Į pradžią
05.21. Naujausios žinios
Lietuva užima 13-ą vietą ES skaitmeninės rinkos indekse
Europos Komisija paskelbė 2018 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatus. Naudojant indeksą stebimi valstybių narių rezultatai atsižvelgiant į tokius rodiklius kaip skaitmeninio ryšio, skaitmeninių įgūdžių, internetinės veiklos, įmonių skaitmeninimo ir skaitmeninių viešųjų paslaugų.
Lietuva užima 13-ą vietą iš 28 ES valstybių narių. Lietuvos DESI balas (56,6) aukštesnis už ES vidurkį (54,0). Lietuva priklauso vidutinių rezultatų pasiekusių šalių grupei kartu su Latvija, Čekija, Slovėnija, Prancūzija, Portugalija, Ispanija, Malta, Vokietija ir Austrija.
Lietuva pasiekė itin gerų rezultatų galimybių naudotis ryšiu ir skaitmeninių technologijų integracijos srityse. Lietuva pasiekė geresnių rezultatų žmogiškojo kapitalo srityje, tačiau vis dar nesiekia ES vidurkio, o tam daugiausia įtakos turėjo nuolat mažėjanti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų dalis ir vis dar maža IRT specialistų dalis tarp visų dirbančių asmenų, nors pastaruosius porą metų stebima teigiama pastarojo rodiklio kitimo tendencija. Lietuvos interneto naudotojai labai aktyviai naudojasi naujomis judriuoju ryšiu teikiamomis paslaugomis, pvz., mokėjimo priemonėmis, mobiliuoju e. parašu, automobilių stovėjimo, bankų paslaugomis ir pan. Skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje Lietuva pasiekė aukštesnių už ES vidurkį rezultatų ir, palyginti su praėjusiais metais, smarkiai patobulėjo, taip pat toliau nuolat daro pažangą didindama e. valdžios paslaugų skverbtį.
Danijos, Švedijos, Suomijos ir Nyderlandų reitingas 2018 m. DESI yra aukščiausias ir jos yra tarp pasaulinių skaitmeninimo srities lyderių. Po jų rikiuojasi Liuksemburgas, Airija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Estija. Per pastaruosius ketverius metus didžiausią pažangą padarė Airija, Kipras ir Ispanija
Europos Komisija pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją pateikė 29 teisės aktų pasiūlymus ir neseniai priimtame komunikate Europos Parlamentą ir valstybes nares paragino juos priimti iki 2018 m. pabaigos.
Akcijoje „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ – balta kava su finansų ministru
Mokėti mokesčius yra svarbu, kad gautume kokybiškas viešąsias paslaugas ir būtų didesnė socialinė piliečių gerovė. Mokėdamas mokesčius žmogus užsitikrina socialinę apsaugą ligos, motinystės atveju, valstybės išmokas senatvėje ir kaupia stažą, nuo kurio priklauso senatvės pensijos dydis. Tai primena baltais marškinėliais apsivilkusi ir į sostinės gatves išėjusi Finansų ministerijos komanda, dalyvaujanti tradicinėje pilietinėje akcijoje „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ ir skaidraus verslo atstovų „Balta kava“ su finansų ministru Viliumi Šapoka.
Pasak finansų ministro, Vyriausybė, skaidrus verslas ir gyventojai, netoleruodami šešėlinių apraiškų tampa didele galia. Tik veikiant kartu galima skaidrinti ir mažinti šešėlį. Todėl šioje kovoje svarbus bendras supratimas, įsitraukimas ir bendradarbiavimas.
„Ugdydami žmonių sąmoningą mokesčių mokėjimą ir mažindami šešėlį kuriame palankias sąlygas verslui užtikrinti ir kokybiškas viešąsias paslaugas Lietuvos gyventojams. Ką planuoja Vyriausybė? Siūlome naujas ekonomines paskatas gyventojams ir verslui, padėsiančias savo finansus tvarkyti skaidriai. Numatytomis priemonėmis 2019 m. biudžetą papildysime 200 mln. eurų iš šešėlio“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Lava iš Kilauėjos ugnikalnio pasiekė vandenyną
Havajų gyventojams gresia kitoks pavojus, rašo usatoday.com.
AP/Scanpix
Įspėjime rašoma, jog garai su smulkiomis stiklo dalelėmis dirgina plaučius, akis ir odą, be to, jie juda be vėjo ir gali bet kada staigiai pakeisti judėjimo kryptį.
