Į pradžią
06.22. Naujausios žinios
Prasideda Rusnės estakados statybos
Šiandien prasideda Rusnės estakados statybos darbai.
Dalyvaudamas statybos pradžios ceremonijoje, kurios metu buvo įkasta kapsulė, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis atmetė kritiką, kad tai yra ekonomiškai nenaudingas projektas.
Fotografijos namų nuotr.
„Gerai suprantu šio krašto žmonių esminius poreikius - teisę į skubią medicinos, policijos, gaisrinės tarnybos pagalbą, normalias mokslo ir darbo sąlygas. Daug kas sakė, kad tai ekonomiškai nenaudingas projektas, tačiau mūsų sprendimą lėmė žmonių poreikiai ir jų gyvenimo kokybė“, - pranešime cituojamas S. Skvernelis.
Šiai statybai Vyriausybės nutarimu patvirtintoje 2018 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje numatyta 10 mln. eurų, darbus ketinama baigti 2019 metų gegužę, tačiau bus siekiama, kad jau šių metų pabaigoje transportui būtų galima naudotis estakada.
Gelžbetoninė sijinė dviejų eismo juostų estakada ir nauja kelio dangos konstrukcija bus 750 metrų. Kelio ruože taip pat numatoma įrengti 4,5 km dviračių taką ir atsodinti 288 medžius.
Krašto kelias Šilutė-Rusnė yra vienintelis kelias, vedantis į Rusnės salą. Žemiausią jo 400 metrų ilgio ruožą kiekvieną pavasarį ir rudenį užlieja Nemuno žemupio Atmatos upės potvynis, todėl apie 40 dienų per metus kelias būna nepravažiuojamas lengvaisiais automobiliais.
Verčiamas naujas uosto istorijos puslapis
Klaipėdos jūrų uostas rengiasi priimti didžiausią iš visų buvusių laivą.
Klaipėdos uostas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.
Preliminariais duomenimis, sekmadienio rytą uosto vartus turėtų kirsti 363 metrų ilgio 46 metrų pločio konteinerinis laivas „MSC Francesca“. Jis švartuosis prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių – čia praėjusį mėnesį visu pajėgumu pradėjo funkcionuoti konteinerių paskirstymo centras (angl. „Container Hub“), aptarnaujantis okeaninius laivus, gabenančius konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus. Iki šiol Baltijos jūroje tranzitiniai konteineriai, atgabenti okeaniniais laivais, buvo kraunami tik Gdanske.
Baltarusijos paskelbta žinia apie Astravo AE saugumą neatitinka tikrovės
„Tenka apgailestauti, kad Baltarusija siekia legitimizuoti Astravo atominės elektrinės (AE) projektą viešųjų ryšių priemonėmis, o ne stiprindama branduolinę saugą. Tai, kad streso testų ataskaita parengta pagal Europos Sąjungos metodologiją, savaime suprantama.
Astravo AE | am.lt nuotr.
Tačiau tai – tik formos atitikimas. Turime kalbėti apie turinį, apie ataskaitoje pateiktą vertinimą, rekomendacijas dėl saugos stiprinimo, kurias bus privalu įgyvendinti“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komentuodamas Interfax naujienų agentūros išplatintą informaciją, kad Astravo AE streso testai atitinka europinius saugos reikalavimus.
R. Karoblis: ES valstybės narės kurs greitojo reagavimo kibernetinių operacijų pajėgas
Devynios Europos Sąjungos narės suformuos greitojo reagavimo pajėgas, kurių užduotis bus atremti kibernetines atakas. Šis projektas bus įgyvendinamas naujojo ES gynybos pakto kontekste, ketvirtadienį paskelbė projekto lyderė Lietuva.
„Prisidėti prie šios iniciatyvos sutiko devynios valstybės. Mūsų tikslas – sukurti rotacines ES greitojo reagavimo kibernetinių operacijų komandas“, – naujienų agentūrai AFP sakė gynybos ministras Raimundas Karoblis.
Pasak ministro, pirmadienį Liuksemburge susitarimą dėl šių pajėgų sukūrimo, be Lietuvos, pasirašys Kroatijos, Estijos, Nyderlandų ir Rumunijos gynybos ministrai. Dar keturios šalys – Suomija, Prancūzija, Lenkija ir Ispanija – prie iniciatyvos prisijungs vėliau.
