VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Į pradžią

06.12. Naujausios žinios

„Tautos šimtamečiai ąžuolai“ įleis šaknis kiekviename Lietuvos regione

Šiais metais kiekviename Lietuvos regione šaknis į žemę suleis tikri Stelmužės ąžuolo palikuonys: taip paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį nusprendusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kantriai laukė, kol Lietuvos miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje in vitro kultūroje išauginti ąžuoliukai sustiprės, kad galėtų keliauti ten, kur jiems lemta augti.

Nuotr. iš ASU Arboretumo Dainiaus Šerono

ŽŪM, siekdama  pagerbti bendruomenes, organizacijas ar nusipelniusius žmones, inicijavo projektą „Tautos šimtamečiai ąžuolai“. Birželio 11 d. ministerijoje buvo atrinkti pretendentai į kiekvieną nominaciją, kurių iš viso – net 15. Stelmužiukais bus apdovanota net 150 bendruomenių narių, projektų ar objektų.

„Stelmužės ąžuolas mena daugelį Lietuvos istorijos laikotarpių. Tai mūsų tautos dvasinės stiprybės simbolis, kuris niekada nedings – šio ypatingo ąžuolo palikuonis ministerija dovanoja Lietuvai jos gimtadienio proga. Kviečiame visus būti ąžuolais – įleisti savo šaknis čia, Lietuvoje, čia augti ir stiprėti“, – kalbėjo nominantų atrankos komisijos pirmininkė, žemės ūkio ministro patarėja Vitalija Jankauskaitė–Milčiuvienė.

Projekto „Tautos šimtmečio ąžuolai“ nominacijos yra šios:

1.Šimtmečio atradimas;

2.Šimtmečio linksmiausieji;

3.Šimtmečio mokytojas;

4.Šimtmečio amatų puoselėtojas;

5.Šimtmečio tautiškiausia bendruomenė;

6.Šimtmečio projektas;

7.Jauniausias šimtmečio lyderis;

8.„Už pagalbą ir gerą žodį“;

9.Už tai, kas pamiršta sena atrasta naujai;

10.Šimtmečio verslininkas;

11.Regiono šimtmečio palikimas;

12.Šimtmečio gyvenvietė;

13.Bendruomenė, išgarsinusi Lietuvą Europoje ar pasaulyje;

14.Versliausia Lietuvos šimtmečio bendruomenė;

15.Šimtmečio dovana.

Kiekvienos nominacijos laimėtojus išrinks socialinio tinklo Facebook lankytojai, specialiai projektui sukurtoje paskyroje Šimtamečiai ąžuolai (https://www.facebook.com/%C5%A0imtame%C4%8Diai-%C4%85%C5%BEuolai-566790347047737/), tokią galimybę kiekvienas turės jau nuo birželio 15 d.

10 Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimui skirtų renginių, kurių metu bus pagerbti nominantai, šiemet vyks Lietuvos mažosiose kultūros sostinėse: Viečiūnuose (Druskininkų sav.), Šiluvoje (Raseinių r.), Salantuose (Kretingos r.), Antanave (Kazlų Rūdos sav.), Vaškuose (Pasvalio r.), Kražiuose (Kelmės r.), Laukuvoje (Šilalės r.), Tveruose (Rietavo sav.), Užpaliuose (Utenos r.), Aukštadvaryje (Trakų r.).

D. Trumpas apie susitikimą su Kim Jong Unu: tikrai fantastiškas susitikimas – daug progreso

Singapūre - istorinis renginys – derybų susitiko ir vienas kitam rankas paspaudė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. 

Tai pirmas kada nors surengtas pareigas einančio JAV prezidento ir Šiaurės Korėjos vadovo susitikimas. Po privataus pokalbio ir derybų su komandomis D. Trumpas, išėjęs su Kim Jong Unu pasivaikščioti, reporteriams pareiškė, kad susitikimas – fantastiškas ir jie ketina pasirašyti kažkokį dokumentą, bet kokį – nepatikslino.

Prezidentė skaitys devintą metinį pranešimą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien, birželio 12 d., 10 val., Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. 

Prieš metinį pranešimą Prezidentė pateikia ir svarbiausių savo darbų apžvalgą:

Statistika (2017 07 12–2018 06 11)

37 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.

86 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 34 su Prezidentais, 21 – su premjerais, 3 – su parlamentų pirmininkais, 22 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais, 6 – su monarchais.

23 vizitai į užsienį, 8 Europos Vadovų Tarybos susitikimai, dalyvavimas 9 tarptautinėse konferencijose, tarp jų prestižiniame Davoso forume.

Pateikti 9 Prezidentės inicijuoti įstatymų projektai, priimti 7.

Pateikti Seimui ratifikuoti 22 tarptautiniai teisės aktai.

