Į pradžią
04.21. Naujausios žinios
Prezidentei – Popiežiaus Pranciškaus laiškas
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo Popiežiaus Pranciškaus laišką. Juo Šventasis Tėvas dėkoja Prezidentei už sveikinimus penktųjų išrinkimo Popiežiumi metinių proga.
„Šiltai laukiu savo artėjančio vizito į Lietuvą, – rašoma Popiežiaus laiške, – ir laiminu Jus bei visus Lietuvos žmones Visagalio Dievo vardu.“
Sveikindama Popiežių Prezidentė palinkėjo Šventajam Tėvui įkvėpimo ir ryžto toliau skleisti tikėjimu paremtą viltį, vienijant viso pasaulio žmones taikesniam, teisingesniam, tauresniam gyvenimui. Prezidentė taip pat padėkojo Popiežiui už nuolatinį dėmesį Lietuvai ir jos žmonėms, su dideliu džiaugsmu laukiantiems Šventojo Tėvo apsilankymo mūsų šalyje.
Prezidentės ir Katalikų Bažnyčios kvietimu Popiežius Pranciškus su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis rugsėjo 22–23 dienomis.
Vaikų į priešmokyklinį ugdymą neleidžiančius tėvus siūloma bausti baudomis
Siūloma nustatyti administracinę atsakomybę tėvams (globėjams) už vengimą arba kliudymą leisti vaikus mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
Tai numatančią Administracinių nusižengimų kodekso pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
Už tai siūloma bausti įspėjimu arba bauda nuo 140 (vieno šimto keturiasdešimt) iki 300 (trijų šimtų) eurų.
Projektas parengtas, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Švietimo įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatytas privalomas priešmokyklinis ugdymas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
„Kodekso pakeitimo projektas parengtas, norint užtikrinti, kad visi vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, būtų ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą. O tėvams (globėjams) būtų numatoma atsakomybė ir būtų teisiškai įtvirtinta administracinė atsakomybė, jei jie vengtų leisti vaiką ugdytis į įstaigą, vykdančią priešmokyklinio ugdymo programą, ar kliudytų vaikui ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą“, – sako E. Jovaiša.
Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekso 80 straipsnis už kliudymą vaikui mokytis numato administracinę atsakomybę tėvams (globėjams, rūpintojams), jei jie vengia leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudo vaikui iki 16 metų mokytis tik pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Ir gauna įspėjimą arba baudą nuo 140 iki 300 eurų. Tačiau šiuo metu nėra numatyta administracinė atsakomybė, jei tėvai (globėjai, rūpintojai) vengia arba kliudo leisti vaiką ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
„Luminor“ užbaigė naujo vardo įvedimą
„Luminor“ bankas užbaigė savo vardo keitimo procesą – naujasis vardas pakeitė pavadinimus „Nordea“ ir DNB.
Pranešimo autorių nuotr.
„Banko „išvaizdos“ suvienodinimas tapo naujo vardo įvedimo užbaigiamuoju projektu, klientai nuo šiol mus visur Lietuvoje, taip pat ir Latvijoje bei Estijoje, matys vienodai, jiems bus paprasčiau mus surasti ir pasinaudoti paslaugomis. Projektas buvo svarbus tiek klientams, tiek banko komandai, nes nuo šiol visą dėmesį skiriame naujų sprendimų ir bankinių produktų kūrimui ir tobulinimui. Džiaugiamės, kad visą žymėjimo keitimą pavyko įgyvendinti per tris mėnesius“, – sako „Luminor“ Privačių klientų departamento vadovė Vaineta Barevičiūtė.
Lietuvoje buvo atnaujinti 37 skyriai bei 368 bankomatai.
Prezidentė kviečia sodinti šimtmečio ąžuoliukus
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kviesdama visus prisijungti prie pavasarinių aplinkos tvarkymo ir medžių sodinimo iniciatyvų, Prezidento rūmų parke pasodino ąžuoliuką valstybės atkūrimo šimtmečio garbei.