J.-C. Junckeris: JAV sprendimas įvesti muitus prieštarauja logikai
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris Jungtinių Valstijų sprendimą įvesti importo muitus plienui bei aliuminiui įvardino kaip sprendimą, prieštaraujantį logikai. Tai politikas pareiškė ketvirtadienį iš Airijos parlamento tribūnos.
Reuters/Scanpix nuotr.
„Prieš dešimt dienų lankiausi Kanadoje, kur dalyvavau Didžiojo septyneto (G7) susitikime. Europos Sąjungos ir JAV santykiuose tai buvo persilaužimo momentas, taisyklių, kurios buvo kuriamos bendromis pastangomis, peržiūrėjimas“, – sakė J.-C. Junckeris.
Jis pridūrė, kad JAV išliks ypatinga partnere Europos Sąjungai.
ES šalys sutarė paskelbti atsakomąsias priemones, tai yra įvesti 25 proc. importo muitus kai kurioms amerikietiškoms prekėms, kurių bendra vertė siektų 2,8 mlrd. eurų. Apie ketinimus įvesti atsakomąsias priemones Jungtinėms Valstijoms jau paskelbė ir Indija, Turkija bei Meksika.
Seime pasaulio pasvaliečiai diskutuos, kaip spręsti emigracijos problemas
Birželio 28 d., ketvirtadienį, 15 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai), vyks pasaulio pasvaliečių pirmojo suvažiavimo konferencija, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms. Sveikinimo žodį renginio dalyviams tars Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Seimo narė Rasa Juknevičienė ir Seimo narys Antanas Matulas, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Pasvalio savivaldybės vicemeras Povilas Balčiūnas.
Suvažiavimą organizuoja Pasvalio kraštiečių bendrija (asociacija) kartu su Pasvalio rajono savivaldybe ir rajono bendruomenėmis. Siekiama užmegzti glaudų ryšį su diasporoje esančiais kraštiečiais, supažindinti juos su dabartinėmis Lietuvos bei Pasvalio krašto aktualijomis, realiomis galimybėmis investuoti, sugrįžti ir dirbti savo krašte. Daugiausia dalyvių laukiama iš JAV – per 30 pasvaliečių, kiek mažiau atvyks iš Vokietijos, Belgijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir kitų valstybių.
Konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitys Kauno technikos universiteto Europos instituto direktorius, ambasadorius Vygaudas Ušackas. Diskusijose kalbės prof. Algis Mickūnas, Živilė ir Žilvinas Ramašauskai, ekonomistai Paulius Kunčinas ir Viktorija Gaspariūnaitė, žurnalistas Vytautas Bruveris.
„Mūsų bendrijos kūrimas prasidėjo nuo Vilniuje gyvenančių pasvaliečių susitikimų. Dabar bendrijos atstovybės jau yra visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jos bus ir užsienio valstybėse. Interneto pagalba galime keistis informacija, papasakoti apie pasiekimus, rūpesčius, pasidalinti patirtimi, o jei prireiktų – padėti vieni kitiems. Turime siekti nuolatinio dalykinio ryšio“ – ruošdamasis suvažiavimui kalbėjo Pasvalio kraštiečių bendrijos (asociacijos) pirmininkas prof. Rimantas Kanapėnas.
Birželio 29 d. suvažiavimo dalyviai darbą tęs Pasvalio rajone.
VVSK siūlo imtis neatidėliotinų veiksmų dėl galinčios nuo 2021 m. ketvirtadaliu sumažėti ES paramos Lietuvai
Trečiadienį, birželio 20 d., Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) svarstė Europos Komisijos pasiūlymus dėl Europos Sąjungos 2021–2027 metų daugiametės finansinės programos (DFP) ir dėl ES sanglaudos politikos.
Komitetas, dalyvaujant Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos statistiko departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovams, aptarė esmines šių dokumentų nuostatas.
