VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

04.22. Naujausios žinios

Buvę prezidentai, artimieji, draugai atsisveikino su B. Bush 

Buvę prezidentai, artimieji ir draugai šeštadienį per laidotuves Teksase atsisveikino su buvusia Amerikos pirmąja ponia ir vienos iškiliausių JAV politinių dinastijų matriarche Barbara Bush.

n/busch - Reuters/Scanpix nuotr.

B. Bush – 41-ojo JAV prezidento žmona ir 43-iojo motina – mirė antradienį savo namuose Teksaso valstijoje. Jai buvo 92 metai. Velionė prisimenama kaip draugiška, sąmojinga ir stipri moteris.

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis dalyvaus NATO savaitės Ukrainoje atidarymo renginiuose, susitiks su Ukrainos gynybos ministru

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis balandžio 23 d. lankysis Kijeve, kur dalyvaus NATO savaitės Ukrainoje atidarymo renginiuose.

„Ukrainos saugumas ir stabilumas, pajėgumas atsakyti į kylančias grėsmes daro didelę įtaką viso regiono saugumo situacijai, todėl bendradarbiavimas su Ukraina ilgą laiką yra vienas iš svarbiausių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetų,“ – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis. Jis pabrėžia, kad Lietuva palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, rėmė ir toliau rems Ukrainos europinės bei euroatlantinės integracijos siekius.

Ministras R. Karoblis Nacionaliniame gynybos universitete sakys renginio atidarymo kalbą. Vėliau Kijeve taip pat suplanuotas ir ministro R. Karoblio susitikimas su Ukrainos gynybos ministru armijos gen. Stepanu Poltoraku ir Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo viršininku armijos gen. Viktoru Muženko. Susitikimuose planuojama aptarti Ukrainos gynybos reformų eigą ir pasiekimus, įgyvendinamų projektų ir dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas, kitus aktualius klausimus.

NATO savaitė yra pažintinis-informacinis renginys apie NATO, renginyje aukšto rango Ukrainos karininkai ir civiliai tarnautojai supažindinami su NATO. Ukrainos sostinėje NATO savaitė rengiama 18-ą kartą. Ją organizuoja NATO gynybos koledžas, Lietuvos ambasada Ukrainoje, kuri jau ketvirtus metus iš eilės atlieka NATO kontaktinės ambasados funkcijas Ukrainoje, ir NATO atstovybė Kijeve.

Lietuva remia Ukrainą visomis įmanomomis ir teisiškai leidžiamomis formomis, įskaitant karinę paramą. Lietuva Ukrainai yra perdavusi ginkluotės elementų, nebenaudojamos amunicijos. Lietuvos civilinėse sveikatos priežiūros įstaigose ir karių reabilitacijos centre Druskininkuose priimami gydytis sužeisti ukrainiečiai, dalyvavę antiteroristinėje operacijoje.

Lietuvos kariuomenė bendradarbiauja su Ukrainos kariuomene karinio rengimo ir mokymo srityje. Ukrainos kariai kviečiami mokytis Lietuvos karinio rengimo įstaigose, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų mokslus Baltijos gynybos koledže. Lietuva kartu su Lenkija ir Ukraina yra įsteigusios trišalę brigadą LITPOLUKRBRIG.

Klausimas dėl „Rail Baltica“ finansavimo kelia nerimą

Tai, kad „Rail Baltica“ vėže galimas traukinių greitis Baltijos šalyse planuojamas 240 kilometrų per valandą, o Lenkijos pusė garantuoja tik iki 160 kilometrų per valandą greitį, gali kelti vis daugiau klausimų, per bendrą posėdį Lietuvoje kalbėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai.

Seime buvo surengtas bendras Baltijos Asamblėjos (BA) Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto ir Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdis. Jame pranešimą skaitęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad Lietuvoje „Rail Baltica“ projektas progresuoja, bet išlieka keli nerimą keliantys aspektai.

Pasak R. Masiulio, laukiama jau nutiestos vėžės nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kuri turi būti modernizuota dėl netenkinančių parametrų, studijos išvadų. Anot ministro, tik ji parodys, ar verta didinti greitį vėže iki 240 kilometrų per valandą, ar reikės tiesti naują vėžę. 

Studiją užbaigti žadėta pernai gruodį. Ministras išreiškė viltį, kad daugiau vėlavimų atliekant studiją nebus.