Paskirta 10 naujų teisėjų ir 21 teisėjas perkeltas į aukštesnės pakopos teismus.

Paskirta 15 teismų vadovų, iš kurių 7 – teismų pirmininkai, 2 – teismo skyriaus pirmininkai, 6 – teismo pirmininko pavaduotojai.

Atleista 17 teisėjų, iš kurių 1 – už teisėjo vardo pažeminimą.

Suteikti 53 pirmieji leitenanto laipsniai, 3 pulkininko ir 1 brigados generolo laipsnis.

Gauti 4276 asmenų kreipimaisi.

Svarbiausi darbai (2017 07 12–2018 06 11)

I. Daugiau skaidrumo ir teisingumo

Baudos už korupciją ir kitus nusikaltimus – dešimteriopai didesnės. Prezidentės iniciatyva parengtomis ir priimtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis padidintos baudos už visas nusikalstamas veikas ir ypač sugriežtinta atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Šios pataisos padėjo pasiekti, kad Lietuva būtų oficialiai įvertinta kaip pasirengusi tapti EBPO nare.

Mokestiniams sukčiams – dvigubai griežtesnė bausmė. Priimtos Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuriomis sugriežtintos bausmės už didelio masto mokesčių vengimą ir užkirstas kelias milijoninius mokesčius nuslėpusiems asmenims atsipirkti menkavertėmis baudomis.

Neteisėtam praturtėjimui stabdyti – visapusiškos priemonės. Prezidentės iniciatyva pateiktos Mokesčių administravimo įstatymo pataisos numato dideles baudas asmenims, kurie negali pagrįsti turimų pajamų kilmės.

Užsienyje nuo teisingumo besislapstantys nusikaltėliai neišvengs atsakomybės. Priimtos Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis teisėsaugai sudaryta galimybė už akių teisti didelę žalą nusikaltimais padariusius ir į užsienį pabėgusius asmenis.

Bylos teismuose bus nagrinėjamos greičiau. Prezidentės iniciatyva pateiktos Teismų įstatymo pataisos, kurios įtvirtins pakaitinio teisėjo pareigybę apylinkių teismuose, užtikrins griežtesnį nedrausmingų teisėjų vertinimą.

Labdaros fondų pinigai ištraukti iš politinio šešėlio. Įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, kurios užkirs kelią politikų manipuliacijoms labdara, siekiant asmeninės naudos ir paslėptos politinės reklamos.

Priešnuodis korupcijai ir neskaidriam lobizmui – viešumas. Prezidentės iniciatyva priimtos Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisos išplėtė turto deklaracijas privalančių pateikti ir jas viešinti asmenų sąrašą.

Skaidresnis mokyklų valdymas. Prezidentei inicijavus Švietimo įstatymo pataisas, įvestos mokyklų vadovų kadencijos, depolitizuotas mokyklų valdymas, užtikrinamas stiprių ir patirtį turinčių vadovų pritraukimas į švietimo įstaigas. Vien per ateinančius metus bus paskelbta apie 500 konkursų– tai yra trečdalyje visų švietimo įstaigų (iš viso 1595).

Nutraukta amžinų vadovų tradicija valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse. Įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms Valstybės ir savivaldybės įmonių ir Akcinių bendrovių įstatymo pataisoms, įvestos kadencijos šių įmonių vadovams.

Depolitizuotas valstybės įmonių valdymas. Nuosekli Prezidentės pozicija dėl vadovų kadencijų ir rotacijų užtikrino skaidresnį, efektyvesnį valstybės įmonių valdymą. Valstybės valdomų įmonių tarybose nebeliko politikų, išaugo nepriklausomų stebėtojų skaičius – 2015 m. 13 proc., 2018 m. – 43 procentais.

Užkirstas kelias Registrų centrui lobti valstybės sąskaita. Priimtos Prezidentės inicijuotos Valstybės informacinių išteklių valdymo, Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių, Mažųjų bendrijų ir Viešųjų įstaigų įstatymų pataisos, kurios leis valstybei ir savivaldybėms nemokamai naudotis valstybės registrais, sumažins Registrų centro įkainius ir biurokratinę naštą šalies gyventojams.

 

II. Lietuva tapo ekonomiškai stipri ir inovatyvi

Lietuva – tarp pažangiausių ir ekonomiškai stipriausių valstybių pasaulyje. Tapome Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos nare – tai reiškia daugiau įtakos pasaulyje, aukštesnius finansinius reitingus, didesnį ekonomikos konkurencingumą.

Lietuva tapo didžiausios pasaulio mokslo institucijos – CERN asocijuotąja nare. Tarp Baltijos šalių Lietuva pirmoji sulaukė narystės šioje organizacijoje. Jau prasidėjo derybos ir dėl CERN verslo inkubatoriaus steigimo Lietuvoje.