Ugnikalnis suaktyvėjo ir išsiveržė gegužės 3 d., nuo to laiko jame pastebėta daugiau nei 20 įtrūkimų.
Karališkąsias vestuves savo televizorių ekranuose stebėjo daugiau kaip 29 mln. amerikiečių
Princo Harry ir Meghan Markle vestuves vien tik JAV savo televizorių ekranuose stebėjo daugiau kaip 29 mln. žmonių. Sekmadienį paskelbti žiūrimumo rodikliai rodo, kad karališkąsias jungtuves stebėjo 29,2 mln. JAV gyventojų.
AFP/Scanpix nuotr.
Tai yra gerokai daugiau nei Harry brolio Williamo ir Kate Middleton vestuves 2011-aisiais, kurios prie žydrųjų ekranų pritraukė 22,8 mln. amerikiečių.
Harry ir Meghan šeštadienį jaudinančioje ceremonijoje Vindzoro pilyje prisiekė ištikimybę vienas kitam. Vindzoro gatvėse jaunavedžius sveikino per 100 tūkst. žmonių.
VGTU kurs studentų mokymo bazę autodrome
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kurs studentų mokymo bazę autodrome Liepkalnyje.
Aukštoji mokykla tai imsis daryti, kai Vyriausybė perduos jai šiuo metu Kūno kultūros ir sporto departamentui priklausančius autodromo statinius.
VGTU planuoja mokymo bazę galutinai sutvarkyti per dvejus metus, atnaujinant perduodamus statinius – važiavimo takus, rampas ir estakadas.
Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui – nauja finansinė priemonė
Gegužės 18 d. UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) ir Šiaulių bankas pasirašė sutartį dėl naujos finansinės priemonės savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui. Pagal šią sutartį savivaldybėms bus teikiamos lengvatinės paskolos.
„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie modernesnės, efektyvesnės ir patogesnės aplinkos kūrimo. Sudarydami palankesnes sąlygas pasiskolinti viešųjų pastatų atnaujinimui, tikimės paspartinti tokių pastatų atsinaujinimą“, - sako Šiaulių banko Paslaugų vystymo tarnybos vadovas Mindaugas Rudys.
Savivaldybių pastatų fondas - VIPA, Finansų ir Aplinkos ministerijų įsteigtas fondas skatinti investicijas į savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimą. Fondui skirta 17 mln. eurų iš Europos regioninės plėtros fondo, dar 20 mln. eurų prie fondo, kaip finansinis tarpininkas, prisideda Šiaulių bankas.
Savivaldybėms palankiomis sąlygomis bus teikiamos lengvatinės paskolos iki 20 metų terminui. Lengvatinė paskola savivaldybėms arba jų paskirtiems subjektams teikiama iki 100 proc. projekto vertės, energijos taupymo paslaugų teikimo įmonėms teikiama iki 80 proc. projekto vertės. Būtina finansavimo sąlyga - bent 51 proc. viso pastato ploto nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei bei, įgyvendinus energinio efektyvumo didinimo projektą, pastatas pagal tikslinę naudojimo paskirtį bus naudojamas ne trumpiau kaip 10 metų.
Apdovanoti XI-ojo Tarptautinio kunigaikščio Vaidoto riterių turnyro nugalėtojai
Gegužės 20 dieną Kauno pilies lomoje vyko jau vienuoliktasis Tarptautinis kunigaikščio Vaidoto riterių turnyras. Turnyre susirungė net 7 šalių atstovai: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Riterių kovos vyko pogrupiuose, o iš kiekvieno pogrupio į pusfinalį ir finalą pateko tik stipriausieji, kurie turėjo galimybę varžytis dėl pagrindinio prizo – Kauno pilies gynėjų vado, kunigaikščio Vaidoto kalavijo, nukaldinto pagal Raudonėje rastą kalaviją. Šiais metais geriausiai pasirodė ir kalaviją laimėjo riteris Hartman iš Latvijos. Antrąją vietą užėmęs riteris Armindas sakė: „Jaučiuosi puikiai. Esu labai laimingas, kad turiu tokią galimybę kovoti su stipriais ir patyrusiais riteriais“.
Riterius apdovanojęs Didžiojo kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas plk. ltn. E. Lastauskas prieš finalines kovas kalbėjo: „Man, kaip Lietuvos kariui, yra džiugu matyti tokią draugiją. Pasiaukojimas, drąsa, ištikimybė – tai vertybės, kurios yra amžinos. Linkiu riteriškos kovos“
Prieš riterių kovas pėsčiomis, vyko raitųjų riterių kovos. Čia riteriai turėjo pademonstruoti savo sugebėjimus kliūčių ruože. Tarp riterių buvo ir merginų. Viena iš jų, Ieva, turnyre dalyvavo su žirgu Čardu. Ieva sakė, jog tai jau ne pirmas turnyras jai ir jog anksčiau yra laimėjusi tokį turnyrą.