BA Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius posėdyje klausė ministro, ar greičių skirtumai nesukels problemų transportui ir ar bus užtikrinta, kad lenkiška technika turės galimybes važiuoti 240 kilometrų per valandą greičiu. 

„Labai aktualus klausimas. Techninių klausimų neturėtų kilti, nes riedmenys bet kokiu atveju bus pritaikyti prie infrastruktūros. 

Bet reikia suprasti, kad yra atviras klausimas dėl jungties nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Kaip jūs teisingai pastebėjote, Lenkijos pusėje nėra numatyta 240 kilometrų per valandą greitis. Baltijos šalyse tokį tikslą esame išsikėlę. Lietuviai jau yra pastatę europietišką vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kur techniškai pasiekti 240 km būtų labai sunku. Kaip tik dabar atliekama studija, kaip elgtis su ta vėže – ar bandyti maksimizuoti greitį, ar nutiesti naują vežę, kas būtų nemaži kaštai, bet galėtume sutaupyti 8 minutes“, – sakė R. Masiulis.

Pasak ministro, reikės rasti subalansuotą atsakymą, kurį techninį sprendimą pasirinkti, ir gerai pasverti, ar aštuonios minutės vertos investicijų, kurios gali siekti šimtus milijonų eurų. 

„Tai parodys studija, ir jos rezultatus reikės suderinti su Europos Komisija“, – sakė susisiekimo ministras.

Projekto „Rail Baltic“ koordinatorius Estijoje Kristjanas Kaunissaare`as posėdyje prasitarė, kad aukštas EK pareigūnas jam sakė, jog lenkai yra pasiekę nemažą proveržį traukinių greičio srityje. 

„Ir tai buvo paminėta „Rail Baltica“ projekto kontekste. Kaip matote, kalbant apie Lenkijos interesus, pastebime, kaip jie šiek tiek susipina. Bet kol kas tai tik gandai“, – sakė K. Kaunissaare`as.

Tuo metu BA Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotojas iš Latvijos Veiko Spolitis sakė, kad techniškai tokie greičių skirtumai nebūtų gerai.

„Dažnai važiuodavau į Ženevą greituoju traukiniu ir žinau, kas tai yra, kai nuo 300 kilometrų per valandą greičio traukiniai staiga mažina greitį prie Šveicarijos sienos. Jūs tikrai aiškiai pasakėte, kad EK bendradarbiauja su Lenkijos kolegomis. Lenkija didelė šalis, 40 mln. gyventojų, didelė teritorija, viskas suprantama. Tačiau, mano manymu, kas dabar yra svarbiausia, tai jų pačių namų darbai“, – kalbėjo V. Spolitis.

R. Masiulis posėdyje taip pat pabrėžė, kad Lietuvai itin svarbus į projektą „Rail Baltica“ įtrauktas ruožas Kaunas–Vilnius. 

„Buvo sutarta, kad jis bus projekto dalis. Tačiau kad ši projekto dalis būtų įvykdyta iki 2026 metų, turime pristatyti duomenis Europos Komisijai. Noriu pabrėžti, kad turime išspręsti tinkamumo finansavimui klausimą. Jei tai nebus išspręsta šio ruožo klausimu, visam projektui gali iškilti didžiulė rizika. 

Projektui „Rail Baltica“ reikia išlaikyti ES paramą aukščiausiu lygiu. Tai labai svarbu. Jei šis projektas nebus baigtas, tai bus kliūtis visam transeuropiniam tinklui. Tačiau projektą galėsime įgyvendinti, tik jeigu gausime didžiausią įmanomą ES paramą 2021–2027 metais“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

R. Masiulis pripažino, kad bendro projekto kaina taip pat labai svarbus klausimas, kuris kelia jam didelį nerimą. 

„Kaštus turime kiek įmanoma mažinti, nes mes atskaitingi ne tik prieš piliečius dėl to, kad projektas 15 proc. finansuojamas iš biudžeto, bet ir prieš ES. Turime taikyti tokius techninius parametrus ateities projektams, kurie ne tik padidintų galią, bet ir užtikrintų projekto rentabilumą“, – teigė R. Masiulis.

„Rail Baltica“ – svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios ES šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai – Suomija.