Pagalba namo grįžtantiems emigrantams. Prezidentės inicijuotas projektas „Rinkis Lietuvą“ padeda sugrįžusiems emigrantams integruotis, rasti darbą, steigti verslą, mokyti vaikus ir vėl įsikurti Lietuvoje.

Užtikrintas finansinis saugumas Lietuvos žemdirbiams. Prezidentės pastangomis po susitikimo su Europos Komisijos vadovu nuo liūčių nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams skirta 9 mln. eurų ES paramos.

Auga skaidraus ir socialiai atsakingo verslo gretos. Prie Prezidentės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ prisijungė 60 verslo įmonių.

Kuriama inovacijomis grįsta ekonomika. Prasidėjo Prezidentės teiktų Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių įgyvendinimas: diegiama nauja pedagogų rengimo sistema, keičiama mokslo finansavimo ir vertinimo sistema, inovatyviam verslui kuriamos mokesčių lengvatos.

Reformuojama profesinio mokymo sistema. Įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų įstatymų pataisos, kurios užtikrins, kad profesinis mokslas būtų kokybiškas, konkurencingas ir atitiktų valstybės bei verslo poreikius.

***

Lietuvos šimtmetis įkvepia visus žmones. Prezidentės inicijuota akcija „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ sulaukė net 1500 kūrybingų sumanymų. Per šešerius šios akcijos metus iš viso paskelbta 3,5 tūkst. idėjų, apdovanota per 130 originalių iniciatyvų.

„Knygų Kalėdos“ – gerina rekordus. Per Prezidentės septintus metus iš eilės organizuojamą akciją skaitytojai bibliotekoms padovanojo daugiau nei 55 tūkst. knygų.

III. „Už saugią Lietuvą“ – mažėja socialinė atskirtis

Įteisinta profesionalių budinčių globotojų veikla. Įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms Civilinio kodekso, Socialinių paslaugų įstatymo bei Išmokų vaikams įstatymo pataisoms, užtikrinta, kad bet kuriuo paros metu skubiai iš šeimos paimtas vaikas bus apgyvendintas ne įstaigose, o šeimose. Šiuo metu visoje Lietuvoje jau yra 116 budinčių globotojų.

Vaikų apklausos vyks tik su psichologais. Nuo liepos įsigalioja Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis įtvirtinta pareiga nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausas vykdyti privalomai dalyvaujant psichologui, vaiko teisių apsaugos specialistui ir tik tam specialiai pritaikytose patalpose.

Dingusių vaikų paieškai – pažangiausios priemonės. Lietuvoje, pirmoje iš Šiaurės šalių, pradėjo veikti elektroninė socialinių tinklų vaikų paieškos sistema „Amber Alert“, kuri padeda skleisti informaciją apie dingusį vaiką. Ji įdiegta bendradarbiaujant Prezidentės inicijuotai kampanijai „Už saugią Lietuvą“, „Facebook“ ir valstybės institucijoms.

Įsivaikinti tapo lengviau. Įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms Civilinio kodekso, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, įvedama centralizuota vaikų globos apskaita, apibrėžtos aiškios tėvų valdžios ribojimo taisyklės ir terminaiužtikrinta tėvystės išmoka įtėviams.

Pertvarkomi vaikų globos namai. Pertvarkomos 23 globos įstaigos, per 500 vaikų iš didelių įstaigų perkelti į bendruomeninius globos namus. Per penkerius metus globos įstaigose gyvenančių vaikų sumažėjo net 25 procentais.

Pagalba vaikus auginantiems tėvams. Prezidentės iniciatyva įsteigta pirmoji telefonu nemokamas konsultacijas tėvams teikianti „Tėvų linija“. Per pirmuosius tris veiklos mėnesius į ją buvo skambinta per 1000 kartų.

Atidaryti net 124 vaikų dienos centrai regionuose. Per dvejus Prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ metus ženkliai sustiprintas vaikų dienos centrų tinklas Lietuvoje, siekiant užtikrinti vaikų saugumą.

Sukurti išmanūs įrankiai patyčioms atpažinti. Prezidentės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“ sukūrė moksleiviams interaktyvų testą, padedantį atpažinti patyčias ir patariantį, kaip jas įveikti. Per kelis mėnesius testu pasinaudojo daugiau nei 7 tūkst. vaikų.

Pradėtos patyčių prevencijos programos mokyklose. Įsigaliojus Prezidentės inicijuotoms Švietimo įstatymo pataisoms dėl smurto ir patyčių mažinimo, net 70 proc. mokyklų jau vykdo privalomas smurto ir patyčių prevencijos programas, psichologinės pagalbos paslaugos mokiniams tapo lengviau prieinamos.

