VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Į pradžią

05.15. Naujausios žinios

1863–1864 metų sukilimo vadai ir dalyviai bus palaidoti Rasų kapinių koplyčioje

Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės komisija nusprendė, kad tinkamiausia vieta palaidoti 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus yra Rasų kapinių koplyčia Vilniuje.

„Sprendimas priimtas įvertinus visas istorines, kultūrines, finansines aplinkybes. Rasų kapinių koplyčia buvo įvertinta kaip pati geriausia vieta. Šios kapinės yra priglaudę daug garbių žmonių, tapusios savotišku panteonu. Priekaištų dėl vietos neturi ir Bažnyčia. Pasiūlymas atrodo  patrauklus, prieštaravimų neturėtų turėti ir mūsų partneriai lenkai bei kiti“, - sako  1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikų laidojimo ir atminimo įamžinimo komisijos pirmininkas premjeras Saulius Skvernelis.

Nuspręsta, kad geriausia įamžinimo vieta – Rasų kapinių koplyčia. Pagal jau parengtą koplyčios tvarkymo planą vidaus darbams prireiks 240 tūkst. eurų. Finansavimą projektui numatoma skirti iš ES struktūrinių fondų.

Artimiausiu metu ketinama sudaryti darbų atlikimo grafiką. Perlaidojimas numatomas 2019 metų vasarą.

Kaip alternatyva pasiūlyta buvo Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios koplyčia.

Komisija posėdyje taip pat aptarė ir sukilimo dalyvių palaikų identifikavimo darbus bei atminimo lentos Lukiškių aikštėje Vilniuje atminimo klausimą.

Sukilėlių palaikai pernai rasti Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus. Šiuo metu rasti 17 sukilėlių palaikai.

 Prezidentė pasirašė dekretą dėl teisingumo ministro

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Ministro Pirmininko teikimą, nuo gegužės 15 dienos skiria Elviną Jankevičių į teisingumo ministro pareigas.

Naujasis ministras pradės vadovauti Teisingumo ministerijai po priesaikos Seime.

Kaune vyko civilinės saugos pratybos

2018 m. gegužės 15 d. Kauno hidroelektrinės prieigose vyko civilinės saugos funkcinės pratybos, kuriose dalyvavo Kauno miesto savivaldybės, bendrovių ,,Lietuvos energijos gamyba“ ir ,,Lietuvos geležinkeliai“ Lietuvos šaulių sąjungos, nuolatinės parengties pajėgų (policijos, priešgaisrinės tarnybos, greitosios medicinos pagalbos) ir kitų valstybės institucijų atstovai

 

„Vinco Krėvės Oriento įvaizdinimas ir įbalsinimas“

2018 m. gegužės 19 d., šeštadienį, 20 val. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus prisijungs prie visoje Lietuvoje vyksiančios „Muziejų nakties“ renginių programos „Modernėjanti Lietuva“.

Renginio „Vinco Krėvės Oriento įvaizdinimas ir įbalsinimas“ metu lankytojai pažins Vincą Krėvę kaip įvairių temų kūrėją, kuris įkvėpimo sėmėsi ne tik gimtojoje Lietuvoje, bet ir svetur. Bene didžiausią kūrybinį pakilimą jis pajuto gyvendamas Azerbaidžane, kur gilinosi į Rytų filosofijos paslaptis ir vėliau jas atskleidė savo orientalistinėje kūryboje.

2018 m. Europos muziejų nakties metu Senovinės technikos muziejaus Smalininkuose darbo grafikas

1. Muziejus atviras lankytojams 05.19.nuo 10 val. ryto iki 24 val. nakties.

2. Visos ekskursijos ir kitos priemonės visiems muziejaus lankytojams organizuojamos nemokamai.

3. Retro automobilių kolonos pasitikimas ir išskirtinės ekskursijos pravedimas - 10 – 11 val.

4. Asociacijos „Lietuvos motociklistų klubas“, „Motobrolio paramos ralis 2018“ dalyvių priėmimas – 15 val. Atvyksta iš Vilniaus apie 50 motociklų. 2018 metų ralis yra dedikuojamas Senovinės technikos muziejui. Tikslas – įteikti simbolinę finansinę paramą ir apžiūrėti muziejaus ekspozicijas.