Kaip pažymėjo VVSK pirmininkė Guoda Burokienė, Europos Komisijos siūlymai kelia didelį susirūpinimą. Visiškai nepriimtinas Europos Komisijos siūlymas kitame programavimo laikotarpyje mažinti paramą Lietuvai 24 procentais nuo 7,4 mlrd. eurų iki 5,6 mlrd. eurų (2018 m. kainomis). Be to, siūlomas finansavimo Lietuvai mažinamas sąlygotų per staigų didelio nacionalinio indėlio poreikį įgyvendinamuose projektuose. Tai sudarytų per sunkią naštą nacionaliniam biudžetui ir padidintų riziką toliau augti socialiniams ekonominiams skirtumams regione. Komiteto pirmininkė G. Burokienė taip pat akcentavo, kad sanglaudos politikos įgyvendinimas turi remtis naujausia NUTS2 regionų klasifikacija, pagal kurią Lietuva turi du (o ne vieną, kaip nurodoma Europos Komisijos pasiūlyme) statistinius regionus – Sostinės regioną ir Vidurio Vakarų Lietuvos regioną.
Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos derybinių pozicijų dėl Europos Sąjungos 2021–2027 metų daugiametės finansinės programos rengimas ir pristatymas Europos Sąjungos institucijose reikalauja gerai koordinuotų ir suderintų tarpinstitucinių veiksmų, kuriuose aktyvų vaidmenį galėtų įgyvendinti Seimas. Komitetas nusprendė siūlyti Seimo valdybai Seime organizuoti atskirą diskusiją, kurioje būtų aptarti strateginiai Lietuvos derybinių pozicijų dėl Europos Sąjungos 2021–2027 metų daugiametės finansinės programos klausimai. Taip pat nuspręsta DFP svarstymą komitete pratęsti Seimo rudens (V) sesijoje.
DFP yra Europos Sąjungos (ES) biudžeto struktūros pagrindas. Nuo jos priklauso, kokią finansinę paramą ir kokiems tikslams Lietuva gaus septynerių metų laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. Europos Komisijos š. m. gegužę paskelbti pasiūlymai – ilgo ir sudėtingo derybų proceso pradžia. Dabar svarbu, kad Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, pasiektų kompromisinį sutarimą, atspindintį svarbiausius visų ES šalių ir savo interesus. Derybos truks mažiausiai iki kitų metų pradžios. Pagal optimistines prognozes, norima susitarimus pasiekti ir ES teisės aktus dėl DFP suderinti iki Europos Parlemento rinkimų, kurie vyks 2019 metų gegužę–birželį.
Ministras R. Karoblis dalyvaus ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje Liuksemburge
Birželio 25 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis dalyvaus Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdyje Liuksemburge. Svarbiausiu Lietuvai akcentu šiame posėdyje bus ketinimų protokolo (angl. Declaration of Intent) pasirašymas dėl Lietuvos inicijuoto ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų sukūrimo. Ketinimų protokolas yra pirmas žingsnis siekiant glaudesnio šalių bendradarbiavimo įgyvendinant šį kibernetinės gynybos projektą.
Lietuvos pasiūlyta kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje iniciatyva yra viena iš 17-os nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. PESCO) patvirtintų projektų, kuriems 2017 m. pabaigoje pritarė ES šalys narės.
ES bendradarbiavimo kibernetinės gynybos srityje projektui vadovauja Lietuva, aštuonios ES šalys narės yra projekto dalyvės, dar keturios šalys yra šio projekto stebėtojos.
Dingusių vaikų patrigubėjo, ypač mergaičių nuo 10 metų
Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė ir Rimantas Jonas Dagys teigia, kad dingusių vaikų problema - podukros vietoje.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mes nežinome, kiek yra seksualiai išnaudojamų mergaičių, neturime statistikos, kiek vaikų dingę - išvežti ir negrįžę. Ypač Tauragės apskrityje, kur augo vaikų, išvežamų į užsienį vagiliauti ir seksualiniam išnaudojimui, skaičiai. Buvo siūloma kurti lytinių nusikaltimų prieš vaikus registrą, bet to nepadaryta“, - penktadienį spaudos konferencijoje „Dingę vaikai: priežastys, paieška ir prevencija“ teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė.