Startavo tarptautinis projektas „Aukų vietos // kaltininkų vietos. Istorinio-pilietinio ugdymo žemėlapių sudarymas, dekodavimas ir apdorojimas Europos jaunimo edukacijoje“

Kokios istorinės vietos ir įvykiai šiandien labiausiai pasitarnauja švietime apie žmogaus teises? Koks ryšys tarp istorinio ir pilietinio ugdymo ir šiuolaikinio švietimo žmogaus teisių srityje – ir kaip jis įgyvendinamas švietimo programose visoje Europoje?

2018 m. balandžio 13-17 d. trylikos Europos šalių atstovai iš įvairių atminimo vietų, muziejų, memorialų, mokslinių tyrimų ir jaunimo švietimo įstaigų susirinko Veimare, Vokietijoje, ir aptarė šiuos klausimus. Šis susitikimas – pirmoji tęstinio projekto, dedikuoto Europos švietimo ugdymui apie XX a. totalitarinius režimus ir kitas Europos politines ir pilietines katastrofas, dalis.

Projektui vadovauja Europos jaunimo švietimo centras Veimare (Veimaras, Vokietija). Lietuvoje šiam projketui atstovauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Projektas skirtas totalitarinių ir autoritarinių režimų palikimui 20-ojo amžiaus Europoje tirti ir viešinti bei perduoti Europos jaunimui istorines žinias apie šiuos režimus. Jame dėmesys skiriamas nacionaliniam socializmui, fašizmui, stalinizmui, bei vėlesniems komunistiniams ir kitiems autoritariniams pokario laikotarpio režimams Europoje. 

Projektas taip pat sukurtas siekiant išspręsti pedagogų ir jaunimo darbuotojų iššūkius dirbant su sudėtinga demokratinio pilietiškumo ir žmogaus teisių ugdymo švietimo tema, perteikiant jiems naujas žinias ir išplečiant istorinio/pilietinio ugdymo perspektyvas.

Keletas bendrų projekto renginių vyks 2018 m.: mokymai su edukacija dirbantiems asmenims Poznanėje (Lenkijoje), vasaros stovykla jauniems žmonėms Kroatijoje. Projektą vainikuos  baigiamoji konferencija Ispanijoje, žymiojoje Gernikoje.

Ministerijoje vykusioje diskusijoje pabrėžta informacinio raštingumo ir kritinio mąstymo svarba

Balandžio 20 d. Kultūros ministerijoje įvyko susitikimas-diskusija „Išeivių iš Azijos ir Afrikos įvaizdis Lietuvos viešojoje erdvėje ir jų sociokultūrinės integracijos iššūkiai“, kuriojee dalyvavo žiniasklaidos, valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovai. Bendrai susitikime buvo sutarta dėl medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo, kritinio mąstymo skatinimo svarbos, siekiant žiniasklaidos ir visuomenės neigiamų nuostatų, susijusių su pabėgėliais, kaitos.

Renginio metu žurnalistas Darius Matas skaitė pranešimą „Neigiamas pabėgėlių įvaizdis Lietuvoje: koks žiniasklaidos vaidmuo?“. Buvo pristatytas D. Mato 2015-2016 m. atliktas tyrimas apie pabėgėlius ir Lietuvos žiniasklaidos kuriamą jų įvaizdį, stereotipų įtaką, kritinio mąstymo ugdymo svarbą.

2015-2016 m. tam tikrais periodais naujienų portalų skelbtą informaciją analizavęs D. Matas pastebėjo, kad Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje vyrauja neigiami stereotipai apie pabėgėlius. Jie dažniausiai vadinami „nesuvaldomais“, „agresyviais“, „linkusiais nusikalsti“, „pašalpų gavėjais“. Neretai pabėgėliai Lietuvos viešojoje erdvėje yra siejami su teroristinių grupuočių Europoje vykdoma veikla.

Remiantis pranešėju, lietuviams trūksta žinių apie pabėgėlių religiją, gyvenimo būdo ypatumus, pasaulėžiūrą. Todėl Lietuvos žiniasklaida, kaip viena iš Lietuvos gyventojų suvokimą apie pasaulį konstruojančių institucijų, galėtų atlikti svarbią ugdomąją, šviečiamąją veiklą.

