VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.13. Naujausios žinios

Premjeras: jūs esate pats brangiausias Lietuvos turtas

Vakar Vyriausybės rūmuose dvylikai 2018 - ųjų metų laureatų įteiktos Vyriausybės kultūros ir meno premijos.
„Šiemet minėdami Lietuvos šimtmetį, galime vardinti daug pasiekimų, tačiau aš norėčiau pabrėžti ypatingą kultūros žmonių indėlį. Juk būtent unikali menininkų kūryba padeda išsaugoti mūsų tapatybę, garsina valstybę visame pasaulyje. Jūs esate pats brangiausias Lietuvos turtas, tikrasis elitas, didžiuojamės jūsų iškilia kūryba ir galinga talento jėga“,- sveikindamas laureatus pabrėžė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.   

           
Vyriausybės kultūros ir meno premija skirta Rimantui  Armonui ir Irenai Armonienei, ansamblio „Armonas-Uss Duo“ muzikantams (po 170 bazinių socialinių išmokų dydžio). Duetas yra pripažintas lietuvių šiuolaikinės muzikos atlikėjas. Apdovanojimai skirti architektui Gintarui Balčyčiui,  sėkmingai vystančiam architektūros sklaidą, Sigutei  Chlebinskaitei - garsiai knygų dailininkei, grafikei, iliustruotojai.; Audronei Girdzijauskaitei – žymiai teatrologei, dailėtyrininkei ir prozininkei; Linai Jonikei- tekstilininkei, kuri garsėja kaip konceptuali siuvinėtoja.
Garbingą premiją pelnė Izolda Keidošiūtė - įžvalgi kino kritikė, žurnalistė, Laimutė Kreivytė – kūrybinga dailėtyrininkė; Violeta Palčinskaitė – originali poetė; Snieguolė Pranulienė (Dikčiūtė) -  žinoma kompozitorė ir kultūros veikėja. Svarbus apdovanojimas atiteko Eglei Ridikaitei, pripažintai šiuolaikinei tapytojai; garsiam teatro ir kino aktoriui Arūnui Sakalauskui, šiuolaikinio šokio  atlikėjui Mantui Stabačinskui.

Vyriausybės kultūros ir meno premijos nuo 1997 metų skiriamos už reikšmingus darbus, sukurtus per pastaruosius 7 metus, taip pat ilgametį kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. Kasmet įteikiama 12 premijų, laureatus atrenka Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, kuriai šiemet pirmininkavo publicistas, filosofas Liutauras Degėsys, premijos dydis – 12 920 tūkst. eurų. 

Pasiruošimo Popiežiaus vizitui komiteto sudarymas

Lietuvos vyskupų konferencija sudarė Pasiruošimo Popiežiaus vizitui komitetą, kurio generaliniu sekretoriumi išrinko br. kun. Saulių Rumšą OP. Kun. Kęstutis Palikša išrinktas šio vizito liturginių ceremonijų koordinatoriumi, o Živilė Peluritienė – Popiežiaus vizito komunikacijos koordinatore.

Tuo pačiu br. kun. Saulius Rumšas OP atleistas iš LVK generalinio sekretoriaus padėjėjo pareigų. Nauju LVK generalinio sekretoriaus padėjėju Lietuvos ganytojai išrinko kun. Mykolą Sotničenką. 

Finansinio švietimo savaitę – patarimai paaugliams, kaip tvarkyti savo pinigus

Vakar Lietuvoje ir kitose 130 šalių prasideda tarptautinė Finansinio švietimo savaitė, skirta vaikams ir jaunimui. Šių metų šūkiu „Pinigai – svarbu!“ bus siekiama atkreipti dėmesį į būtinybę kalbėti su paaugliais, kaip racionaliai tvarkyti asmeninius finansus.