Pasak parlamentarės, visi skaičiai - blogėjantys. „Kai palikau Vaiko teisių apsaugos kontrolierės postą, bendri skaičiai apie skelbtas vaikų paieškas per septynerius metus padidėję tris kartus ir ypač - paieškai paskelbtų mergaičių dalyje. Jeigu lygintume metus nuo 2011-ųjų, labai aiškiai matyti, kad mergaičių skaičius, dėl kurių paskelbta paieška, didėjo, o berniukų - ne. Lentelėse matyti, kad iki 10 metų dingusių vaikų nėra daug, bet nuo 10 iki 14 metų amžiaus dingusiųjų skaičius didžiausias“, - lygino Seimo narė.
R. Šalaševičiūtė konstatavo, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas šioje srityje praktiškai nieko nedarė. R. J. Dagys irgi pripažino tai.
„Turime žinoti, kiek mes tikrai turime negrįžusių į namus vaikų, o ne tik tų, kurių paieška buvo paskelbta. Turėtume susitvarkyti su sistema, kad šeimose nebūtų negrįžusių į namus vaikų“, - sakė R. Šalaševičiūtė.
R. J. Dagys antrino kolegei pridurdamas, kad dingusių vaikų problema aktuali, bet ja iš esmės niekas nesirūpina.
„Viskas išblaškyta po institucijas, bet negaliu nudžiuginti, kad bus kitaip. Naujame valstybės tarnybos įstatyme iš viso nelieka atsakingų už dingusius vaikus, lieka tik darbo grupės, o jos, kaip žinome, tai suburiamos, tai išnyksta, tad tikėtis nuoseklumo sunku. Šeimos klausimus Vyriausybėje lieka kuruoti vienas žmogus. Mes, kaip Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetis Socialinių reikalų ir darbo komiteto įgaliojimu galime rinkti medžiagą, kurią siunčia dirbantys su dingusių vaikų šeimomis, bet reikalingas veikimas, o tai - Vyriausybės prerogatyva. Tai, kaip numatyta dabar, bus tik didesnis chaosas ir sistemiškumo nebus“, - konstatavo R. J. Dagys.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro teisininkė Rugilė Butkevičiūtė sutiko su tuo, kad dingusių vaikų klausimas pamirštamas ir jam skiriama nepakankamai dėmesio. „Bet kad galėtume analizuoti problematiką, pirmiausia turime vadovautis skaičiais, ar vaikai Lietuvoje dingsta ir kokia statistika“, - sakė ji.
Dingusių nepilnamečių, kurių paieška buvo paskelbta, skaičius spaudos konferencijoje pristatė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėja Eglė Maziliauskienė.
2017 metais paskelbta 2 691 dingusio vaiko paieška, per 100 vaikų ieškota ilgiau nei mėnesį.
„Dingę nepilnamečiai sudaro didžiąją ieškomų asmenų dalį. Iš visų nepilnamečių paieškos sudaro 70 proc. Tik turime turėti omenyje, kad tai - ne dingusių vaikų skaičius, o atvejų skaičius“, - atkreipė dėmesį E. Maziliauskienė.
Pareigūnei nerimą kelia, kad didžiąją dalį dingusiųjų sudaro iš namų aplinkos pabėgę vaikai. Pastaraisiais metais tokie atvejai sudarė 91 proc. Per 2016-2017 metus jų padaugėjo beveik 400 per metus.
Vykdomų paieškų rezultatą pranešėja vadino geru. Nepilnamečių buvimo vietos nustatomos greitai. Pernai buvo rasta 96 proc. vaikų, kurių paskelbus paiešką ieškojo policija.
Kiek yra nesurastų, nesugrąžintų vaikų? Pasak E. Maziliauskienės, nerastų nepilnamečių skaičiai nėra grėsmingi, pernai metų statistika fiksuoja 50 mergaičių paieškų ir 50 berniukų paieškų, iki šių metų pradžios nerasta 1 mergaitė ir 4 berniukai.
Labai didelės reikšmės statistikai turi tai, kad vaikai iš namų bėga ne po vieną kartą. Pakartotinai dėl tų pačių nepilnamečių paieškos skelbiamos net iki 80 proc. atvejų.