Lietuvoje mažėja savižudybių. Savižudybių prevencija ir greita pagalba jau teikiama penkiolikoje savivaldybių. Šiemet Lietuvoje užfiksuotas 20 proc. mažesnis savižudybių skaičius, nei buvo prieš trejus metus.

Smurtą patiriančios moterys drąsiai ieško pagalbos. Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos partnerių projektas „Įkvėpk“ kartu su specialistais atokiausiuose Lietuvos miesteliuose padeda smurtą patyrusioms moterims. Prezidentės iniciatyva priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, bene trigubai padidėjo pagalbos ieškančiųjų skaičius.

Savivalda telkiasi kovai su priklausomybėmis. Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ specialistų sukurtas kovos su alkoholizmu modelis jau įdiegtas Varėnoje, Ukmergėje, Elektrėnuose, Tauragėje, Kelmėje, Naujojoje Akmenėje, Alytaus rajone. Ir kiti miestai – Vilnius, Kaunas, Šilalė, Kalvarijos, Druskininkai – diegia įvairias priemones kovai su alkoholizmu.

„Padovanok vaikui vasarą“ – sunkumus patiriančių šeimų vaikų užimtumas. Prezidentės inicijuotos akcijos metu per dvejus metus daugiau kaip 5 tūkst. vaikų iš socialinės rizikos šeimų turėjo turiningas atostogas.

„Už saugią Lietuvą“ – per dvejus metus prisijungė daugiau kaip 1,5 tūkst. iniciatyvų, visos savivaldybės, NVO, net 60 verslo įmonių, diplomatinės atstovybės, žiniasklaida, ambasadoriais tapo 25 žinomi šalies žmonės.

IV. Naujos karinio ir energetinio saugumo garantijos

Priimti ilgalaikiai įsipareigojimai valstybės apginamumui. Prezidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad 2030 m. krašto apsaugos sistemos finansavimas sieks ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.

Pasirašyta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV vadovų deklaracija. Įtvirtintas visų keturių valstybių įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui. Sutarta, kad JAV toliau tęs karinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse ir kartu ieškos sprendimų dėl oro gynybos.

Lietuva sulaukė ypatingos JAV ir kitų NATO sąjungininkų paramos per puolamąsias „Zapad“ pratybas. Oro policijos pastiprinimas, JAV laivai Baltijos jūroje, papildoma JAV kuopa, ilgojo nuotolio priešraketinės sistemos „Patriot“ dislokavimas pratyboms. Sąjungininkų įsipareigojimai Baltijos regiono saugumui pademonstruoti ir šiemet didžiausio masto karinėse jūrų pratybose „Baltops“.

Lietuva tampa kibernetinio saugumo lydere Europoje. Mūsų iniciatyva kuriamos Europos Sąjungos kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos.

Kibernetinėms atakoms atremti kartu su JAV Lietuvoje steigiamas kibernetinio saugumo centras.

Lietuva prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo. Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą didinti Lietuvos dalyvavimą NATO, Jungtinių Tautų, JAV ir ES antiteroristinėse bei saugumo užtikrinimo misijose. Nuo nepriklausomybės atkūrimo tarptautinėse misijose tarnavo daugiau kaip 6 tūkst. karių – tai yra trečdalis Lietuvos kariuomenės.

Stiprinama Lietuvos oro gynyba. Perkamos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos „Nasams“ – tai vienas didžiausių Lietuvos kariuomenės modernizacijos projektų.

Esame pasirengę operatyviai priimti sąjungininkus. Pakeistos procedūros leidžia priimti sąjungininkus per 24 valandas sausuma, oru, jūra.

Elektros tinklų sinchronizacija su Vakarais tapo ir ES prioritetu. Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Europos Komisijos vadovai įsipareigojo iki 2025 m. sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa.

Lietuvos gamtinių dujų terminalas – pasiteisino. Prezidentės vizito Vašingtone metu pasirašyta sutartis su JAV dujų tiekėju – tai dar vienas žingsnis konkurencingesnei regiono dujų rinkai kurti.

Lietuva nėra viena kovodama su atominiu monstru Astrave. Lietuvos iniciatyva svarstomi ES teisės aktų pakeitimai garantuos, kad energiją į ES rinką norintys parduoti tiekėjai laikytųsi Bendrijos teisės ir saugumo reikalavimų. Taip pat pasiekta, kad Baltarusija atliko streso testus – šiuo metu ES valstybių ir Lietuvos ekspertai vertina rezultatus ir ruošia saugumo užtikrinimo reikalavimus Baltarusijai.

Saugiam Ignalinos AE uždarymui – ES pagalba. Prezidentės iniciatyva užtikrintas Ignalinos elektrinės uždarymo finansavimas iš ES biudžeto ir kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje.