Darbo imigracija auga daugiau nei dvigubai
Dirbti į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius šiais metais auga daugiau nei dvigubai, rodo naujausia statistika, Vyriausybei svarstant apie būdus riboti darbo imigraciją.
Bradley Wentzel/Unsplash nuotr.
Reaguodama į augančią darbo imigraciją Vyriausybė šią savaitę paskelbė planuojanti įvesti kvotas kai kurių profesijų nekvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio, konkretūs pasiūlymai bus pateikti rudenį.
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, kvotos užtikrins, kad Lietuvos neužplūs pigi darbo jėga.
Užsieniečius įdarbinančios įmonės sako, kad Lietuvoje trūksta darbuotojų, o kvotos gali trukdyti ir įdarbinimą skubos tvarka. Profsąjungos Vyriausybės planus palaiko ir teigia, kad kvotos apsaugos vietos gyventojų algas nuo dempingo ir išsaugos jų darbo vietas.
Prezidentės dovana – avilys Bitininkystės muziejui
Pirmą kartą visame pasaulyje minint Bitės dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Stripeikiuose (Ignalinos r.) esančiam Bitininkystės muziejui padovanojo bičių avilį, puoštą vaikų piešiniais.
LR Prezidento kanceliarija nuotr..
Avilį, iki šiol stovėjusį šalies vadovės sode Turniškėse, pirmieji galėjo išvysti į Bitės šventę susirinkę svečiai iš visos Lietuvos, o nuo šiol galės pamatyti ir visi vienintelio šalyje Bitininkystės muziejaus lankytojai.
Šalies vadovės sveikinime šventės dalyviams sakoma, kad Bitės dienos atsiradimas – geriausias įrodymas, kokia yra svarbi bitė gamtai ir visos planetos išlikimui. Lietuva nuo seniausių laikų rūpinosi bitininkyste, paminėdama ją ir valstybės statutuose. Tik Lietuva turi išskirtinę bičiulystės sąvoką ir yra įpratusi apie bites kalbėti kaip apie žmones.
Teiginys apie verslo dalyvavimą kuriant pensijų pertvarką – neteisingas
Viešumoje išsakytas teiginys, kad Vyriausybės siūlomos pensijų kaupimo pertvarkos idėjas pasiūlė verslo atstovai, yra neteisingas.
socmin.lt nuotr.
Parengti pensijų reformos pertvarką Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įpareigojo Vyriausybė: pagrindinis principas buvo atsisakyti „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir išlaikyti ne mažesnį nei 6 proc. kaupimą, nes tik tuomet kaupimas gali būti vadinamas prasmingu.
Šiam tikslui buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo atstovai iš Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijos, „Sodros“ ir Lietuvos Banko. Lietuvos Bankas ir „Sodra“ šioje darbo grupėje dalyvavo kaip ekspertinės valstybės institucijos, kurios pateikė savo pastabas.
„Sodros“ įmokos mažinimas 2 proc. punktais buvo pasiūlytas kaip viena iš keturių paskatų kaupti senatvei. Šis sprendimas gali būti naudingas tiek kaupiantiems, tiek nekaupiantiems: kaupiantiems tai sušvelnina kaupimo naštą, nekaupiantiems – didina pajamas į rankas.
Todėl teiginiai, kad privatus verslas pasiūlė kurią nors pensijų pertvarkos idėją, neatitinka tikrovės.
Atkreiptinas dėmesys, kad privačių pensijų fondų atstovai kritikuoja ministerijos parengtą pertvarką, nes ji jiems atrodo nenaudinga verslo požiūriu: pertvarkos metu bus mažinami administravimo mokesčiai, vadinasi, paslaugos gyventojams neišvengiamai pigs. Jau kaupiantiesiems žmonėms suteikiama teisė rinktis – toliau kaupti ar grįžti į „Sodrą“. Pensijų fondai ne kartą kritikavo šią nuostatą: jie įžvelgia riziką, kad žmonės rinksis padidėjusias pajamas dabar, o ne kaupti ateičiai.
Negana to, pensijų fondų atstovai norėtų didesnio valstybės indėlio, tačiau mokesčių mokėtojų pinigai negali būti dalijami neatsakingai, paskatos kaupti turi būti subalansuotos.