Pareigūnė išskyrė priežastis, kodėl vaikai bėga iš namų. Dažniausiai jų pačių minimos - griežti reikalavimai, neatsižvelgimas į vaiko poreikius, smurtas prieš vaiką ir šeimos narius, draugų įtaka, konfliktai su tėvais, globėjas, taip pat pasitaiko spontaniškų emocinių būsenų, kurias vaikai sprendžia bėgdami iš namų.
Didžiausios rizikos grupės - įstaigų globotiniai ir paaugliai nuo 14 iki 17 metų amžiaus bei vaikai nuo 10 iki 14 metų amžiaus. Būtent šie nepilnamečiai ir patenka į rizikos grupę, nes gali nukentėti nuo nusikalstamų veikų ar būti įtraukti į jas.
Nepilnamečių dingimo atvejais paieška skelbiama nedelsiant, visais atvejais pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Jei kyla menkiausių įtarimų, kad gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, tyrimas perduodamas į specializuotą policijos padalinį, sprendžiama, ar pasitelkti papildomas pajėgas ir tarnybas.
Paklausta, ar reikia laukti tris paras, prieš informuojant policiją dėl dingusio vaikų, E. Maziliauskienė pabrėžė, kad tikrai ne. „Pranešti svarbu iš karto, pirmos trys dingimo valandos - aukso vertės, į informaciją apie negrįžusį vaiką reaguojama taip, tarsi jo gyvybei ar sveikatai grėstų pavojus“, - sakė pareigūnė.
Ką daryti dingus vaikui? Pasak E. Maziliauskienės, iš karto būtina kreiptis į policiją ir visų pirma pareigūnams teikti informaciją, kuri pasiekia iš draugų ar giminių.
„Labai gerai, jei iš karto pateikiama nuotrauka, apibūdinimas, kaip vaikas buvo apsirengęs, kokius daiktus pasiėmęs, kokiomis ryšio priemonėmis naudojosi ir gali turėti su savimi. Labai svarbu pasakyti, su kuo bendravo paskutiniu metu, kokie konfliktai, koks vaiko artimų draugų ratas, vaikui įprasti maršrutai, pomėgiai, svarbu pateikti kontaktus pažįstamų ir artimųjų, pas kuriuos gali nuvykti ir prisiglausti“, - vardijo pareigūnė.
Kaip pabrėžė Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų vadovė R. Butkevičiūtė, iš namų bėgantys vaikai mūsų visuomenėje lieka nematomi ir negirdimi, dažnai vertinami kaip „maištaujantys“, „nepaklusnūs“, „keliantys problemų“.
Tačiau iš tiesų jie dažniausiai bėga nuo tam tikrų problemų, patyčių, nepriežiūros, konfliktų, smurto.
„Tai, kad nemažai vaikų bėga daugiau nei vieną kartą (pavyzdžiui, 2017 metais vienas vaikas bėgo net 41 kartą), rodo dėmesio stygių bėgimo priežasčių analizei ir prevencijai. Šią problemą būtina spręsti stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą - vykdant efektyvią dingusių vaikų paiešką, prevenciją ir teikiant kompleksines paslaugas šeimai“, - įsitikinusi teisininkė.
Konferencijoje Seime penktadienį dingusių vaikų klausimais kalbėjosi policijos pareigūnai, prokurorai, teismų administracijos atstovai, socialiniai darbuotojai, vaiko gerovės komisijų nariai, socialiniai darbuotojai, ugdymo specialistai, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių atstovai, medikai ir kiti su nepilnamečiais dirbantys specialistai.
Lietuva dėl sausros prašo pagalbos iš Europos Komisijos
Lietuva dėl šalies ūkininkus nukamavusios sausros kreipiasi į Europos Komisiją, prašydama pagalbos, taikant išimtis šalies žemdirbiams.
Žemės ūkio ministerija pranešė, kad ministras Giedrius Surplys kreipėsi į Europos Komisijos komisarą, atsakingą už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Philą Hoganą, prašydamas pagalbos dėl sausros padarinių.
pixabay.com nuotr.
