Į pradžią
04.20. Naujausios žinios
Oficialaus vizito į Lietuvą atvyksta Norvegijos sosto įpėdinis
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė balandžio 24 d. susitiks su Norvegijos sosto įpėdiniu kronprincu Haakonu ir kronprincese Mette-Marit. Lydima Norvegijos gynybos ministro ir aukšto lygio verslo delegacijos, karališkoji pora Lietuvoje lankysis su dviejų dienų oficialiu vizitu.
Šalies vadovė su būsimuoju Norvegijos karaliumi aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą NATO ir regiono saugumo užtikrinimo klausimus, tarpusavio ryšių stiprinimą ekonomikos, energetikos ir kultūros srityse.
Lietuvą su Norvegija sieja itin glaudūs ir tvirti ryšiai beveik visose srityse. Nuo pat pradžių norvegų kariai su savo karine technika ir tankais aktyviai įsitraukė į Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono sudėtį, ne kartą patruliavo Baltijos oro policijos misijoje ir intensyviai bendradarbiauja rengiant specialiųjų pajėgų pratybas bei gerinant kovinius karių įgūdžius.
Norvegijos vaidmuo taip pat labai reikšmingas ir dėl oro gynybos. Lietuva iš norvegų perka vidutinio nuotolio priešlėktuvines „Nasams“ sistemas. Šios valstybės karo laivai yra NATO priešraketinės gynybos skydo dalis atremiant galimus Rusijos veiksmus, kuriais būtų siekiama izoliuoti Baltijos šalis nuo NATO karinio pastiprinimo.
Norvegija yra strateginė Lietuvos partnerė užsitikrinant energetinį saugumą. „Gazpromo“ monopolį įveikęs Klaipėdos suskystintų dujų terminalas – laivas „Independence“ priklauso norvegų įmonei „Leight Hoegh“, o šios šalies valstybinė įmonė „Statoil“ yra vienas pagrindinių dujų tiekėjų Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms.
Vizito Prezidentūroje metu bus pasirašyti du memorandumai dėl Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo 2014–2021 m. įgyvendinimo. Nors Norvegija nėra ES narė, tačiau priklauso Europos ekonominei erdvei ir nuo pat mūsų narystės ES pradžios teikia Lietuvai finansinę paramą socialiniams skirtumams mažinti. Naujuoju finansinės paramos laikotarpiu Norvegija Lietuvai skirs virš 115 mln. eurų verslo plėtrai, inovacijoms ir moksliniams tyrimams skatinti, sveikatos apsaugai, socialiniam dialogui, aplinkosaugai ir energijos efektyvumui stiprinti.
Prezidentė su karališkąja pora taip pat aplankys Signatarų namus ir apžiūrės ten eksponuojamą Vasario 16-osios aktą.
Norvegijos ir norvegų tautos paramą Lietuva stipriai jautė kovodama už savo laisvę 1990-aisiais. Šios šalies parlamento Stortingo narių pastangomis į Aukščiausiąją Tarybą buvo atgabenta palydovinė antena, kuri per Sausio 13-ąją buvo vienintelis ryšys su pasauliu. Osle aktyviai veikė Lietuvos informacijos biuras, kuris teikė objektyvią informaciją apie įvykius mūsų šalyje. Norvegijos žmonės, protestuodami prieš sprendimą suteikti M. Gorbačiovui Nobelio taikos premiją, suaukojo alternatyvią taikos premiją Lietuvai.
Oficialaus vizito Lietuvoje metu Prezidentė ir kronprincesė Mette-Marit atidarys dvišalį verslo forumą. Norvegijos karališkąją porą Lietuvoje lydi 20 įmonių verslo delegacija. Verslo forumo metu pagrindinis dėmesys bus skirtas inovacijoms, informacinėms, kibernetinio saugumo ir gynybos technologijoms.
Norvegija patenka į didžiausių užsienio investuotojų dešimtuką Lietuvoje. Mūsų šalyje veikia 250 norvegų įmonių. Savo ruožtu Lietuva yra didžiausia Norvegijos eksporto rinka iš Baltijos šalių.
Kronprincas Haakonas ir kronprincesė Mette-Marit didelį dėmesį skiria inovacijų plėtrai, jaunimo ugdymui, socialinės atskirties mažinimui. Sosto įpėdinis yra JT vystomojo bendradarbiavimo programos (UNDP) gerosios valios ambasadorius. Princesė Mette-Marit savo tarptautinėje veikloje kuruoja kovos su AIDS ir moterų lygybės klausimus, yra JT UNAIDS programos specialioji atstovė.
Karališkajai porai tai yra pirmasis vizitas Lietuvoje.
Šeštadienį skautai Vilniuje budins pavasarį
Balandžio 21 d. atidaryti vasaros sezono ir garsiai atšvęsti skautybės gyvavimo šimtmečio Vilniaus miesto centre susirinks skautai iš visos Lietuvos. Dalyvių laukia koncertas, pramogos ir įvairios veiklos, kuriose dalyvauti kviečiami ne tik skautai, bet ir miestiečiai.