Valstybės kūrimas prasideda seniūnijose
Šią tiesą pasiryžusios įrodyti seniūnijos, siunčiančios paraiškas dalyvauti nacionaliniame konkurse „Valstybę kuriame mes“, kurio iniciatorė – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Seniūnijos gali pretenduoti į vieną iš keturių konkurso nominacijų: „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui“, „Už tautinės savimonės puoselėjimą“, „Už kūrybiškumo ugdymą“, „Už saugią Lietuvą“
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos nuotr.
Konkursu vienu metu siekiama dviejų tikslų. Vienas jų – skatinti seniūnijų aktyvumą bei bendruomeniškumą, sutelkti Lietuvos seniūnijas kultūrinėms, pilietinėms iniciatyvoms, stiprinančioms valstybingumą. Kitas – pasidžiaugti jau nuveiktais darbais, pristatyti juos visuomenei: apie nugalėtojų pasiekimus bus rašoma žiniasklaidoje, rodomi reportažai nacionalinėje televizijoje.Konkurso nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti iškilmingame baigiamajame renginyje 2019 m. vasario mėnesį.
Konkursas yra Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos dalis.
Pasirašyta sutartis socialinių darbuotojų sąlygų gerinimui
Apie tūkstančiui socialinių paslaugų įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų, lankomosios priežiūros darbuotojų pagerės darbo apmokėjimo bei darbo santykių sąlygos. To pavyko pasiekti, 6 socialinių paslaugų darbuotojų profsąjungoms sudarius kolektyvinę šakinę sutartį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tikimasi, kad tai paskatins į profesines sąjungas stoti ir daugiau šios srities specialistų.
socmin.lt nuotr.
„Socialinis darbuotojas kasdien susiduria su sudėtingais arba labai sudėtingais atvejais: paprastų nebūna. Todėl turime daryti viską,
kad ši nelengva profesija būtų vertinama, ir ateiti naujiems žmonėms į šią sritį būtų ne vien didelė atsakomybė, bet ir prestižas. Socialinių paslaugų šakos kolektyvinė sutartis yra rodiklis to, kad valstybė teikia šiai sričiai prioritetą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Šešios profesinės sąjungos veikia 35-iose Lietuvos socialinių paslaugų įstaigose. Sutartis taikoma bus tik jų nariams.
JAV ir Kinija sutarė atsisakyti prekybos karo
Vašingtonas ir Pekinas sutarė atsisakyti bet kokio prekybos karo bei importo muitų vienas kitam įvedimo
AFP/Scanpix nuotr.
Tokia informacija pasirodė po Vašingtone įvykusių aukšto lygio derybų bei po kelis mėnesius tvyrojusios įtampos dėl to, ką Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas vadino nesąžiningais komerciniais santykiais tarp dviejų ekonominių milžinių.
„Abi pusės pasiekė konsensusą. Mes nekariausime prekybos karo ir nustosime vieni kitiems didinti muitus“, – sekmadienį Kinijos derybininkams Vašingtone vadovavusį vicepremjerą Liu He citavo valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“
„Pasiektas konsensusas imtis efektyvių priemonių ir gerokai sumažinti Jungtinių Valstijų prekybos prekėmis deficitą su Kinija, – nurodoma bendrame pareiškime. – Siekdama patenkinti augantį Kinijos žmonių vartojimą ir aukštos kokybės ekonominės plėtros poreikį, Kinija gerokai padidins Jungtinių Valstijų prekių ir paslaugų pirkimą.“
Popiežius Pranciškus birželio mėnesį paskirs 14 naujų kardinolų
Popiežius Pranciškus netikėtai paskelbė, kad kitą mėnesį paskirs 14 naujų kardinolų, įskaitant jo padėjėją, besirūpinantį pagalba benamiams.
Sekmadienį Šv. Petro aikštėje susirinkusiems maldininkams ir turistams Pranciškus pasakė, kad 14 naujų kardinolų paskirs per ceremoniją birželio 29 dieną. Tarp būsimųjų kardinolų yra monsinjoras Konradas Krajewskis, kuris Romoje rengia benamiams ekskursijas ir per šalčius dalija jiems miegmaišius.
AFP/Scanpix nuotr.
Tai, kad popiežius pasirinko lenkų dvasininką K. Krajewskį, akcentuoja jo prioritetą padėti visuomenės paribyje atsidūrusiems žmonėms.
Atgal
.jpg)
(1).png)