LR Prezidento kanceliarijos nuorauka
Jau šiandien visoje Lietuvoje prasideda aplinkos tvarkymo akcija „Darom“, o po savaitės – nacionalinė miško sodinimo šventė.
Pasak Prezidentės, valstybės atkūrimo šimtmetį daugelis galėtume įprasminti prie savo namų, gimtosiose vietose pasodindami ąžuoliukų ir kitų medelių, kad augdami jie mums primintų šiuos nepaprastus 2018-uosius, kai ypač dažnai kartojome žodį Nepriklausomybė. Sodinti medžius, paminint reikšmingas datas ir įvykius, yra sena Lietuvos tradicija.
Šalies vadovės pasodintas ąžuoliukas yra išdaigintas iš Biržų rajone Purviškių kaime augančio istorinio ąžuolo. Po juo knygnešių karaliumi vadintas Jurgis Bielinis slėpdavo lietuvišką spaudą. Šiemet sausį sukako 100 metų po garsiojo knygnešio mirties, kuri jį užklupo pakeliui į Vilnių, skubantį sužinoti apie pasirengimą atkurti valstybę.
Knygnešystė, kaip pasipriešinimas Rusijos caro valdžios paskelbtam lietuviško žodžio draudimui, truko keturis dešimtmečius. Užsienyje atspausdintas lietuviškas knygas į Lietuvą gabeno apie trys tūkstančiai knygnešių. Jų veiklą, taip pat artinusią nepriklausomybę, UNESCO yra įvertinusi kaip unikalų, pasaulyje atitikmenų neturintį reiškinį.
Sodinant ąžuoliuką dalyvavo J. Bielinio proproanūkė, muzikos mokytoja ir chorvedė vilnietė Viktorija Silenkovaitė.
Prezidentūros parkas, kuriame bus galima pamatyti ir Prezidentės pasodintą šimtmečio ąžuoliuką, vėl bus atviras lankytojams nuo balandžio 28 dienos.
Piliuonos gimnazija keičia įvaizdį
Kauno rajono savivaldybė rūpinasi ne tik prestižinėmis gimnazijomis, bet nepamiršta nutolusių nuo miesto ugdymo įstaigų. Viena tokių – Taurakiemio seniūnijoje įsikūrusi Piliuonos gimnazija, kuriai rekonstruoti prireiks beveik 2,6 mln. eurų.
Penktadienį statybvietėje apsilankęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, pabrėžė, kad šioje vietovėje ugdymo įstaiga būtina, joje mokosi ne tik aplinkinių kaimų, bet ir Pakuonio gyvenvietės (Prienų r.) vaikai.
1988 m. pastatytas administracinis pastatas buvo nepritaikytas mokyklos reikmėms. Čia po vienu stogu glaudėsi ambulatorija, laisvalaikio salė, biblioteka, koplyčia. Nebuvo sporto salės, todėl mokiniams tekdavo mankštintis mokyklos vestibiulyje arba lauke.
Projektas „Kauno r. Piliuonos kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymas ir pritaikymas aktyvaus laisvalaikio ir kultūrinei veiklai“ įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritį „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“. Bus atnaujinta mokyklos šildymo sistema, įėjimas pritaikytas neįgaliesiems, o erdvės išplanuotos atsižvelgiant į mokytojų ir mokinių poreikius.
Mokyklos sporto salę numatyta įrengti pertvarkytoje aktų salėje, o pastaroji bus įrengta vidiniame kieme. Mokyklos prieigose prisėsti kvies suoliukai, o rekonstruotoje aikštelėje galės vykti ir bendruomenės renginiai. Pastatas šiltinamas, keičiama šildymo sistema, elektros instaliacija. Atlikus rekonstrukciją, padidės pastato tūris ir plotas.