 „Kai jauni žmonės pradeda savarankišką gyvenimą ir tampa atsakingi už savo asmeninių finansų tvarkymą, svarbu, kad jie jau mokėtų planuoti savo išlaidas, suprastų taupymo naudą ir suvoktų investavimo esmę. Tokie įgūdžiai iš esmės sumažina riziką prasiskolinti ar prarasti savo santaupas neapdairiai jas investavus. Todėl apie racionalų asmeninių finansų tvarkymą su paaugliais turėtų kalbėti tiek tėvai, tiek mokytojai, tiek finansų specialistai – anksti įgytas finansinis raštingumas bus išmintingas gyvenimo palydovas“, – sako Andrius Škarnulis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas.

Finansinio švietimo savaitę, kuri jau tapo tradicinė, moksleiviai galės pasitikrinti finansų žinias dalyvaudami specialiame ekonomikos egzamine, Europos pinigų viktorinoje ar Finansų olimpiadoje, taip pat galės dalyvauti ekskursijose ir paskaitose. Daugiau informacijos apie visas Finansinio švietimo savaitės partnerių iniciatyvas ir kaip jose dalyvauti rasite čia.

Trys asmeninių finansų tvarkymo patarimai

Prisijungdamas prie jaunimui skirtos Finansinio švietimo savaitės, Lietuvos bankas atkreipia dėmesį į tris asmeninių finansų tvarkymo patarimus, kuriuos tėvai turėtų aptarti su savo atžalomis.

Pirmas patarimas

Gavę pinigų neišleiskite visų jų kasdieniams poreikiams ir įvairioms smulkioms išlaidoms – bent 10 proc. atidėkite taupymui.

Antras patarimas

Svajonėms įgyvendinti taupykite, o ne skolinkitės – išsiaiškinkite, kiek jums reiktų pinigų savo svajonei įgyvendinti, susidarykite taupymo planą ir jo laikykitės.

Trečias patarimas

Sutaupytų pinigų nelaikykite kojinėje (nesaugu ir jie nuvertėja), o pasistenkite juos įdarbinti – paprasčiausias būdas yra santaupas laikyti indėlio sąskaitoje.

Lietuva – viena iš Londono knygų mugės tarptautinių apdovanojimų nominacijų lyderių

Penktadienį, kovo 9 d. Londono knygų mugė paskelbė tarptautinių apdovanojimų LBF International Excellence Awards trumpuosius nominantų sąrašus. Lietuva kartu su Brazilija, Latvija ir JAV – 27 nominuotųjų šalių lyderė, pretenduojanti į penkis skirtingų kategorijų apdovanojimus. Šiemet trys Baltijos šalys dalyvauja specialioje Londono knygų mugės programoje „Baltic Countries Market Focus“, kuriai taip pat skirtos specialios nominacijos.

Apdovanojimai, kuriuos Londono knygų mugė rengia kartu su Jungtinės Karalystės Leidėjų asociacija, teikiami už išskirtinius pasiekimus septyniolikoje kategorijų: tarp jų tarptautinės leidybos, knygų prekybos, akademinės ir mokomosios, vaikų literatūros leidybos, literatūros vertimo, skaitmeninių inovacijų. Kiekvieną kategoriją vertina teisėjų komisija, kurią sudaro sektoriaus ekspertai.

Tarptautinis festivalis Poetinis Druskininkų ruduo nominuotas Literatūrinių festivalių kategorijoje greta Tarptautinio Konrado literatūros festivalio Lenkijoje ir Džordžtauno literatūros festivalio Malaizijoje. Leidykla „Šviesa“ su australų ir kanadiečių kolegomis pretenduoja į Edukacinių mokomųjų šaltinių (The Educational Learning Resources Award) apdovanojimą. Baltijos šalių „Market Focus“ programos Suaugusiųjų literatūros leidybos apdovanojimas („The Market Focus Baltics“ Adult Trade Publisher Award) gali atitekti leidyklai „Alma Littera“, konkuruojančiai su latvių leidyklomis „Dienas Grāmata“ ir „Zvaigzne“. Leidyklai „Šviesa“ skirta dar viena nominacija: „The Market Focus Baltics“ Švietimo leidybos (Education Publisher) apdovanojimas (pretenduoja ir estų „Avita Publishing“ bei latvių „Zvaigzne ABC Publishers“). „Alma littera“ taip pat turi dar vieną poziciją nominantų sąraše: prekės  ženklas „Kakė Makė“ pretenduoja į „The Market Focus Baltics“ Vaikų ir jaunimo literatūros leidėjo apdovanojimą kartu su „Liels un Mazs“ iš Latvijos ir estų „Päike ja Pilv“.