5. Šventinio laužo užkūrimas – 21.30 val.

6. Vakaronės metu bus atliekama muzikinė programa, vyks diskusijos, visi bus vaišinami naminiu pyragu, arbata ar kava. Vakaronėje dalyvaus to meto muziejaus svečiai ir taip pat Motociklistų ralio dalyviai.

Muziejaus nakties organizatoriai

Senovinės technikos muziejus

Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto Smalininkų kultūros centras

Smalininkų seniūnija

Česlovas Juršėnas: faktų ir įvykių enciklopedija

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į susitikimą su Lietuvos visuomenės ir politikos veikėju, Nepriklausomybės Akto signataru, Socialdemokratų partijos garbės pirmininku ir žurnalistu Česlovu Juršėnu, gegužės 18 d. švenčiančiu 80-metį.

Viename interviu Č. Juršėnas yra prisipažinęs: „Nerašau prisiminimų, nes dar neatėjusi diena, kai galėčiau visą tiesą pasakyti apie savo draugus ar oponentus.“

Susitikime turėsime puikią progą įsitikinti, ar jau atėjo toji diena. Nes pagrindinė pokalbio tema – Č. Juršėno gyvenimo faktai ir įvykiai, nemaža dalimi tapę Lietuvos faktais ir įvykiais.

Renginyje, kurį ves Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas, dalyvaus artimi jubiliato draugai, kolegos, bendražygiai ir bičiuliai.

Prieš renginį ir po jo bus galima apžiūrėti Č. Juršėno Nacionalinei bibliotekai dovanotų knygų parodą.

Įdomioji Lietuva: pramogos ir kasdienybė, 1918–1940

Iki birželio 8 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda Įdomioji Lietuva: pramogos ir kasdienybė, 1918–1940.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, įdomu pažvelgti į kasdienį tarpukario Lietuvos gyvenimą. Tad parodoje atskleistos to meto pramogos, šventės, sukaktys, nemažai dėmesio skiriant darbams ir papročiams.

Rengiant parodą atsiskleidė tarpukario Lietuvos kaip visavertės Europos valstybės  vaizdas. Per 22 nepriklausomybės metus buvo sukurta stabili valstybė, turėjusi savo papročius, šventes, tautinę tapatybę. Buvo rengiamos dainų šventės, sparčiai populiarėjo teatras, kinas, komiksai. Žmonės švęsdavo Motinos, Kariuomenės dienas, minėdavo Vasario 16-ąją. Buvo publikuojama pramoginė literatūra – periodiniai leidiniai ir knygos. Lietuviai dažnai atostogaudavo savo šalyje, kur klestėjo kurortai: Palanga, Birštonas ir kiti.

Lietuvos pramonininkai glaudžiai bendradarbiavo su užsienio verslininkais. Tai liudija informaciniai pranešimai leidiniuose, kuriuose gausu užsienyje gamintų prekių reklamų. Nemažai dėmesio skirta ir informacijai apie lietuviškas prekes. Buičiai pagerinti ypač populiarūs buvo įvairios tematikos kalendoriai.

Tarpukario Lietuvos kasdienybės vaizdai aktualūs ir atpažįstami ir šių dienų nepriklausomoje Lietuvoje.

Ramūno Čičelio paskaita „Nulinis rašymo laipsnis“

Gegužės 26 d. 14 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Ramūno Čičelio paskaita „Nulinis rašymo laipsnis“.