Mokyklos techninį projektą parengė UAB „Archispektras“, o darbus atlieka konkursą laimėjusi UAB „Versina“. Darbų vykdytojas Rimvydas Sakalauskas parodė merui jau atliktus darbus ir patikino, kad viskas vyksta pagal planą. Dalimi atnaujintų patalpų Piliuonos bendruomenė galės naudotis jau nuo šių metų rugsėjo. Visiškai atnaujinti objektą numatyta iki 2020 m.
Sparčiai vyksta ir Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos rekonstrukcijos darbai. Savivaldybės dėmesio taip pat sulauks Ežerėlio, Neveronių, Vandžiogalos gimnazijos.
V. Makūnas tvirtino, kad strateginis Kauno rajono savivaldybės tikslas – atnaujinti visas rajono u
Atvirų durų dieną lankytojams pristatyta Karo akademija ir kariūnų studijosBalandžio 20 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje buvo surengta atvirų durų diena. Lankytojai galėjo iš arti pamatyti, kur Lietuvos kariuomenei rengiami karininkai vadai.
Svečiams buvo pristatytos universitetinių studijų ir karinio rengimo programos, priėmimo į šią aukštąją mokyklą sąlygos. Visi norintys galėjo dalyvauti ekskursijose po Akademiją, sužinoti, kaip gyvena ir mokosi kariūnai. Buvo galima pašaudyti lazerinėje šaudykloje, užsukti į Kariūnų batalioną, apsilankyti sporto komplekse, ramovėje, muziejuje ir kt., apžiūrėti karinės technikos ir ginkluotės parodą. Specialiai svečiams kariūnai pademonstravo kovinių veiksmų operaciją, koncertavo choras „Kariūnas“ ir kariūnų grupė „Vytis“. Savo karinę techniką pristatė NATO šalių sąjungininkių Prancūzijos ir Vokietijos kariai.
Akademijos viršininkas brg. gen. Algis Vaičeliūnas, sveikindamas atvykusiuosius, pažymėjo, kad jie lankosi Lietuvos aukštojoje mokykloje, kuri, nors ir yra atvira visuomenei, vis tiek daug kam atrodo paslaptinga ir išskirtinė. „Karo akademija yra universitetas, kuriame galite pasiekti daugiau, negu galvojate, – kreipėsi į juos brg. gen. A. Vaičeliūnas. – Kaip Lietuvos karo akademijos vadovas noriu drąsiai jus visus paraginti – pasitikėkite mumis ir tiesiog ženkime kartu. Mes padėsime jums pasiekti gyvenime daugiau, padėsime jums tapti lyderiais, savo srities profesionalais ir, žinoma, tapti ištikimais savo valstybės gynėjais.“
Renginyje dalyvavę vyresniųjų klasių moksleiviai sakė, kad jie visų pirma norėjo išsiaiškinti, kaip vyksta atranka į studijas Karo akademijoje, kokias studijų programas galima pasirinkti, kokios yra priėmimo sąlygos ir kiti reikalavimai. Taip pat buvo įdomu iš pačių kariūnų išgirsti, kaip jie čia gyvena ir studijuoja, sužinoti, kokios yra baigusiųjų studijas Lietuvos karo akademijoje karjeros perspektyvos.