Pasak Londono knygų mugės direktorės Jacks Thomas, 27 šalys LBF International Excellence Awards nominantų sąraše – penkerių metų apdovanojimų istorijos rekordas. „Fantastiški visų nominuotojų pasiekimai liudija įspūdingą leidybos rinkos progresą. Jų pasiryžimas ir aistra pasiekti kuo platesnį skaitytojų ratą įkvepia“, - teigė J. Thomas.

„Londono knygų mugės apdovanojimai įtvirtina aukštą Lietuvos leidybos poziciją pasauliniame kontekste. Tai rodo, kad mūsų leidėjai kuria konkurencingą turinį įvairiuose segmentuose: nuo grožinės iki dalykinės literatūros“, - džiaugėsi Lietuvos dalyvavimą Londono knygų mugėje koordinuojančio Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Apdovanojimų laureatai bus skelbiami balandžio 10 d. Londono knygų mugėje. Vakaro metu bus paskelbti ir 5 specialūs apdovanojimai, tarp kurių „Market Focus“ Baltijos šalių kultūros ir literatūros iniciatyvos apdovanojimas (The Market Focus Baltics Cultural and Literary Initiative Award).

2017 metais Londono knygų mugės apdovanojimas skirtas Lietuvos laisvosios rinkos instituto išleistam vadovėliui „Ekonomika per 31 valandą”.

Šių metų tarptautinėje Londono knygų mugėje išskirtinis dėmesys skiriamas modernių valstybių šimtmetį švenčiančioms Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios prisistatys su Baltijos šalių „Market Focus“ programa.

47-uosius metus skaičiuojanti Londono knygų mugė skirta knygų, medijų, vaizdo ir garso produkcijos leidybos, autorių teisių, produkcijos platinimo ir kt. su šia industrija susijusiems profesionalams iš viso pasaulio. Ši dalykinių kontaktų ir derybų erdvė pasižymi stipria seminarų, konferencijų, diskusijų programa. Į mugę kasmet susirenka virš 25 tūkst. dalyvių iš 120 šalių.

Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas K. Smirnovas dalyvavo Europos merginų futbolo čempionato pristatymo renginyje

Kovo 12 d. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas dalyvavo Vilniaus rotušėje vykusiame Europos merginų futbolo čempionato pristatymo renginyje.

K. Smirnovas pasidžiaugė, kad Lietuvos merginų iki 17 metų futbolo rinktinė pateko į finalinį etapą, kuris vyks gegužės 9–21 d. trijuose Lietuvos miestuose – Alytuje, Marijampolėje ir Šiauliuose.

Europos merginų futbolo čempionatą pristatė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius. Lietuvos merginų futbolo rinktinę pasveikino ir palinkėjo sėkmės varžybose Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) paskyrimu šiemet teko garbė Lietuvai organizuoti Europos merginų iki 17 metų futbolo čempionatą. Tai pirmas kartas, kuomet Lietuvoje rengiamos elitinės moterų futbolo varžybos. Jose pirmą kartą dalyvaus ir Lietuvos merginų rinktinė. Moterų futbolas pasaulyje ženkliai populiarėja kaip sveiką laisvalaikio praleidimą skatinanti veikla ir socialinis reiškinys, pabrėžiantis lyčių, rasių, tautų lygybę ir bendruomeniškumą.

Viceministras V. Umbrasas: „Turime stiprinti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą gynybos srityje“

Kovo 12 d. Vilniuje krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas susitiko su Lenkijos gynybos ministerijos viceministru Mareku Lapinskiu (Marek Łapiński). Abiejų šalių viceministrai aptarė dvišalio praktinio bendradarbiavimo regioninės gynybos srityje klausimus.