„Žiniasklaida turi galios ir keisti auditorijos nuostatas: užtikrindama įvairių socialinių grupių žinomumą ir tarpusavio ryšį – tai viena iš jos funkcijų“, - pabrėžė žurnalistas.  

Renginyje dalyvavę Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius pastebėjo, kad Lietuvos žurnalistai retai įsigilina į aprašomas situacijas, nepastebi platesnio konteksto ir geresniam situacijos suvokimui svarbių detalių. Daugelis Lietuvos viešojo erdvėje veikiančių ir apie išeivius iš Azijos ir Afrikos informaciją skleidžiančių asmenų bei organizacijų turi įvairių su tuo susijusių interesų, trukdančių nešališkam aprašomų sudėtingų situacijų vertinimui.  

Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto atstovas dr. Karolis Žibas pažymėjo, kad tarp saviraiškos laisvės ir neapykantos kalbų, susijusių su neapykantos nusikaltimais, egzistuojanti skiriamoji linija yra labai neryški. Pasak jo, Lietuvos žiniasklaidos ir visuomenės požiūris į pabėgėlius yra tiesiogiai susijęs su požiūriu į kitą, gebėjimu priimti kitoniškumą. Pabėgėlių įvaizdis ir susiję problemos gali būti skirtingai matomos nacionaliniame, regioniniame ir globaliame lygmenyse. K.Žibas pastebėjo, kad šiuo metu žiniasklaidos dėmesys pabėgėlių temai, lyginant su 2015 m., pastebimai sumažėjęs, nors pati problema, ypač vertinant platesnėje geografinėje erdvėje, gerokai padidėjusi.   

1863 m. sukilėlių tapatybei nustatyti – pažangūs gyvybės mokslų metodai 

Mokslininkai imasi naujų metodų, siekdami išaiškinti Gedimino pilies kalne rastų 1863 m. sukilimo vadų palaikų tapatybes. Tai įgyvendinti padės penktadienį Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir biotechnologijų įmonės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pasirašyta sutartis, pagal kurią įmonė nemokamai suteiks genetiniams tyrimams būtinus reagentus.

1863 m. sukilėlių palaikai buvo rasti pernai, atliekant Gedimino pilies kalno archeologinius tyrimus. Šiuo metu 17-os asmenų palaikus tiria Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų komanda, vadovaujama VU Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Jankausko.

Prof. R. Jankauskas sako, kad kalne tikrai buvo palaidotas vienas aktyviausių sukilimo vadų – Zigmantas Sierakauskas. Tai patvirtina šalia kūno rastas vestuvinis žiedas, antropologiniai identifikaciniai duomenys. Kitų 16-os žmonių palaikus siekiama identifikuoti pasitelkus ir genetinius tyrimus.

„Šiuo metu ieškome aukų palikuonių pagal geneologinį medį. Keletą jau pavyko rasti. Pasitelkdami gyvybės mokslų metodus, lyginsime pačių palaikų genetinius duomenis tarpusavyje, palikuonių ir rastų palaikų DNR. Taip galime net ir praėjus keliems šimtmečiams nustatyti asmens tapatybę“, – apie tyrimą pasakoja profesorius.

Lietuva tik neseniai minėjo savo valstybės atkūrimo šimtmetį ir, pasak prof. R. Jankausko, toks atradimas yra dar viena dovana mūsų valstybingumui.

„Šis atradimas Lietuvai reiškia istorinės teisybės atkūrimą: šie žmonės yra vieni iš mūsų nacionalinių simbolių. Be to, viena iš svarbiausių žmogaus teisių – būti palaidotam kape su savo vardu ir pavarde. Tai yra vienas prasmingiausių tyrimų Vilniaus universiteto istorijoje“, – pabrėžia jis.

Sudėtingus genetinius palaikų tyrimus atliks Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai. Šiems tyrimams biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ dovanoja reagentų komplektą, kuris skirtas nustatyti DNR profilius iš kaulinio audinio naujos kartos sekoskaitos ir kapiliarinės elektroforezės metodais.

Dirvožemyje mineralinio azoto atsargos 2018 metų pavasarį

Jau baigti pavasariniai mineralinio azoto tyrimai, kuriuos užsakė Žemės ūkio ministerija. Į žemdirbiams rūpimą klausimą – kiek mineralinio azoto dirvožemyje liko po šios žiemos –Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai atsako trumpai – mažai ir labai mažai.