Paskaitoje „Nulinis rašymo laipsnis“ literatūrologas Ramūnas Čičelis, remdamasis to paties pavadinimo prancūzų kultūrologo Roland'o Barthes'o esė, aptars rašymą kaip subjektyvybės ir objektyvybės jungtį: kūrybinis rašymas visada yra oksimoronas, nes šioje veikloje svarbi ir autoriaus individualioji patirtis, ir daugeliui žmonių bendra kalba. 

Esminis probleminis klausimas: ar įmanoma iš šios priešybės išvesti jungtį, kuri reikštų, jog rašantieji vis dar susikalba su skaitytojais? O gal skaitytojų „lūkesčių horizontai“ yra tokie nutolę nuo rašytojų kūrybinių tikslų, kad viešasis literatūrinis gyvenimas neįgauna jokių konkrečių formų, išskyrus tas, kurias diktuoja literatūros leidybos verslas ir literatūros kaip pramogos industrija?

Paskaitos pabaigoje bus bandoma išvesti teiginį, pagrindžiantį ar paneigiantį, jog literatūrinė kūryba vis dar yra arba jau nėra vienas iš pagrindinių individo intymaus buvimo pagrindų ir savirefleksijos galimybių.

Renginys nemokamas.

Savaitgalį Lietuvoje praūžė ąžuolų sodinimo banga                                                       

„Tapk vienos stiprios, milijoną lietuvių jungiančios, idėjos dalimi. Milijonas - daugeliui lietuvių labai simboliška:  M.Mikutavičiaus „Trys milijonai“, milijonas emigravusių, milijonas šeimų... Milijono ąžuolų pasodinimas apjungia bendrai veiklai, sutelkia kūrimui. Mes galime susiburti ir kiekvienas, sodindamas po ąžuolą, iš esmės pakeisti situaciją šalyje.“ – taip iniciatyvos „Milijonas ąžuolų Lietuvai“ organizatoriai kvietė į šių metų pavasarinį ąžuolų sodinimą visoje Lietuvoje.

Kvietimas pasodinti milijoną ąžuolų Lietuvoje nepaliko abejingų, o kai ką palietė iki širdies gelmių: „Noriu pasodinti ąžuolą savo mirusio brolio atminimui. Težaliuoja.“ „Atskrendu iš Islandijos specialiai tam, kad pasodinčiau savo ąžuolą Lietuvoje.“ „Mūsų šeimoje krikštynos  - norime ąžuolo.“

Tūkstantis ąžuolų iškeliavo į pačias įvairiausias Lietuvos vietas ir šį savaitgalį buvo pasodinti. Bene daugiausia ąžuolų mylėtojų susirinko Dūkštų ąžuolyne – daugiau nei šimtas žmonių čia sodino savo vardinius ąžuolus.  Visas būrys žinomų žmonių, atlikėjų, rašytojų, verslininkų, įmonių ir šeimų susitelkė vienam bendram veiksmui – ąžuolų sodinimui, tarsi ypatingam ritualui. Kiekvienas į medžio sodinimą įdėjo savo intenciją: kas meilę gimtai šaliai, kas palinkėjimą būsimiems anūkams, ateities kartoms. Viena šeima atvyko su tik ką gimusiu kūdinkiu ir po ąžuolu užkasė jo placentą, kelios įmonės sodino savo giraites.

 „Mes kvėpavom vienu kvėpavimu, mūsų širdys plakė vienu ritmu, tarsi būtume sujungti į vieną. O ir buvom! Mus sujungė milijono ąžuolų sodinimo idėja ir visi jautėme didžiulį pasididžiavimą, kad savo gimtą šalį galim papuošti ąžuolais, kad mes esam lietuviai. Ypatingai skambėjo Lietuvos himnas Dūkštų sengirėje, iki  šerdies jaudino traukiama daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Ta daina įgauna visai kitą prasmę, dainuojama ąžuolų sodinimo vietoje – ji sujungia, leidžia pajusti stiprų bendrystės jausmą su kitais, su gamta, su Lietuva.“ – savo išgyvenimais dalinasi renginio Dūkštų ąžuolyne dalyvė Danutė.  