V. Auga Lietuvos įtaka tarptautinėje erdvėje

Lietuva – gerbiama ir vertinama pasaulyje. Nepriklausomos valstybės atkūrimo proga Lietuvą pasveikinti jau atvyko 20 valstybių ir ES vadovų, tarp jų Švedijos, Norvegijos ir Nyderlandų karališkosios poros. Antrąjį pusmetį laukiama dar 12 valstybių lyderių, tarp jų – Prancūzijos Prezidento E. Macrono, Italijos Prezidento S.Mattarellos.

Lietuvą aplankys Popiežius Pranciškus. Prezidentės ir Lietuvos Katalikų bažnyčios pastangomis Šventasis Tėvas Lietuvoje lankysis su valstybiniu vizitu rugsėjį.

Lietuva – strateginė JAV partnerė Europoje. Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime balandį Vašingtone dar kartą patvirtintas bendras įsipareigojimas saugumo, ekonominiams ir žmonių tarpusavio ryšiams stiprinti.

Vokietija supranta ir tvirtai remia Lietuvos saugumo siekius. Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui, kartu su Vokietijos kariais dirbame JT misijoje Malyje ir ES misijoje Viduržemio jūroje „Sophia“.

Kokybiškai nauja strateginė partnerystė su Prancūzija. Lietuva palaiko Prancūzijos inicijuojamas ES reformas, kartu rūpinamės pasaulio saugumu – dalyvaujame tarptautinėse taikos misijose Afrikoje. Paryžiuje vykusiame Baltijos šalių ir Prancūzijos Prezidentų susitikime dar kartą užtikrintas glaudus bendradarbiavimas ES, NATO ir dvišaliu pagrindu.

Lietuvos ir Lenkijos bendri projektai – viso regiono saugumui ir konkurencingumui. Prezidentė su Lenkijos Prezidentu A. Duda sutarė tęsti elektros tinklų sinchronizaciją, projektą „Rail Baltica“, taip pat bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos srityse.

Lietuvos pozicija vertinama ir palaikoma Beniliukso šalių. Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų kariai prisideda prie mūsų saugumo daugiašaliame NATO batalione Lietuvoje, sutampa požiūris į ES ateitį. Taip pat pasirašėme dvišalį susitarimą dėl atsinaujinančios energijos kvotų perdavimo su Liuksemburgu – tai pirmoji tokia sutartis visoje ES.

Lietuva – viena svarbiausių europinių partnerių Gruzijai, Ukrainai ir Moldovai. Nuosekliai remiame reformas šiose šalyse, teikiame humanitarinę ir karinę pagalbą, paramą kovojant su propaganda.

Užtikrinta, kad Lietuvos piliečių teisės Jungtinėje Karalystėje bus apsaugotos ir po „Brexit“.

Ekonominė diplomatija atveria pasaulinių galimybių Lietuvos verslui. Per Prezidentės valstybinį vizitą Jungtiniuose Arabų Emyratuose suderinti eksporto sertifikatai Lietuvos maisto produktams – atverta itin perspektyvi rinka. Sėkmingi dvišaliai Lietuvos ir Ukrainos, Liuksemburgo, Norvegijos, JAV verslo forumai.

Lietuva – įkvepiančios moterų lyderystės pavyzdys. Prezidentės iniciatyva birželį Vilniuje surengtas tarptautinis moterų politikos lyderių forumas, kuriame dalyvavo per 400 dalyvių iš beveik 100 pasaulio valstybių.

Prezidentei – moterų politikos lyderių apdovanojimas. Islandijoje vykusiame pasaulio parlamentarių forume Lietuvos vadovė apdovanota už nuopelnus skatinant aktyvų moterų vaidmenį politikoje.

Lietuvai skirta prestižinė Vokietijos Vestfalijos taikos premija. Šis apdovanojimas mums teikiamas už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką.

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis išvyksta į JAV,  susitiks su saugumo ir gynybos pareigūnais

Birželio 12–15 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis lankysis Jungtinėse Amerikos Valstijose,  kur dalyvaus Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir JAV analitinio centro „Atlantic Council“ Vašingtone rengiamoje konferencijoje Vašingtone. Ji  skirta aptarti artėjančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimus, saugumo stiprinimą Šiaurės Europoje. Tarp konferencijoje aptariamų klausimų bus taip pat pajėgumų stiprinimas Šiaurės Europoje ir Baltijos jūros regione, NATO parengties didinimas ir adaptacija. Renginyje Ministras pasidalys įžvalgomis apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą,  aptars regionui prioritetinius NATO darbotvarkės klausimus.

Ši konferencija yra bendro Krašto apsaugos ministerijos ir „Atlantic Council“ projekto „Atgrasymo strategijos gynybos pajėgumų stiprinimas Šiaurės Europoje: poreikiai ir tolimesnės perspektyvos“ dalis.