Mineralinio azoto kaip niekad mažai

Kaip parodė balandžio 5-13 d. iš visos Lietuvos (daugiau kaip 200 aikštelių) surinktų dirvožemio ėminių  tyrimai, mineralinio azoto nustatyta labai mažai. 0-60 cm sluoksnyje jo vidurkis  šalyje buvo 31,3 kg/ha.  Mažai jo buvo ir Vidurio Lietuvoje, nors vyrauja sunkesnės dirvos ir tręšiama gausiau – 40,0 kg/ha.

Tuo tarpu Vakarų ir Rytų Lietuvoje jo rasta vos 30,2 ir 25,6 kg/ha. Jei ankstesniais metais intensyviai tręšiamuose plotuose mineralinio azoto nustatydavome 90-120 kg/ha, tai šį pavasarį didžiausios reikšmės siekė 50-60, o Rytų Lietuvoje 40-50 kg/ha. Net 55 % tirtų dirvožemio ėminių mineralinio azoto 0-60 cm gylyje turėjo mažiau nei 35 kg/ha. Tuo tarpu 2012 ir 2014 m. šalyje mineralinio azoto vidurkis buvo atitinkamai 64,3 ir 61,0 kg/ha arba dvigubai didesnis. Šį pavasarį nustatytame mineraliniame azote amoniakinio ir nitratinio azoto vidutinis santykis nustatytas 1:6,3. Tuo tarpu pagal gylius mineralinis azotas vidutiniškai šalyje pasiskirstė sekančiai: 0-30 cm – 21,6, 30-60 cm – 9,7, 60-90 cm – 9,47 kg/ha.

Šlapių metų pasekmės

Mažai mineralinio azoto dirvožemyje buvo nustatyta jau 2017 m. lapkričio pradžioje. To priežastis – intensyvus, o kai kur ir ekstremalus lietus vasaros pabaigoje ir rudenį. Lapkričio–sausio mėnesiais dar daug kritulių iškrito Vakarų Lietuvoje, todėl ten nitratų plovimasis gilyn dirvožemiu vyko intensyviau nei kituose Lietuvos regionuose. Vasario – kovo mėnesiais kritulių iškrito mažiau, o susidaręs pašalas stabdė šį procesą. Tačiau žiemą dirvožemio organinės medžiagos mineralizacija beveik nevyko, todėl mineralinio azoto atsargos nepasipildė. Dirvožemiui tekusį perteklinį vandens kiekį akivaizdžiai rodo jau ilgą laiką patvinusios upės, o tyrimams surinkti dirvožemio ėminiai buvo kaip niekad drėgni. Kai kur žemesnėse vietose ir gilesniuose sluoksniuose, ypač 60-90 cm gylyje, teko zondu tyrimams imti skystą dirvožemio masę.

Kaip tręšime azotu?

Anksti pavasarį lengvai augalų įsavinamas azotas yra labai reikalingas augantiems augalams ir mikroorganizmams, ypač vykdantiems organinės medžiagos ir augalinių liekanų skaidymą. Todėl svarbu nepavėluoti tręšti azotu augančių augalų. Be to, dirvožemyje esantis mažesnis mineralinio azoto kiekis rodo, kad šiemet azoto trąšų normą reiks didinti. Plotuose, kur žemės našumo balas yra didesnis nei 37 balai ir planuojami bei gaunami didesni žemės ūkio augalų derliai, azoto trąšų norma turėtų būti 20-30 kg/ha didesnė. Mažesnio našumo ir derlingumo dirvožemiuose azoto reiktų 10-20 kg/ha daugiau. Ten, kur šį pavasarį augalai dar nepasėti bei daugiamečių žolių ir daugiamečių augalų plotuose, azoto normą, įtraukiant šį padidinimą, reikia įterpti su pagrindiniu ar papildomais tręšimais. Žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose įterpti su papildomu tręšimu, nes daugelis pirmą tręšimą azotu yra jau atlikę. Tačiau plotuose, kur po žiemos augalai išretėję ar lomose nunykę, reikia įvertinti ar tokiuose plotuose azoto normą didinti tikslinga.