Visus pasodintus ąžuolus jau dabar galima užregistruoti į specialų, visos Lietuvos milijono ąžuolų, registrą internetinėje svetainėjewww.milijonasazuolu.lt  

Iniciatyvos organizatoriai ąžuolus dalino už pasakos, legendos ar poemos apie ąžuolus sukūrimą ir jau šį rudenį žada išleisti knygą. “Surinkome arti šimto pačių įvairiausių pasakojimų apie ąžuolus. Kai kurie iš jų tikrai labai vertingi, kiti, tarsi šeimų istorijos liudijimai, o kai kurie – nuoširdūs vaikų eilėraščiai ir trumpos istorijos. Visi surinkti pasakojimai dabar keliaus vertinimo komisijai. Atrinksim turtingiausias, originaliausias istorijas ir leisim knygą.“ - sako savanorė, tinklaraštininkė, romano “Vandeninės moterys” autorė Sabina Daukantaitė.

Iniciatyva “Milijonas ąžuolų Lietuvai“ jau treti metai visoje Lietuvoje skleidžia ąžuolų sodinimo idėją.  Ji skirta stiprinti kiekvieno lietuvio ryšį su savim, gimtuoju kraštu, skatinti bendrystę. Sodinant ąžuolus siekiama, kad kiekvienas būtų pasodintas sąmoningai ir susikaupus, su gražiais palinkėjimais augalui, žemei ir tautai. Visi sodinami ąžuolai yra išdaiginti iš lietuviškų gilių. Tai ilgametis projektas, prie kurio kviečiami jungtis ir pavieniai asmenys, šeimos, ir įstaigos, ir bendruomenės, taip pat užsienyje gyvenantys tautiečiai.

Antstoliai: vaikų išlaikymo srityje estai lenkia lietuvius

Šimtui Lietuvos gyventojų tenka 2,4 atvejo, kai vaikams priteistus alimentus reikia išieškoti priverstinai. O šimtui gyventojų Estijoje – tik 0,7 atvejo. Tokius skaičius pateikia Lietuvos antstolių rūmai.

Ewa Pinkonhead/Unsplash nuotr.

Lietuvoje situacija kiek geresnė nei Latvijoje, kur šimtui gyventojų tenka 2,8 priverstinio alimentų išieškojimo proceso, tačiau iš valstybės biudžeto mūsų šalyje išlaikoma labai daug vaikų, kurių vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų, – net 21 tūkstantis.

Kiekvieną mėnesį vaikams, kurių neišlaiko tėvai, skiriama 1,3 milijono eurų.
Nuo šių metų pradžios Vaikų išlaikymo fondo mokėtų vaiko išlaikymo išmokų administravimą perėmė „Sodra“.

Vaikų išlaikymo fondas buvo sukurtas 2008 metais. Per dešimt metų vaikų išlaikymui išmokėta 120 mln. eurų suma, kuri dar nesusigrąžinta iš savo prievolės nevykdančių tėvų.

Valstybei skolingi apie 40 tūkst. tėvų.

Kaip yra sakęs „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježis Miskis, „Sodra“ sieks visuomenei priklausančias lėšas susigrąžinti. Šiuo metu tikrinama informacija ir rengiama detali skolininkų duomenų bazė. Aktyvius išieškojimo veiksmus žadama pradėti antroje šių metų pusėje.

„Sodra“ turi visas galimybes pasiekti skolininkus užsienyje, nes pagal Hagos konvenciją bendradarbiauja su visomis ES bei konvenciją ratifikavusiomis pasaulio šalimis, kaip JAV, Kanada, Brazilija, Norvegija, Ukraina ir kt., kurios padeda užtikrinti, kad tėvai nuo savo prievolių negalėtų pasislėpti užsienio šalyje.

Paaiškėjus, kad skolininkas yra išvykęs iš Lietuvos, pateikiamas prašymą tos šalies kompetentingai institucijai, kuri išieško skolą pagal toje šalyje galiojančius teisės aktus.

Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson – nėra jokių „slaptų“ kultūros įstaigų tinklo pertvarkos projektų

Kultūros ministerija pareiškia, kad valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarka šiuo metu nėra svarstoma. Viešojoje erdvėje pasirodė klaidinanti informacija, be to, dar painiojami du skirtingi dalykai – Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta parengti ilgalaikė kultūros strategija (2019–2030 m.) ir valstybinių kultūros įstaigų pertvarka. 

Strategijos parengimas yra viena iš kelių užduočių, įeinančių į Kultūros ministerijai pavestą atlikti Vyriausybės strateginio portfelio darbą – Strateginio Lietuvos kultūros vaidmens valstybės politikoje įtvirtinimas ir tvaraus finansavimo modelio įgyvendinimo sąlygų užtikrinimas.

„Rengiant strategijas, pertvarkas reikalingi išsamūs vertinimai, analizės ir jų pagrindu parengtos išvados, – pažymi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. – Todėl buvo įvykdytas viešasis pirkimas galimybių studijai „Kultūros srities Lietuvos politikoje įtvirtinimo analizė bei strateginio vaidmens valstybės raidoje plėtros kryptys“ parengti.“

Šio plataus masto tyrimo metu bus įvertintas kultūros vaidmuo valstybės politikoje per pastarąjį dešimtmetį, aprėpiant jau atliktus tyrimus ir su kultūra susijusių dokumentų analizę. Šis tyrimas taip pat padės atsakyti į klausimą, kaip kultūros lauko potencialas naudojamas valstybės raidoje ir aiškiai apibrėš, kokį poveikį valstybės ekonomikai, visuomenės raidai, švietimui, mokslui bei socialinei sanglaudai daro sistemingas kultūros potencialo naudojimas.

Kitas Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas darbas – kultūros institucijų tinklo, valdymo, karjeros ir finansavimo sistemų pertvarka. Rengiantis šioms permainoms buvo svarstomi ankstesni tyrimai, teikiamos įvairiausios idėjos, tačiau nebuvo jokio konkretaus projekto. Kadangi anksčiau atlikti tyrimai buvo fragmentiški, šis darbas sustabdytas. Nutarta diskusiją dėl valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarkos susieti su galimybių studijos rezultatais, kurie bus pateikti rudenį.

Ministrė pabrėžia, kad rengiant valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarką bus diskutuojama su kultūros bendruomene. Pavyzdžiui, Lietuvos kultūros tarybos tinklalapyje dvi savaites buvo skelbiamos konsultacijos su visuomene dėl šiuo metu rengiamo regionų kultūros finansavimo modelio, šiuo metu Kultūros ministerijos tinklalapyje paskelbtas kultūros paveldo apsaugos pertvarkos metmenų projektas, visuomenė kviečiama dalyvauti atvirose diskusijose nuo gegužės 25 d. iki birželio 22d. „Šiuo keliu eisime ir viešindami kultūros įstaigų pertvarkos projektą“, – pažymi kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson.

Kultūros ministerija buvo paskelbusi viešąjį pirkimą galimybių studijai „Kultūros srities Lietuvos politikoje įtvirtinimo analizė bei strateginio vaidmens valstybės raidoje plėtros kryptys“ parengti (paslaugos kaina – 44 950 eurų). Konkursą laimėjusios VšĮ „MENE“ ekspertai turi reikalingas kvalifikacijas keliamai užduočiai atlikti. Sutartis su VšĮ „MENE“ pasirašyta kovo 9 d., o darbas turi būti atliktas ne ilgiau, kaip per devynis mėnesius. Tyrėjai jau yra pateikę tarpines įžvalgas ir tyrimų kryptį.

Popiežius sako pagalvojęs, kada jam ateis laikas trauktis

Reuters/Scanpix nuotr.

Popiežius Pranciškus sako jau pagalvojęs, kada jam gali ateiti laikas „pasišalinti“.