Vilnietis Karolis patvirtino, kad Akademijoje lankosi galvodamas apie studijas šioje aukštojoje mokykloje. „Esu vienuoliktokas, todėl reikia apsispręsti, ką norėsiu veikti baigęs mokyklą. Esu šaulys, todėl mane domina studijos Lietuvos karo akademijoje, kuri išsiskiria drausme ir griežtu dienos režimu, – pasakojo vaikinas. – Matau, kad kariūnų gyvenimas ir veikla atitinka mano pomėgius. Tai padės greičiau apsispręsti ir rinkti studijas Karo akademijoje.“
Iš Šiaulių su draugais atvykusi Daiva prisipažino, kad Akademijoje lankosi jų iniciatyva. „Dėmesį patraukusį Akademijos stendą pamačiau mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2018“, kurioje su bičiuliais ir bendraklasiais domėjausi Lietuvos aukštųjų mokyklų programomis, – prisiminė mergina. – O šiandien atsirado proga atvažiuoti į sostinę ir savo akimis iš arti pamatyti kariūnų gyvenimą. Todėl dabar esu čia, Lietuvos karo akademijoje.“
Studijos Lietuvos karo akademijoje
Lietuvos karo akademija yra vienintelė Lietuvoje universitetinė aukštoji mokykla, rengianti ir ugdanti visapusiškai išsilavinusius, kritiškai mąstančius ir savarankiškus karininkus. Kokybišką būsimų karininkų rengimą ir ugdymą užtikrina efektyviai suderintos universitetinės ir karinės studijos, pagrįstos šiuolaikiniais mokymo metodais ir moksliniais tyrimais, aukšta universitetinių ir karinių studijų dėstytojų ir kitų darbuotojų kompetencija.
Kariūnai, baigę Karo akademiją, įgyja ne tik būrio vado kvalifikaciją ir pirmąjį karininko (leitenanto) laipsnį, bet ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą.Visas studijų programas Akademijoje finansuoja valstybė.
2018–2019 mokslo metais Karo akademijoje bus galima rinktis vieną iš trijų pirmosios pakopos studijų programų – Gynybos technologijų vadybos, Tarptautinių santykių ar Nacionalinio saugumo ir gynybos – ir įgyti atitinkamai vadybos, politikos mokslų arba visuomenės saugumo krypties profesinių žinių ir praktinių įgūdžių. 3,5 metų trunkančios studijos orientuotos į bendrąjį universitetinį išsilavinimą, kokybišką teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Jas baigusiems suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis
Akademijos universitetinių bakalauro studijų programos pritaikytos ne tik būsimam karininkui, bet ir į atsargą išėjusiam kariui arba dėl kitų priežasčių pagal civilinę specialybę valstybės ar privačiame sektoriuje dirbančiam asmeniui. Ekspertai pažymi, kad jos yra patrauklios Lietuvos jaunimui, nes atspindi šalies aktualijas, yra lygiavertės arba netgi kai kuriais aspektais lenkia kitų universitetų programas. Kariūnams dėsto aukštos kvalifikacijos, mokslo laipsnius turintys Lietuvos ir užsienio dėstytojai.
Siekdama plėsti studijų tarptautiškumą, Akademija nuolat dalyvauja tarptautiniuose studentų mainuose, kariūnams suteikiama galimybė kaupti žinias ir patirtį studijuojant kitų šalių aukštosiose mokyklose. Lietuvos karo akademija aktyviai dalyvauja Erasmus+ programoje.
Studijuojantiems Lietuvos karo akademijoje kariūnams sudarytos sąlygos dalyvauti kultūriniame, sportiniame ir visuomeniniame gyvenime. Akademijos auklėtiniai dainuoja LKA chore „Kariūnas“, šoka jos sportinių šokių kolektyve, yra sukūrę roko grupę. Norintys gerinti savo fizinį pasirengimą lanko įvairių sporto šakų treniruotes, siekiantys lavinti karinius įgūdžius gali dalyvauti LKA žvalgų užsiėmimuose ir pan.
Visi absolventai, įgyvendinę jiems keliamus reikalavimus, pakviečiami į profesinę karo tarnybą.
Rumunija svarsto perkelti savo ambasadą į Jeruzalę
Reuters/Scanpix nuotr.
Rumunija pirmoji iš Europos Sąjungos (ES) šalių svarsto iš Tel Avivo į Jeruzalę perkelti savo ambasadą Izraelyje. Socialdemokratų vyriausybė penktadienį patvirtino žiniasklaidos pranešimus, kad yra tokių planų. Ministrė pirmininkė Viorica Danila pabrėžė, kad tai dar nėra galutinis sprendimas.