Šventę pradės iškilminga eisena nuo Nepriklausomybės aikštės, nusitęsianti per visą Gedimino prospektą. Susirinkę Katedros aikštėje skautai tradiciškai atliks iškilmingą rikiuotę, kurioje dalyvius sveikins Socialinės apsaugos ir darbo ministras, renginio globėjas Linas Kukuraitis, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Lietuvos skautiškų organizacijų apskritojo stalo pirmininkas Vaidas Ulkė.Po rikiuotės, skautai išsiskirstys vykdyti skautiškų veiklų. Tiesa, neilgam, nes jau 15 valandą, visi šventės dalyviai ir miesto gyventojai kartu susitiks Vingio parke, kur lauks šventinis koncertas.
Visuomenės nuomonė apie politikus prastėja
Pastarąjį mėnesį krito daugelio politikų ir kitų visuomenės veikėjų palankaus vertinimo reitingai. Tarp politikų, kurių palankaus vertinimo reitingai sumažėjo labiausiai, yra Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė bei sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 28–balandžio 8 dienomis atliktos apklausos rodo, kad tik kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus, prezidentės Dalios Grybauskaitės, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko palankaus vertinimo rodikliai nepasikeitė.
Stabilus liko ir vieno ryškiausių galimų kandidatų būsimuose prezidento rinkimuose įvardijamu ekonomisto Gitano Nausėdos palankaus vertinimo reitingas.
Galima pastebėti, kad beveik visų pagrindinių politinių partijų lyderiai visuomenės yra vertinami labiau neigiamai nei teigiamai.
Neigiamus palankaus vertinimo rodiklius, kada visuomenė vertina politiką labiau nepalankiai nei palankiai, turi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas (palankiai – 34 proc., nepalankiai – 42 proc.), Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas (atitinkamai – 36 proc. ir 44 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (35 proc. ir 55 proc.), „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis (28 proc. ir 64 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (15 proc. ir 59 proc.).
Vienintelės partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Remigijus Žemaitaitis (palankiai – 50 proc. ir nepalankiai – 27 proc.) turi teigiamą visuomenės vertinimo balansą – jį visuomenė vertina labiau palankiai nei nepalankiai.
Net 9 procentiniais punktais per paskutinį mėnesį sumažėjo gyventojų, kurie palankiai vertina europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę ir žurnalistą Edmundą Jakilaitį.
8 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą Robertą Dargį bei sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.
7 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, Seimo narę Ingridą Šimonytę, Lietuvos centro partijos pirmininką Naglį Puteikį.
6 procentiniais punktais pablogėjo LSDP pirmininko Gintauto Palucko bei Seimo nario Andriaus Kubiliaus vertinimas.
5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, palankiai vertinančių žurnalistą Andrių Tapiną, Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininką Eugenijų Gentvilą, Seimo narį Algirdą Butkevičių bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį.
Nepalankiausiai vertinamų politikų penketukas iš esmės nepasikeitė. Nepalankiausiai 2018 metų kovą Lietuvos gyventojai vertino Andrių Kubilių (nepalankiai – 72 proc.), Aurelijų Verygą (67 proc.), Viktorą Uspaskichą (65 proc.), Ramūną Karbauskį (64 proc.) ir Vytautą Landsbergį (60 proc.).
Tuo tarpu tarp palankiausiai vertinamų šalies politikų išlieka Valdas Adamkus (palankiai – 81 proc.), Dalia Grybauskaitė (73 proc.) ir Gitanas Nausėda (66 proc.).
4 visuomenės veikėjus daugiau nei pusė šalies gyventojų įvertino palankiai – tai Visvaldas Matijošaitis, Linas Antanas Linkevičius, Saulius Skvernelis ir Remigijus Žemaitaitis, o dar 8 politikais bei visuomenės veikėjais gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki – tai Ingrida Šimonytė, Aušra Maldeikienė, Viktoras Pranckietis, Vygaudas Ušackas, Edmundas Jakilaitis, Andrius Tapinas, Vilija Blinkevičiūtė bei Naglis Puteikis.
Apklausa vyko 2018 m. kovo 28–balandžio 8 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
V. Vasiliauskas: tarpvalstybinio pinigų plovimo rizika Lietuvoje – viena mažiausių Europos Sąjungoje
Tarptautinei bendruomenei stiprinant kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, Vašingtone besilankantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas JAV Iždo departamento pareigūnams pristatys Lietuvos gerąją praktiką šioje srityje.
„Laiku pasirūpinę šalies bankų sistemos sveikata ir skaidrumu, šiandien turime stabilų ir efektyviai veikiantį bankų sektorių, o tarpvalstybinio pinigų plovimo rizika mūsų šalies finansų sistemoje yra mažiausia ne tik Baltijos regione, bet ir viena mažiausių Europos Sąjungoje. Vis dėlto grėsmių nuvertinti negalime, todėl laikome ranką ant pulso prižiūrėdami rinkos dalyvius ir bendradarbiaudami su teisėsaugos institucijomis“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, nors Baltijos šalių finansų rinkos neretai vertinamos kaip vienas regionas, vis dėlto kai kuriais aspektais mūsų bankų sektoriaus struktūra iš esmės skiriasi nuo kaimyninių šalių rinkų.