Vizito Vašingtone metu R. Karoblis taip pat susitiks su JAV Kongreso ir Senato nariais, Pentagono atstovais, kitais JAV pareigūnais.

Sausra – ne nuosprendis apsidraudusiems

Penkiose Lietuvos savivaldybėse paskelbus sausrą, Žemės ūkio ministerija aktyviai ieško būdų, kaip, priklausomai nuo sausros padarinių, pagelbėti šios gamtinės nelaimės ištiktiems ūkininkams. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, kalbėdamas apie galimybes padėti nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams, pabrėžė ir pasėlių draudimo svarbą.

„Situacija kelia didelį nerimą, jeigu bus skelbiama ekstremali situacija dėl žuvusių pasėlių, ieškosime būdų kaip pagelbėti žemdirbiams. Šiuo metu tariamės, kaip galėtume padėti mūsų žemdirbiams. Žinoma, situacija nebūtų tokia įtempta, jeigu ūkininkai būtų apsidraudę, todėl raginu žemdirbius naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos siūlomomis galimybėmis, kad ateityje nemalonios gamtos išdaigos šitaip nekirstų per kišenę“, – teigia žemės ūkio ministras G. Surplys.

Žemės ūkio ministerija primena, kad ūkininkai gali kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu. Valstybė kompensuoja 65 proc. pasėlių draudimo įmokų ūkininkams.

Paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos paramos pasėlių ir augalų nuo iššalimo ir (arba) sausros draudimo įmokos.

Nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus nuo iššalimo ir (arba) sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 30 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama 65 proc. draudimo įmokos sumos, neviršijant kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis.

Paraiškos priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose.

Stichinė sausra jau paskelbta Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose.

Parodos atidarymas: „Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja. Trakų bažnyčios lobynas XV–XIX a.“

2018 m. birželio 13 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaroma jubiliejiniams Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metams skirta paroda „Būk sveika, lobyne neaprėpiamojo Viešpaties! Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja. Trakų bažnyčios lobynas XV–XIX a.“. Įėjimas nemokamas, maloniai kviečiame dalyvauti!

Paroda pristato vieną ankstyviausių ir garsiausių stebuklingųjų atvaizdų Lietuvoje ir jo gerbimo istoriją. Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje oficialiai vainikuotas popiežiaus atsiųstomis karūnomis. 1718 metais auksines Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus karūnas iš Vatikano bazilikos kapitulos nustatyta tvarka išrūpino Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis. Parodoje eksponuojamos stebuklingojo paveikslo puošmenos: 7 karūnos, 2 aptaisai, taip pat 2 monstrancijos, kiti lobyno reikmenys, votai, liturginė tekstilė.

Jau 1630 m. minimos šešios skirtingos Marijos karūnos, kurių tik viena išliko iki šiol. Ji datuojama XVII a. pr. ir mena Benedikto Vainos arba Eustachijaus Valavičiaus klebonavimo Trakuose periodą. Antroji, auksinė, ypač puošni, emaliu, perlais ir brangakmeniais išdailinta Marijos karūna, manoma, buvo dovanota Sapiegų giminės XVII a. I pusėje. 1677 m. Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas garsiajam paveikslui užsakė sidabrinį auksuotą aptaisą – reto meistriškumo auksakalystės kūrinį. Jis pasiekė mūsų laikus netekęs vienos plokštės. Antrąjį išlikusį aptaisą, kuris ir dabar puošia paveikslą, 1723 m. nukalė Vilniaus auksakalys Jonas Frydrikas Šemnikas. Trakų bažnyčios lobyne aptinkame ne vieną šio garsaus menininko kūrinį: Šemniko plaktukui priklauso ir Trakų bažnyčios didžiojo altoriaus antepedijaus kalstiniai bei šešios altoriaus žvakidės. Nors meistras savo dirbinių nesignavo, jo unikalus braižas ir mėgstami augaliniai motyvai leidžia priskirti jam du relikvijorius bei vieną iš septynių išlikusių XVIII a. mišių taurių. Lobyno puošmena yra ir kito talentingo Vilniaus auksakalio Jono Lario sukurta ankstyviausia Lietuvoje rokoko stiliaus monstrancija, artima XVII a. pabaigos Augsburgo auksakalystės mokyklai.

Mūsų dienas pasiekė labai maža Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 1409 m. funduotos Trakų bažnyčios lobyno dalis. Žinoma, kad jame iki XVII a. vidurio buvo daug „senovinio darbo“ auksakalystės reikmenų, kurių XVIII a. pab. inventoriai jau nebemini. Seniausia parodoje pristatoma išlikusi šventenybė – XV a. pab.–XVI a. pr. gotikinis pacifikalas, tiksliau, jo dalis – priekinė kryžiaus plokštė su Nukryžiuotojo figūra ir galuose išraižytais keturių evangelistų simboliais.