Sprendimas priimtas, jau imtasi atitinkamų priemonių, ketvirtadienį televizijos stočiai sakė valdančiųjų socialdemokratų lyderis Liviu Dragnea. Premjerė penktadienį sakė, kad tai planai, dėl kurių diskutuojama „su visomis institucijomis, įskaitant prezidento“. Kai tik bus pasiekta bendra pozicija, apie tą esą bus paskelbta viešai.
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis kategoriškai atmeta tokius planus. Jo atstovai atkreipė dėmesį į konstituciją, kuria remiantis, prezidento kompetencija yra diplomatinių misijų „įsteigimas ar uždarymas“. Rumunijos prezidento pozicija Artimųjų Rytų klausimu nepasikeitė, akcentavo prezidentūra. Šiuo metu ambasados perkėlimas esą reikštų tarptautinės teisės sulaužymą.
Centro dešinės stovyklai priklausančio K. Iohannio ir vyriausybės pozicijos reguliariai išsiskiria.
Anot žiniasklaidos, premjerė kitą savaitę vyks į Izraelį. Rumunija yra vienintelė buvusi Rytų bloko šalis, kuri po Šešių dienų karo 1967-aisiais nenutraukė diplomatinių santykių su Izraeliu. Kartu tuometinis diktatorius Nicolae Ceausescu palaikė glaudžius ryšius su Yasiro Arafato Palestiniečių išsilaisvinimo organizacija (PLO).
Gruodį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad pripažįsta Jeruzalę Izraelio sostine ir kad perkels ten JAV ambasadą. Naujojo ambasados pastato atidarymas planuojamas gegužės 14-ąją.
Kirgizijos parlamentas beveik vienbalsiai pritarė naujajai vyriausybei
Kirgizijos parlamentas penktadienį didele balsų dauguma pritarė naujai vyriausybei. Už 50-mečio ministro pirmininko Muchamedkalio Abilgazijevo kabinetą Biškeke balsavo 114 parlamentarų iš 115. Šis yra naujojo prezidento Soronbajaus Žeenbekovo sąjungininkas. Išvakarėse deputatai didele balsų dauguma balsavo už premjero Saparo Isakovo nušalinimą.
AFP/Scanpix nuotr.
40-metis technokratas buvo laikomas buvusio prezidento Almazbeko Atambajevo patikėtiniu. 59-erių S. Žeenbekovas 2017 metų spalį laimėjo prezidento rinkimus. Tai buvo pirmasis taikus valdžios pasikeitimas nuo Kirgizijos nepriklausomybės 1991-aisiais. A. Atambajevas rėmė S. Žeenbekovą rinkimų kovoje, tačiau po to įtampa tarp abiejų politikų ėmė augti.
A. Atambajevas kritikavo kai kuriuos savo įpėdinio sprendimus dėl personalijų ir paragino jo brolį atsisakyti savo vietos parlamente. S. Žeenbekovas savo ruožtu atleido kelis aukštus A. Atambajevo atstovus.
Daugiausiai musulmoniška Kirgizija su savo 6 mln. gyventojų laikoma demokratiškiausia Vidurio Azijos šalimi – tačiau kartu politiškai nestabiliausia.
M. Abilgazijevas yra 30-asis vyriausybės vadovas nuo nepriklausomybės.
Jungtinių Tautų pasiuntinys Sirijai Staffanas de Mistura penktadienį pareiškė, kad dabartinis prioritetas Sirijoje yra sumažinti įtampos lygį. Reuters/Scanpix nuotr.
Džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojai sutiko užleisti savo paskutines pozicijas Damaske, pranešė valstybinė žiniasklaida, vyriausybės pajėgoms siekiant pirmą kartą nuo 2011 metų perimti visos Sirijos sostinės ir jos aplinkinių rajonų kontrolę.Reuters/Scanpix nuotr.
Atgal
.jpg)
(1).png)