„Turime toliau stiprinti Lietuvos ir Lenkijos praktinį bendradarbiavimą regioninės gynybos srityje, ypatingai svarbu yra sutelkti mūsų pastangas koordinuojant operacinius gynybos planus, taip pat užtikrinant Suvalkų koridoriaus saugumą ir vystant regioninę oro gynybos sistemą“, – sakė viceministras V. Umbrasas.

Susitikimo metu Lietuvos krašto apsaugos viceministras padėkojo kolegai už Lenkijos paramą ir indėlį į Baltijos regiono ir ypač Lietuvos saugumą. Lenkija aktyviai dalyvauja NATO Baltijos oro policijos misijoje siųsdama savo Karinių oro pajėgų kontingentus ir naikintuvus, taip pat Lenkijos kariai kelis kartus rotacijos principu buvo dislokuoti pratyboms Lietuvoje, o abiejų šalių kariai kartu tarnauja įvairiuose tarptautiniuose štabuose.

Pasak Lenkijos gynybos viceministro M. Lapinskio, tiek Lenkijai, tiek Lietuvai yra svarbus sąjungininkų pajėgų buvimas regione, todėl šių pajėgų judėjimui ir mobilumui pagerinti Baltijos regiono šalys turi atitinkamai planuoti kelių ir kitos infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą.

Apie Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą gynybos srityje

Karinis bendradarbiavimas su Lenkija yra labai svarbus tiek Lietuvos, tiek regiono saugumui. Lietuva plėtoja intensyvius santykius su Lenkija karinėje srityje nuo 1993 metų.

Lenkija yra viena aktyviausių NATO Oro policijos misijoje dalyvaujančių šalių. Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose buvo dislokuoti jau septynis kartus nuo 2005 metų.

Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės plėtoja nuolatinį įvairaus lygmens štabų, karinio mokymo įstaigų ir karinių vienetų bendradarbiavimą. Lietuva ir Lenkija drauge su Ukraina po ilgamečio bendradarbiavimo įsteigė bendrą brigadą LITPOLUKRBRIG 2014 metais. Įgyvendinus šį projektą trišalė brigada tapo svarbiu regioninio gynybinio bendradarbiavimo įrankiu.

Lietuva ir Lenkija kartu dirba NATO gynybos planavime, plėtojant penkto straipsnio pajėgumus. Taip pat bendradarbiauja planuojant NATO pratybas regione. Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje vyko svarbiausios sėkmingos pagal penktąjį straipsnį rengiamos NATO pratybos „Steadfast Jazz“. Nuo 1995 m. Lenkija dalyvauja pratybose Lietuvos organizuojamose tarptautinėse pratybose, tokiose kaip „Mapple Arch“, „Jackal Stone“, „Baltops“ ir kt.

Nuo 2003 m. Lietuva dalyvauja Lenkijoje esančio NATO Šiaurės-Rytų korpuso veikloje. Korpusas yra arčiausiai Lietuvos esantis NATO karinis korpusas (Ščecine), du kartus jis buvo dislokuotas Afganistane.

Lenkijos karo kartografijos tarnybų atstovai nuolat dalyvauja kasmetinėse Baltijos šalių karo kartografijos konferencijose.

Finansų rinkų apžvalga

Pagrindiniai šios savaitės įvykiai 

Šiandien pasirodys JAV bazinės CPI infliacijos duomenys. Manome, kad metinė bazinė infliacija vasarį siekė 1,8 proc. ir buvo kiek mažesnė nei sausį, kuomet fiksuotas 1,9 proc. rodiklis.

Penktadienį bus skelbiami praėjusių metų paskutinio ketvirčio euro zonos atlyginimų augimo duomenys. Dėl mažėjančio nedarbo lygio 2017 m. stebėjome nežymiai atsigaunantį atlyginimų augimą.

Svarbiausios pasaulio rinkų tendencijos

Italijos parlamento rinkimai, kuriuose didelę rinkėjų paramą užsitikrino antisisteminės partijos, tokios kaip „Penkių žvaigždučių judėjimas“ bei „Šiaurės lyga“, į Europą vėl sugrąžino politinį neapibrėžtumą. Pirmuosius ženklus dėl būsimos Italijos politinės krypties pamatysime ne anksčiau kaip kovo 23 d., kuomet pirmą kartą susirinks naujasis parlamentas.