Lietuva prašo Europos Komisijos leisti Lietuvos ūkininkams pūdyme, deklaruotame kaip ekologiniu atžvilgiu svarbi vietovė (EASV), šienauti ir ruošti pašarus arba juose ganyti gyvulius netaikant sankcijos. Taip pat prašoma leisti taikyti minimalaus augalų išlaikymo dirvoje termino reikalavimo išimtį plotams, kuriuose deklaruoti įsėliniai arba posėliniai augalai žalinimo reikalavimų atitikimui. Taip pat siekiama, kad būtų suteikiama teisė netaikyti sankcijų už nenušienautas pievas.
„Praėjusiais metais ūkininkai nukentėjo nuo liūčių, šiemet nuo sausros - šios gamtos išdaigos skaudžiai kerta ūkininkams per kišenę, todėl visomis įmanomomis priemonėmis sieksime jiems padėti, darysime viską, kas priklauso nuo Žemės ūkio ministerijos, kad sausros padariniai būtų kuo mažiau skausmingi ūkininkams“, - teigia žemės ūkio ministras G. Surplys.
Lietuvoje stichinė sausra fiksuota 6 šalies savivaldybėse, tačiau dėl nepakankamo kritulių kiekio visą Lietuvą alina sausra, o ūkininkai jau dabar sako, kad šiemet derlius bus itin prastas.
Ministerija jau anksčiau skelbė, kad padės nuo sausros kenčiantiems ir Europos Sąjungos paramą gaunantiems ūkininkams. Buvo nuspręsta netaikyti sankcijų ūkininkams, nepasiekiantiems privalomų ES paramos projektų priežiūros rodiklių.
Europos Komisija nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9,12 mln. eurų kompensaciją. EK trims Baltijos šalims ir Suomijai iš viso skyrė 15 mln. eurų paramos. Papildomai gauta iš ES Solidarumo fondo 16,9 mln. eurų parama bus skirta melioracijos ir kelių infrastruktūros, nukentėjusios nuo liūčių remontui.
Bankai turės kaupti didesnę papildomą kapitalo atsargą
Kredito ir nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi, ekonomika auga, o kredito įstaigų finansiniai rodikliai geri, todėl dabar palankus metas joms kaupti papildomą kapitalo atsargą – anticiklinį kapitalo rezervą. Lietuvos banko valdybos sprendimu, šio rezervo reikalavimas padidintas nuo 0,5 iki 1 proc. Papildomą kapitalo atsargą reikės sukaupti per vienus metus.
„Finansų sektorius tvariai auga – paskolų portfelis didėja, nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi, o būsto kainos nuosaikiai kyla. Būtent dabar yra palankus metas sukaupti kapitalo atsargas, kurias būtų galima panaudoti ekonomikos sulėtėjimo metu“ – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Pasak T. Garbaravičiaus, nustatęs 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normą, Lietuvos bankas laikosi šio reikalavimo įvedimo metu (2017 m. gruodžio mėn.) paskelbtos pozicijos, kad būtent tokią kapitalo atsargą siekiama turėti „gerais laikais“, t. y. kai finansų sektoriaus plėtra yra nei per lėta, nei per sparti. Anticiklinio kapitalo rezervo normą padidinus nuo 0,5 iki 1 proc., finansų įstaigos į kapitalo atsargas iki 2019 m. birželio pabaigos papildomai turės atidėti 60 mln. Eur. Absoliuti dauguma įstaigų jau dabar turi pakankamai kapitalo, kad tenkintų minėtą reikalavimą. Taip stiprinamas finansų sektoriaus atsparumas, o poveikis skolinimo apimčiai ir kainai, kaip rodo skaičiavimai, bus nežymus.
Būsto sandorių skaičius šiemet yra vienas didžiausių nuo 2008 m., būsto paskolų palūkanos, pastaruoju metu kiek kilstelėjusios, vis dar yra istoriškai žemo lygio ir šiek tiek viršija 2 proc. Gyventojų pajamoms didėjant ir lūkesčiams gerėjant, būsto paskolų portfelis jau beveik metus stabiliai auga po maždaug 8 proc. Nors skolinimas didėja, o NT rinka tebėra aktyvi, būsto kainos pastaruoju metu kyla lėčiau nei darbo užmokestis. Vis dėlto, stabilizuojantis būsto rinkos aktyvumui, daugėja pastatytų ir dar neparduotų naujų butų Vilniuje – pagrindinėje šalies NT rinkoje. 2018 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje tokių butų skaičius buvo vienas didžiausių per pastaruosius porą metų.