Nors fizikiniai ir cheminiai tyrimai atskleidė, kad pirminis Trakų Dievo Motinos paveikslo vaizdas priklausė vakarietiškai vėlyvosios gotikos tapybos tradicijai, gyvas pasakojimas, jog tai Vytautui Didžiajam Bizantijos imperatoriaus dovanota ikona. Tyrinėtojai mano, kad prieš 1650 m. paveikslas buvo pritaikytas naujam altoriui, sumažintas ir pertapytas priartinant jį prie bizantiškosios ikonų tradicijos, pirmavaizdžiu laikant Dievo Motinos Snieginės ikoną iš Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bažnyčios Romoje. Tai paryškino jo senumą ir sąsają su Vytautu Didžiuoju, kurio funduota Trakų bažnyčia buvo išpuošta bizantinėmis freskomis.

Žinios apie pamaldumą Trakų Dievo Motinai ir patiriamus stebuklus prasideda nuo XVII a. pr. 1602 m. Vilniuje kilus maro epidemijai vyskupas Benediktas Vaina su jėzuitais surengė viešą atgailautojų procesiją iš Vilniaus į Trakus, kviesdamas miestiečius melsti išsigelbėjimo prie tuomet jau garsaus Dievo Motinos atvaizdo. Padėkos už pergalę Chotino mūšyje procesiją 1622 m. poetiškai aprašė Motiejus Kazimieras Sarbievijus epodžių cikle „Keturios Mergelės Motinos mylios“. „Trakų Dievo Motinos karūnavimo iškilmių aprašymą“ (1719), kuris dabar saugomas Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, taip pat bus galima apžiūrėti parodoje.

Bus atšaukiamas Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuojamo projekto derinimas

Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu sudaryta laikinoji komisija ištyrė Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso teritorijoje projektuojamus statybos darbus. Pagal komisijos išvadas birželio 1 d. inicijuota ligoninės komplekso vertingųjų savybių patikslinimo procedūra, o birželio 7 d. pripažinti negaliojančiais departamento Vilniaus skyriaus projektinių pasiūlymų suderinimai bei projektavimo sąlygos.

Komisijai buvo pavesta išnagrinėti ir nustatyti,  ar Vasario 16-osios g. 10 esančio sklypo detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sprendimu, bei šio detaliojo plano 2017 m. korektūros sprendiniai ir statybos projektiniai pasiūlymai bei Departamento išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai neprieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms. Taip pat buvo pavesta ištirti, ar departamento Vilniaus skyriaus pritarimas detaliajam planui ir šio detaliojo plano korektūrai nesudarė sąlygų pažeisti Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33653), Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblio (kodas registre 1073) ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso (kodas registre 30748) vertingųjų savybių.

Komisija išnagrinėjusi turimus dokumentus ir duomenis, nustatė, kad 2017 m. birželio 15 d.  Vilniaus miesto vertinimo tarybos aktu panaikintos šios Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingosios savybės: viso komplekso pradinė tūrio forma ir dviejų pastatų stogų forma. Vertingosios savybės šiame objekte patikslintos dėl 2013 m. vykusio gaisro padarinių, tačiau komisija atkreipė dėmesį, kad buvo sumažintos komplekso visų keturių pastatų vertingosios savybės, nors gaisras sunaikino tik apie 40 kv. m. komplekso vieno pastato stogo.

Komisija taip pat konstatavo, kad Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos detaliojo plano 2017 metų korektūros sprendiniuose ir toliau tęsiant projektavimo darbus nebuvo atsižvelgta į 2010 metais nustatytas Naujamiesčio vertingąsias savybes. Tokiu būdu, įgyvendinant detaliojo plano ir detaliojo plano korektūros pagrindu parengtą projektą būtų pažeistos Naujamiesčio vertingosios savybės: siluetas nuo Neries upės dešiniojo kranto ir perspektyvos nuo šalimais esančių gatvių.

Kadangi nesutapo 2008 m. detaliojo plano ir 2017 m. detaliojo plano korektūros duomenys, buvo nuspręsta kreiptis ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl to, kad pastaroji pagal savo kompetenciją įvertintų šiuos planavimo dokumentus.

Metiniame kultūros atašė susitikime – ateities planai, veiklos rezultatai ir naujos galimybės

Birželio 11 d.–12 d. Kultūros ministerijoje vyksta metinis Lietuvos Respublikos kultūros atašė susitikimas, kurio programoje – praėjusiais metais nuveiktų darbų ir ateities planų aptarimas, diskusijos apie Lietuvos kultūros tarptautiškumo politikos tikslus, strategiją ir iššūkius. Kultūros atašė taip pat susitiks su Vyriausybės, Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvos kino centro, Lietuvos kultūros instituto, Lietuvos kultūros tarybos, Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 bei Valstybinio turizmo departamento atstovais.