Nors šiemet dirvožemyje mineralinės sieros tyrimų nebuvo vykdyta, tačiau patirtis rodo, jog dirvožemyje esant mažai nitratų, mažiau būna ir sulfatų. Todėl rekomenduojama rapsus siera patręšti 20–40 kg/ha, o javus – 10–20 kg/ha normomis. Jei nėra galimybės sieros trąšų įterpti pagrindiniu ar papildomu tręšimu, tuomet reiktų augalus nupurkšti sieros trąšomis per lapus.

Unikaliame bėgime naikintuvų kilimo-tūpimo taku „Runway Run 2018“  dalyvavo apie 7 tūkst. bėgimo entuziastų

Balandžio 21 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyko tradicinis ir vienintelis toks unikalus šalyje bėgimas naikintuvų kilimo-tūpimo taku „Runway Run 2018“. Lietuvos įstojimo į NATO 14-osioms metinėms pažymėti skirtame bėgime dalyvavo apie 7  tūkst. bėgikų, tarp kurių buvo gausus Lietuvos kariuomenės, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje, sąjungininkų karių ir įvairaus amžiaus bėgimo entuziastų būrys. Kartu su kariais ir bėgimo entuziastais renginyje dalyvavo ir krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.

Istorinės patrankos šūviui paskelbus bėgimą pradžią, kartu su gausiu bėgikų būriu startavo ir šiuo metu NATO oro policijos misijoje dalyvaujantys Danijos karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais F-16 .

Pirmasis finišo liniją kirto Justinas Beržanskis, o tarp moterų pirmąja vieta džiaugėsi Kamilė Vaičiulytė. Visiems bėgimo dalyviams, sėkmingai įveikusiems 3 km nuotolį, buvo įteikti atminimo suvenyrai.

Gausiausios bėgikų komandos buvo apdovanotos specialiais Krašto apsaugos ministro ir Užsienio reikalų ministerijos prizais. Krašto apsaugos viceministras G. Jeglinskas gausiausia karių komanda paskelbtai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės komandai, kurią sudarė 250 karių, įteikė krašto apsaugos ministro prizą.  Gausiausia ne karių komanda pripažinta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kurios sudėtyje buvo 150 žmonių.

Renginio metu vykusioje karinės technikos ekspozicijoje buvo galima apžiūrėti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karių atsigabentą karinę techniką – 50 tonų sveriantį tanką „AMX Leclerc“, įvairias pėstininkų mašinas C90, „Fennek“, „Boxer“  ir kitas, susipažinti su pėstininkų karine ginkluote, pasimatuoti kario ekipuotę, užduoti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atstovams rūpimus klausimus apie nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. „Runway Run 2018“ renginio dalyviai taip pat turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos policijos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos eksponuota technika ir įranga, pasivaišinti kariška arbata, pasiklausyti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro bei dainininkės Beatrich.

JT Saugumo Taryba Švedijoje aptaria Šiaurės Korėjos, Sirijos klausimus

Švedijos vyriausybės kvietimu kasmetinis neformalus JT Saugumo Tarybos darbo posėdis vyksta buvusio JT generalinis sekretoriaus Dago Hammarskjoldo sodyboje Bakokroje šalies pietuose.

Reuters/Scanpix nuotr.

D. Hammarskjoldas – švedų diplomatas, vadovavęs Jungtinėms Tautoms iki savo žūties per lėktuvo katastrofą 1961 metais.

A. Guterresas, kalbėdamas su žurnalistais prie šeštadienio susitikimą, trumpai pakomentavo Šiaurės Korėjos pareiškimą, kad ji stabdo branduolinius ir ilgojo nuotolio raketų bandymus.

JT generalinis sekretorius sakė optimistiškai vertinąs tokį Pchenjano sprendimą. Anot jo, „kelias taikiam Korėjos pusiasalio branduoliniam nusiginklavimui yra atviras“.

Tuo tarpu JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley pareiškė, kad diplomatai „vis dar aklavietėje“ dėl Sirijos klausimo.

Susitikimas Švedijoje vyksta praėjus savaitė po Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir JAV surengtų smūgių Sirijos cheminių ginklų infrastruktūrai. Šios šalys pareiškė, kad Sirijos prezidento Basharo al Assado režimas yra atsakingas už įtariamą cheminę ataką Dumos mieste.

