad prasidėjus „Rail Baltica“ projektavimui ir statybai vien Lietuvoje reikės apie 6000 darbuotojų, iš kurių bent 300 inžinierių.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sakė, kad, įmonei vykdant stambius projektus, kol kas specialistų stygiaus nėra. Tačiau įsibėgėjus „Rail Baltica“ projektavimui ir statyboms, situacija gali keistis.
„Ateityje vykdant daug projektų, resursų klausimas gali kilti. Vėlgi, daug priklauso nuo to, kaip projektas bus planuojamas, kokiais etapais. Jeigu viskas yra statoma iškart, tai - viena, jeigu šiek tiek etapais - kitas būdas“, - spaudos konferencijoje yra sakęs M. Bartuška.
Pagal nustatytus parametrus, „Rail Baltica“ ilgis Estijoje bus 213 km, Latvijoje - 265, Lietuvoje - 392 km.

Atsisveikinimui su asbestiniais stogais – papildomos lėšos

Žemės ūkio ministerija skyrė kaimo gyventojams papildomų lėšų keisti asbestinių stogų dangą.

Lėšos bus skirtos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės ,,Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ pateiktoms paramos paraiškoms finansuoti, kurioms pritrūko lėšų.

Ši priemonė yra labai reikalinga kaimo gyventojams, paramos poreikis ypač didelis – tą rodo ir surinktas žymiai didesnis paraiškų skaičius negu buvo planuota. Paraiškų rinkimui šiemet skirta  2 329 061 Eur, iš viso buvo pateiktos 2009 paraiškos už 3,7 mln. Eur. 2018 m. vasario 1 d. – kovo 12 d. laikotarpiu pateiktoms paramos paraiškoms finansuoti skirtų lėšų pakako tik 1 149 paraiškoms, kuriose prašoma paramos suma sudaro 2 121 899,20 Eur.

Po papildomo vertinimo paaiškėjo, kad šimtai paraiškų surinko vienodą atrankos balų skaičių ir tik daliai jų, t. y. 98 paramos paraiškoms, užtektų kvietimui numatytų lėšų likučio.  „Atsižvelgdami į tai, skyrėme visoms 662 paraiškoms, surinkusioms vienodą atrankos balų skaičių, papildomus 1 mln. Eur iš  šiai veiklai įgyvendinti numatyto programos krepšelio. Dabar už brūkšnio likę pareiškėjai turės galimybę greičiau gauti paramos pinigus, jiems sumažės administracinė našta – tie žmonės būtų turėję laukti paraiškų priėmimo 2019 metais ir iš naujo pildyti paramai gauti reikalingus dokumentus“, –  sako žemės ūkio viceministras Darius Liutikas. 

Primename, kad ES parama kaimo gyventojams skiriama už asbestinę stogo dangą ir jai pakeisti būtinas statybines medžiagas, už asbestinių atliekų transportavimą iki regioninių atliekų tvarkymo vietos bei galutinį jų pašalinimą.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Atgal