Birželio 13 d. „Menų spaustuvėje“ organizuojama atvira diskusija su kultūros lauko bei žiniasklaidos atstovais, kurios metu bus aptartos kultūros atašė veiklos galimybės ir patirtys skirtingose šalyse.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson susitikimo metu pažymėjo kiekvieno kultūros atašė veiklos svarbą ir padėkojo už darbą, užsienyje pristatant Lietuvos kultūros programą, skirtą valstybingumo šimtmečiui pažymėti. „Esate pagrindiniai mūsų kultūros atstovai užsienio šalyse, sugebantys rasti bendrą kalbą su žymiais menininkais bei kultūros organizacijomis. Šiais metais iškilę nemaži iššūkiai, susiję su Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiu, pateisino lūkesčius. Įgyvendinant didelės apimties, sudėtingus projektus, reikėjo daug įdirbio ir išmonės. Jūsų darbas prisidėjo prie Lietuvos įvaizdžio formavimo ir ilgalaikių kultūros santykių kūrimo, bendradarbiavimo stiprinimo“, – sakė ministrė L. Ruokytė-Jonnson.

Premjeras S. Skvernelis: turime efektyviau panaudoti šalies keliams skirtas lėšas

Vyriausybėje kartu su savivaldos ir atsakingų institucijų atstovais aptartas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPP) įgyvendinimas.

„Per dažnus vizitus šalies regionuose vienas iš esminių klausimų yra keliai, jų būklė ir priežiūra, bei žvyrkeliai. Turime ieškoti būdų, finansavimo šaltinių, kaip padaryti, kad lėšos būtų panaudojamos tinkamai, darbai atliekami efektyviai.  Savivalda turi būti išgirsta ir tik identifikavus kelių infrastruktūros problemas galėsime pagreitinti procesus“,  - sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Per pasitarimą diskutuota dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų savivaldybėms paskirstymo principų, jų naudojimo kelių (gatvių) tinklui plėsti tvarkos taikymo problemų ir reglamentavimo tobulinimo.

Lietuvos savivaldybių asociacija pateikė savo matymą, kaip tobulinti programos įgyvendinimą ir atkreipė dėmesį, kad visoms savivaldybėms trūksta lėšų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti. Kitos opios problemos - drastiškai apribotos savivaldybių skolinimosi galimybės, lėšų skyrimo kriterijai, tinkamos finansuoti išlaidos ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimas.

Susisiekimo ministerija įpareigota sudaryti specialią darbo grupę, kuri ketina savo rekomendacijas ir konkrečius sprendimo būdus pateikti per mėnesį.

VMI pasirašė ES finansavimo sutartį dėl i.EKA posistemio sukūrimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog prasideda pasiruošimas naujam šiuolaikiško mokesčių administravimo etapui - su VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) pasirašyta išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemio i.EKA sukūrimo finansavimo sutartis. Skaičiuojama, kad sėkmingai įgyvendinus ir palaipsniui vartotojams pateikus visas išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio i.EKA elektronines paslaugas, bendra verslo sutaupoma suma galėtų siekti beveik iki 60 mln. eurų per metus.

 „Sutarties pasirašymu VMI ir toliau plėtoja elektronines paslaugas, todėl žengiame dar vieną svarbų žingsnį link efektyvesnio, kaštus taupančio verslo procesų administravimo bei mažėjančių šešėlinės ekonomikos mastų. Džiugu, kad šia nauja ir nemokama paslaugų platforma galės naudotis visi ekonominę veiklą vykdantys gyventojai netgi tais atvejais, kai pagal jų veiklos pobūdį kasos aparato naudoti nereikia“, - sako VMI i.MAS programos vadovė Eglė Ramanauskienė, pažymėdama, kad iki 2020 m. pabaigos verslas turės pereiti prie tokių kasos aparatų, kurie galėtų periodiškai perduoti kasos aparatais apskaitomų operacijų informaciją VMI. Įgyvendinus i.EKA projektą, vartotojai galės rinktis iš 3 alternatyvų: naudoti įprastą, naujus techninius reikalavimus atitinkantį kasos aparatą; naudoti i.EKA portale pasiekiamą „virtualaus kasos aparato“ paslaugą; arba įsigyti ir įsidiegti specialias kompiuterines programas, kurios tiesiogiai automatiniu būdu atsiskaitymų duomenis fiksuos ir i.EKA posistemyje.

Planuojama, kad i.EKA su pirmaisiais funkcionalumais (elektroninis automatiškai formuojamas kasos operacijų žurnalas, virtualus kasos aparatas), vartotojams bus atvertas jau 2020 m. viduryje, o visas laipsniškai diegiamas posistemio galimybes planuojama integruoti iki 2020 m. pabaigos.

Atgal