Luca Jahier išrinktas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininku

Luca Jahier (Italija) išrinktas 32-uoju Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK), ES institucijos, atstovaujančios organizuotai pilietinei visuomenei, pirmininku, kuris jai vadovaus ateinančius dvejus su puse metų. Naujų dviejų pirmininko pavaduotojų pareigas eis Milena Angelova (Bulgaria), atsakinga už biudžetą, ir Isabel Caño Aguilar (Ispanija), atsakinga už komunikaciją.

Savo kalboje, pasakytoje balandžio 18 d. EESRK plenarinėje sesijoje, kuri užbaigė Georges'o Dassiso pirmininkavimo laikotarpį, naujasis pirmininkas L. Jahier išdėstė keturis savo programos prioritetus, kuriuos sudaro: darnus vystymasis, taikos skatinimas, kultūros vaidmens stiprinimas ir Europos jaunimo vaidmens stiprinimas.

Gerai įvertindamas savo pirmtako G. Dassiso darbą sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip migracija, socialinis ramstis ir Europos ateitis, L. Jahier sakė, jog norėtų toliau eiti šiuo keliu ir suteikti EESRK dar svarbesnį vaidmenį kovojant su nacionalistinėmis ir populistinėmis tendencijomis, kurios daugelyje valstybių narių stiprėja, taip pat sprendžiant mažėjančios erdvės pilietinei veiklai problemą.

Kitaip nei EESRK nariai, kurie renkami penkerių metų kadencijai, pirmininkas ir du pirmininko pavaduotojai renkami iš trijų grupių (Darbdavių, Darbuotojų ir Įvairių interesų grupė) rotacijos principu dvejų su puse metų kadencijai. Jie išrenkami paprasta balsų dauguma steigiamojoje sesijoje, kuri šia proga įvyko balandžio 18 d. Tai vadinama Komiteto sudėties atnaujinimu įpusėjus kadencijai. Išrinktasis pirmininkas išdėsto savo kadencijos darbo programą. Pirmininkas atsako už sklandžią Komiteto veiklą ir atstovauja EESRK santykiuose su kitomis institucijomis ir organais. Du pirmininko pavaduotojai renkami iš dviejų grupių, kurioms nepriklauso pirmininkas, ir yra atitinkamai atsakingi už komunikaciją ir biudžetą.

EESRK sudaro 350 narių, atstovaujančių visoms 28 ES valstybėms narėms. EESRK narius nacionalinių vyriausybių teikimu penkerių metų kadencijai skiria Europos Sąjungos Taryba. Paskirti nariai dirba nepriklausomai, atstovaudami visų ES piliečių interesams. Komiteto nariai nėra politikai, jie yra darbdaviai, profesinių sąjungų ir įvairių grupių, pavyzdžiui, ūkininkų, vartotojų ir aplinkos apsaugos organizacijų, socialinės ekonomikos, MVĮ, laisvųjų profesijų ir asociacijų, atstovaujančių neįgaliesiems, savanoriškos veiklos sektoriaus, lyčių lygybės srities, jaunimo, akademinės bendruomenės ir kt. atstovai.

 Inovacijų reforma: mokslininkai bus skatinami padėti verslui kurti inovatyvius produktus

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Tai iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo principus ir užtikrins mokslininkų įsitraukimą į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą.

„Turime gerų mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių, tačiau tai reti atvejai, nes teisės aktai yra tokie, kad mokslininkui tiesiog neapsimoka teikti paslaugas įmonėms – jo vertinimas ar karjera nepriklauso nuo verslo užsakymų, juolab nuo teikiamų paslaugų, reikalingų naujiems produktams kurti. Todėl šiandien verslas iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų sunkiai gali nusipirkti eksperimentinės plėtros paslaugų, būtinų kuriant inovatyvius produktus. Valstybėje yra nusistovėjusi praktika, kai didžioji dalis mokslo ir studijų įstaigas pasiekusių lėšų buvo skirta mokslo žinioms kurti, nesiekiant jų pritaikyti rinkai ir valstybei reikalingiems produktams tobulinti. Šia reforma siekiame tokią situaciją pakeisti“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Pasak ministro, iki šiol daugybė verslo įmonių savo lėšomis kūrė inovatyvius produktus negaudami Europos Sąjungos paramos, nes priemonės buvo orientuotos ne į produktų, o į mokslo žinių kūrimą. Įgyvendinus reformą verslas turės palankesnes galimybes gauti finansavimą produktams tobulinti, o mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų vykdydamas verslo užsakymus.