JAV taip pat stebime augančias politines rizikas, ypač dėl praėjusią savaitę D. Trumpo paskelbtų muitų plienui ir aliuminiui. Toks sprendimas, nepaisant griežto kai kurių patarėjų ir kitų respublikonų nepritarimo, kelia nerimą, kad D. Trumpo politika gali nuvesti prie plačios apimties prekybinio karo bei, pavyzdžiui, JAV išstojimo iš PPO.

Europos Komisija stiprina kovą su sukčiavimu maisto produktų srityje

Reaguodama į vartotojams kylantį susirūpinimą dėl maisto kokybės ir su maistu susijusios nesąžiningos veiklos, Europos Komisija pradės Maisto kokybės ir sukčiavimo maisto produktų srityje žinių centro, kurį valdys Jungtinis tyrimų centras, veiklą.

Žinių centras – iš Komisijos ir jai nepriklausančių ekspertų sudarytas tinklas – padės ES politikos formuotojams ir nacionalinėms valdžios institucijoms teikdamas prieigą prie naujausių mokslo žinių apie sukčiavimą maisto produktų srityje ir su maisto kokybe susijusius klausimus ir sudarydamas galimybę keistis šiomis žiniomis. Naujausi sukčiavimo maisto srityje atvejai buvo susiję su alyvuogių aliejumi, vynu, medumi, žuvimi, pieno produktais, mėsa ir paukštiena. Be to, vartotojai gali susidurti su nesąžiningos komercinės veiklos atvejais, visų pirma susijusiais su maisto produktais, kurių teikiami skirtingose rinkose ir kurių sudėtis labai skiriasi, tačiau jie teikiami labai panašiose pakuotėse.

Maisto kokybės ir sukčiavimo maisto produktų srityje žinių centras be kita ko atliks šias užduotis:

*koordinuos rinkos priežiūros veiklą, pavyzdžiui, dėl maisto produktų, kurie keliose ES rinkose siūlomi tokiose pačiose pakuotėse ir tuo pačiu prekės ženklu, sudėties ir juslinių savybių;

*naudos ankstyvojo perspėjimo ir informavimo apie sukčiavimą maisto produktų srityje sistemą;

*susies valstybių narių ir Komisijos informacijos sistemas, kaip antai, duomenų bazes, kuriose aprašoma tam tikrų didelės vertės žemės ūkio maisto produktų, tokių kaip vynas ar alyvuogių aliejus, sudėtis;

*rengs informacinius biuletenius, sąveikiuosius žemėlapius, duomenų bazes ir reguliarias ataskaitas, taip pat šią informaciją skelbs viešai.

Už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė V. Jourová: „Europos Komisija labai rimtai vertina maisto produktų kokybės ir nepagrįstos diferenciacijos klausimą ir jau ėmėsi konkrečių veiksmų jam išspręsti. Labai svarbi šio darbo dalis – geresnių mokslinių įrodymų pateikimas. Šis naujai sukurtas žinių centras, kuriame sutelkti ekspertai ir žinios iš įvairių vietų Europos Komisijoje ir už jos ribų, toliau prisidės prie moksliškai pagrįstų įrodymų rinkimo ir tvarkymo. Jo veikla taip pat padės kurti bendrą bandymo metodiką, kuri savo ruožtu padės mums taikyti maisto produktų ir vartotojų apsaugos srities teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą.“ 

Seimo narės Aušros Maldeikienės pranešimas: VRK pažeidžiami įstatymai ir klastojami dokumentai

Pirmadienį Seimo narė Aušra Maldeikienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), Generalinę prokuratūrą bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo valdžia VRK.