Pranciškus tai atskleidė savo rytinėje homilijoje, tačiau Vatikanas neskelbia viso jos teksto.

Popiežius kalbėjo apie Šv. Pauliaus apsisprendimą palikti savo kaimenę, kad galėtų pasirūpinti kitais. Pasak Pranciškaus, tokį sprendimą privalo priimti kiekvienas vyskupas. 

„Kai tai skaitau, pagalvoju apie save, nes taip pat esu vyskupas ir man reikės pasišalinti“, – sakė jis.

JT: atrodo, kad Gazoje gali būti nušautas bet kas

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių biuras pareiškė susidaręs įspūdį, kad Izraelio pajėgos gali nušauti bet kurį Gazos Ruože protestuojantį palestinietį, neatsižvelgdamos į tai, ar jis kelia realią grėsmę, ar ne.

 AFP/Scanpix nuotr.

„Tai, kad kažkas priartėja prie (pasienio) tvoros, savaime nėra mirtinas, grėsmę gyvybei keliantis veiksmas, todėl tai nėra pagrindas šauti“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT žmogaus teisių biuro atstovas Rupertas Colville`is.

„Atrodo, kad ten gali būti nušautas bet kas“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad tarptautinė teisė, kuri taikoma ir Izraeliui, aiškiai nurodo, jog „mirtina jėga gali būti naudojama tik kaip paskutinė priemonė, o ne pati pirmoji“.

„Negalima sakyti: „tai – „Hamas“, todėl taip elgtis galima“, – pabrėžė R. Colville`is, panašu, atmesdamas Izraelio mėginimus paaiškinti, kodėl per susirėmimus žuvo tiek daug palestiniečių.

Lenkijos ir Vengrijos premjerai neketina keisti savo pozicijos dėl pabėgėlių padalijimo

Lenkija ir Vengrija ginče dėl pabėgėlių padalijimo neatsisako konfrontacijos su Europos Sąjunga (ES). „Mūsų protėviai apsiverstų savo karstuose, jei mes sutiktume, kad kas nors kitas, o ne vengrai spręstų, kam būti mūsų valstybės teritorijoje“, - lankydamasis Lenkijoje pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis antrino V. Orbanui: „Mūsų sienų suverenumas turi likti mūsų vyriausybių kontrolėje“. Kartu jis pridūrė: „Prie Vyslos mes sprendžiame, kam atvykti į Lenkiją“.

Lenkija netgi galėtų netekti balso teisės ES Ministrų Taryboje. Vengrija paskelbė stosianti vyriausybės Varšuvoje pusėn. ES įžvelgia pavojų ir teisėsaugos sistemos Vengrijoje nepriklausomumui.

ES: Bulgarijai iki euro įvedimo dar reikia trejų metų

Bulgarijai, pasak Europos Komisijos vicepirmininko Valdžio Dombrovskio, iki įstojimo į euro zoną dar reikia lukterėti mažiausiai trejus metus, praneša agentūra „Reuters“.

Reuters/Scanpix nuotr.

Tačiau sąlyga yra, kad šalis atitiktų visus finansinius kriterijus, sakė V. Dombrovskis konferencijoje Briuselyje. Bulgarijos vyriausybė planuoja dar pirmąjį pusmetį prisijungti prie Europos valiutų keitimo kurso mechanizmo (ERM-2), kuris laikomas pirmąja pakopa euro link. Šalis ERM2 turi dalyvauti dvejus metus. Taip norima garantuoti, kad jos valiutos kursas pernelyg nesvyruos.

Bulgarija jau dabar atitinka formalias sąlygas prisijungti prie euro zonos. Čia fiksuojamas biudžeto perteklius, labai mažas įsiskolinimas ir nuosaiki infliacija.

Ši Balkanų šalis yra skurdžiausia ES. Ji Bendrijos narė yra nuo 2007-ųjų.

 

 

Atgal