Nerezidentų indėliai Lietuvoje sudaro vos 2,5 proc. visų indėlių – tai vienas mažiausių rodiklių visoje ES. Paskolos nerezidentams Lietuvoje sudaro dar mažesnę dalį nei indėliai – 1,8 proc. Tai taip pat vienas mažiausių rodiklių tarp ES šalių.
Prieš tris dienas naujus pasiūlymus, kaip stiprinti pinigų plovimo prevenciją ES, pateikė Europos Komisija. Šių metų kovo mėn. Buenos Airėse (Argentina) susitikę Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai įsipareigojo didinti pastangas siekiant pažaboti tarptautinio pinigų plovimo mastą. Jungtinių Tautų statistika rodo, kad globaliu mastu pinigų plovimo mastas kasmet siekia nuo 800 mlrd. iki 2 trln. JAV dolerių (nuo 2 iki 5 % pasaulio BVP).
Nors pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika mūsų šalyje nėra didelė, tačiau dėl intensyvėjančių tarptautinių finansinių ryšių ir finansų sektoriaus technologinių naujovių šiam klausimui reikia skirti nuolatinį dėmesį. Lietuvos bankas finansų rinkos dalyvius stebi, konsultuoja ir teikia rekomendacijas, atidžiai vertina norinčius ateiti į rinką.
Vizito JAV metu V. Vasiliauskas dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose.
NATO neplanuoja didinti karinio buvimo Baltijos šalyse
NATO neplanuoja plėsti savo karinio buvimo Baltijos šalyse, pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Šiuo metu neplanuojame didinti savo karinio buvimo šiame regione, tačiau planuojame sustiprinti savo pastiprinimo sugebėjimus, jei prireiks“, – žurnalistams po derybų su Nyderlandų premjeru Marku Rutte sakė J. Stoltenbergas.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos lyderiai prašo papildomos JAV pagalbos atgrasyti bet kokius prieš Baltijos šalis nukreiptus Rusijos žingsnius.
„Jei bus poreikis, turime turėti paruoštas pajėgas, kurias galima būtų labai greitai dislokuoti“, – sakė J. Stoltenbergas.
Prancūzijos parlamentas balsuos dėl itin griežto imigracijos įstatymo
Prancūzijos parlamentas šiandien balsuos dėl itin griežto imigracijos įstatymo, kurį kritikuoja net kai kurie prezidento Emanuelio Makrono partijos nariai. Bet vyriausybė turi savų argumentų – griežtesnė imigracijos kontrolė padės suvaldyti prieš imigrantus pasisakančius populistus.
„Jeigu neišpręsime problemos, kiti ją išspręs be jokio žmogiškumo“, - sako Prancūzijos vidaus reikalų ministras Gerardas Collombas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Dėl karo laikų bombos iš Berlyno pagrindinės stoties rajono vakar buvo evakuoti žmonės
A. Merkel ir E. Macronas sutarė bendradarbiauti reformuojant ES: laukia akmenuotas kelias
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patvirtino savo norą glaudžiai bendradarbiauti vykdant Europos Sąjungos (ES) reformas.
„Euro zona dar nėra pakankamai atspari krizėms“, – pareiškė A. Merkel ketvirtadienį Berlyne susitikime su E. Macronu. Jie abu pripažino, kad, kol bus susitarta dėl bendrų pasiūlymų birželį vyksiančiam ES viršūnių susitikimui, dar laukia akmenuotas kelias.
„Žinoma, kad pradžioje visad yra skirtingų nuomonių tarp Vokietijos ir Prancūzijos, – sakė A. Merkel bendroje su E. Macronu spaudos konferencijoje. – Mums reikia atvirų debatų, ir mums galiausiai reikia gebėjimo pasiekti kompromisą.“
Abi šalys pateikia skirtingus pasiūlymus dėl ES ir euro zonos reformos. „Aš manau, kad mes iš dalies pateikiame kitus aspektus, – kalbėjo kanclerė. – Bet aš galvoju, kad mūsų pasiūlymų suma galiausiai duos gerą rezultatą.“
Vokietija ir Prancūzija birželį vyksiančiam ES viršūnių susitikimui nori parengti bendrus reformų pasiūlymus. E. Macronas jau pernai, pateikdamas virtinę pasiūlymų, inicijavo debatus dėl reformų. Tačiau kai kurie jo reikalavimai – ypač dėl savo euro zonos biudžeto bei ES finansų ministro – Vokietijoje sulaukia pasipriešinimo.
E. Macronas Berlyne vėl reikalavo daugiau investicijų euro zonoje. Kartu prezidentas sakė, kad šiuo metu svarbu „ne kalbėti apie vieną ar kitą instrumentą, o būti tikriems, kokį tikslą mes norime pasiekti“. Jis tiesiogiai neužsiminė apie euro zonos biudžetą ir ES finansų ministrą.
Atgal
.jpg)