Tikėtina, kad Lietuvos gyventojų pajamoms augant vienu sparčiausiu tempų visoje ES, o palūkanoms ir paskolų sąlygoms ir toliau esant patrauklioms, būsto rinkos aktyvumas reikšmingai nesulėtės ir bus artimas 2018 m. pradžioje buvusiam lygiui.
„Akylai sekame finansų sektoriaus temperatūrą ir imtumėmės papildomų priemonių, jei rinka pradėtų pernelyg kaisti. Vis dėlto naujausi kredito ir būsto rinkos rodikliai perteklinės rizikos signalų nerodo“, – sako T. Garbaravičius.
Lietuvos bankas anticiklinio kapitalo rezervo normą peržiūri kas ketvirtį įvertinęs situaciją kredito ir nekilnojamojo turto rinkoje.
Euro grupėje – Graikijos finansinės paramos programos užbaigimas
Euro grupės posėdyje Liuksemburge Euro zonos šalių finansų ministrai pritarė Graikijos finansinės paramos programos užbaigimui bei susitarė dėl skolos naštos mažinimo priemonių.
„Graikija įvykdė savo įsipareigojimus ir sėkmingai įgyvendino visas programoje numatytas ekonomines–finansines sąlygas. Šis susitarimas užtikrina sėkmingą programos užbaigimą šių metų rugpjūčio mėnesį. Tikiuosi, jog tai tiesiogiai prisidės prie visos Euro zonos finansinio stabilumo stiprinimo“, – sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Graikijai artimiausiu metu bus skirta paskutinė 15 mlrd. eurų išmoka, kuri turėtų palengvinti šalies sugrįžimą į finansų rinkas, pasibaigus programai.
Po programos užbaigimo toliau bus vykdoma sustiprinta Graikijos prisiimtų įsipareigojimų priežiūra fiskalinės politikos, socialinės apsaugos ir pensijų reformos, darbo rinkos ir kitose srityse, o skolos naštos mažinimo priemonės bus susietos su prisiimtų įsipareigojimų vykdymu.
Euro zonos šalys ir Tarptautinis valiutos fondas finansinę pagalba Graikijai teikė nuo 2010 metų. Viso išmokėta 273,7 mlrd. eurų finansinės paramos.
E. Macronas „raupsais“ vadina plintančias antieuropietiškas nuotaikas
SIPA/Scanpix nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antieuropietiškas nuotaikas dalyje Europos Sąjungos pavadino naujaisiais „raupsais“. Lankydamasis Kemperyje Bretanės regione, jis ketvirtadienį griežtai kritikavo „atgimstantį nacionalizmą ir uždarytas sienas – kaip kai kurie siūlo“. Taip E. Macronas kalbėjo likus kelioms dienoms iki sekmadienį Briuselyje vyksiančio specialaus viršūnių susitikimo pabėgėlių klausimu.Daugiau kaip pusantros valandos trukusioje kalboje apie Prancūzijos ir ES ateitį E. Macronas sakė, kad panieka europietiškoms idėjoms „kaip raupsai plinta beveik visur Europoje – net tose šalyse, kuriose mes manėme, kad jų sugrįžimas yra neįmanomas“.
„Draugiški kaimynai sako blogiausius dalykus, o mes prie to priprantame“, – toliau kritikavo E. Macronas. „Mūsų ekonominiam, politiniam, žurnalistiniam elitui tenka milžiniška atsakomybė“, – įspėjo jis aidint plojimams.
Raginimai daug labiau griežtinti pasienio politiką pastaruoju metu, be kita ko, girdisi iš Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU), taip pat Italijos ir Austrijos. Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime kelios ES šalys sieks „europietiško sprendimo“ prieglobsčio ir migracijos klausimais. Europos Komisija į pokalbius pakvietė Vokietiją, Prancūziją, Austriją, Italiją, Ispaniją, Graikiją, Bulgariją ir Maltą.
Atgal
.jpg)