„Įgyvendinant reformą pirmiausia reikia pakeisti teisės aktus, kad mokslininkui būtų prasminga bendradarbiauti su verslu, pavyzdžiui, kad mokslo žinių pritaikymas kuriant naują produktą turėtų teigiamą poveikį jo akademinei karjerai, kad fundamentinių ir taikomųjų mokslo žinių pritaikymas verslo reikmėms labiau atsilieptų jo gerovei ir pan. Antras svarbus darbas – Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas programas kuo labiau orientuoti į inovatyvių produktų kūrimą. Tai būtų naudinga ne tik šalies mokslui, bet ir ekonomikai“, – sako V. Sinkevičius.

Reformai papildomo finansavimo nereikės, tiesiog 2014–2020 metų ES finansinio laikotarpio fondų investicijos bus tikslingiau nukreipiamos inovatyvius produktus kuriantiems mokslo ir verslo projektams. Planuojama, kad 2019 metais investicijoms bus skiriama 108 mln. eurų, o visa planuojama reformos investicija sieks 622 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Didžioji dalis lėšų bus skirta inovatyvių produktų kūrimui finansuoti, dalis – moksliniams tyrimams ir naujų produktų tobulinimui reikalingai infrastruktūrai kurti (tai yra specialioms tyrimams būtinoms patalpoms įrengti, prietaisams įsigyti, laboratorijoms modernizuoti ir pan.) ir inovatyvių investicijų pritraukimo sistemai gerinti.

„Verslas yra suinteresuotas pirkti paslaugas iš mokslo, nes pasitelkus patikimų, infrastruktūros ir žinių turinčių partnerių būtų kur kas efektyviau išnaudotos skiriamos lėšos. Skaičiuojama, kad 2016 metais inovacinę veiklą Lietuvoje vykdė beveik pusė šalies įmonių ir tam skyrė 1,3 mlrd. eurų. Sudarius palankias sąlygas verslas sutaupytų, nes nereikėtų savo mokslinių tyrimų infrastruktūros, o mokslo institucijos turėtų galimybę daugiau uždirbti ir didinti mokslininkų atlyginimus“, – teigia ūkio ministras.

Skaičiuojama, kad inovacijų reforma sudarys galimybes gyventojų atlyginimams augti šeštadaliu greičiau, penktadaliu pagreitins BVP augimą, o 2020 metais eksporto mastą padidins dar 1,4 mlrd. eurų.

Šeštadienį Maskvą siaubė audra

 Dėl smarkaus vėjo lūžo medžiai, namų stogai, krito reklaminiai stendai, rašo newsru.com.Anot miesto mero Sergejaus Sobianino, audros metu žuvo mergaitė, remiantis naujausiais duomenimis, dar 12 žmonių sužeista.

Reuters/Scanpix nuotr.

Nukentėjo ir transporto susisiekimas. Priemiestiniai traukiniai atidedami dėl keliuose nuvirtusių medžių, metro keleiviai stotyse perspėjami dėl siaučiančio vėjo lauke. Lėktuvų skrydžiai dėl didelio vėjo nukreipiami į kitus oro uostus.

OPCW ekspertai paėmė mėginių Sirijos mieste Dumoje

Tarptautinė cheminių ginklų priežiūros agentūra pranešė, kad jos inspektoriai šeštadienį paėmė mėginių Sirijos mieste Dumoje, kur, kaip įtariama, buvo įvykdyta nuodingųjų dujų ataka.

AFP/Scanpix nuotr.

Pasak Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW), tiriamoji misija šeštadienį apsilankė Dumoje ir paėmė „mėginių tyrimams dėl įtarimų, kad 2018 metų balandžio 7 dieną buvo panaudoti cheminiai ginklai“.

„OPCW įvertins padėtį ir apsvarstys būsimus žingsnius, tarp jų ir kitą galimą apsilankymą Dumoje," – sakoma organizacijos pareiškime.

Rusijos užsienio reikalų ministerija prieš tai pranešė, kad inspektoriai atvyko į Dumą.

„OPCW darbuotojų saugumą garantuota ne tik Sirija, bet ir Rusijos karinio kontingento Sirijoje vadovybė," – pažymėjo ji.

Atgal