Prasidėjus diskusijoms dėl galimų įstatymų pažeidimų VRK, Seimo narė atsitiktinai Seime sužinojo, kad jos 2017 m. spalio 13 d. paklausimas VRK posėdžiuose svarstytas nebuvo, bent jau kai kurie VRK nariai apie jį net nėra girdėję, nors dar 2017 m. lapkričio 13 d. ji gavo VRK pirmininko pavaduotojo Vincento Vobolevičiaus pasirašytą oficialų VRK atsakymą.

V. Vobolevičiaus pasirašytame atsakyme ne kartą remiamasi VRK, kaip subjektu, kuris nagrinėjo paklausimą ir padarė sprendimą: „VRK nustatė...“, „Išnagrinėjusi publikacijų turinį VRK nustatė...“, „VRK 2017 m. spalio 19 d. kreipėsi...“, „VRK 2017 m. lapkričio 2 d. gavo...“, „VRK gavo Etikos komisijos ... atsakymą...“; atsakymas pateiktas ant oficialaus Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos blanko; atsakymas turi ir oficialų registracijos numerį Nr. 2-649 (2.10.PR).

Visa ši aplinkybių visuma vienareikšmiškai nurodė, kad V. Vobolevičiaus pasirašytas dokumentas yra VRK kolegialių sprendimų dėl tyrimo pradėjimo ir jo pabaigos išdava, kaip privaloma pagal VRK įstatymo 12 str. 2 p., kur teigiama, jog „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma“.

Norėdama išsiaiškinti, ar teisinga informacija, kad oficialaus Seimo narės A. Maldeikienės paklausimo VRK nesvarstė, 2018 m. kovo 9 d. parlamentarė žodžiu kreipėsi į VRK sekretoriatą tyrimo, kurio pagrindu pateiktas V. Vobolevičiaus pasirašytas atsakymas, medžiagos.

Iš tą pačią dieną gauto elektroninio laiško, kurį pasirašė VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Vilys paaiškėjo, jog V. Vobolevičiaus pasirašytas VRK atsakymas VRK posėdyje svarstytas nebuvo, kaip nebuvo ir VRK sprendimo pradėti tyrimą, o ir pats paklausimas net nebuvo pateiktas VRK posėdžiui.

Akivaizdu, jog pažeidžiant ir moralės normas, ir Lietuvos įstatymus VRK pirmininko pavaduotojas V. Vobolevičius, kaip oficialų VRK sprendimą, pateikė klastotę, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus (VRK įstatymo 4 str., reglamentuojantį VRK veikimo principus, 8 str., kuriuo VRK narys prisiekia laikytis Konstitucijos ir įstatymų, 11 str. dėl kolegialaus sprendimų priėmimo, 12 str., kuris reglamentuoja VRK sprendimų priėmimo tvarką ir atitinkamus VRK reglamento punktus), taip pažemindamas institucijos, kuriai atstovauja, vardą.

Seimo narės nuomone, esami faktai rodo, kad V. Vobolevičius pažeidė ne tik VRK įstatymo straipsnius, bet ir Baudžiamojo kodekso 228 str., kuris numato baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė...“, nes akivaizdu, jog Lietuvos piliečių pasitikėjimas savo valstybe menksta, o panašūs, kaip šis, veiksmai pasitikėjimą naikina dar labiau.

Suvokdama išskirtinį VRK vaidmenį šalies politinėje sistemoje kuriant Lietuvos rinkėjų pasitikėjimą savo valstybe, Seimo narė kreipėsi į Lietuvos Generalinę prokuratūrą dėl įstatymo pažeidimo, taip pat ir į NSGK, jog būtų pradėtas tyrimas, ar minėtas atvejis yra vienetinis vieno iš VRK narių piktnaudžiavimo valdžia atvejis, ar tai, kaip rodo ir publikacijos spaudoje, paplitęs klausimų „sprendimo“ VRK metodas.

Seimo narė A. Maldeikienė įsitikinusi, kad artėjant kitais metais vyksiantiems net trejiems itin svarbiems rinkimams, akivaizdu, jog panašūs faktai turi būti visokeriopai įvertinti ir politiniame lygmenyje.

Priedai:

1.      Seimo narės Aušros Maldeikienės 2017 m. spalio 13 d. paklausimas Nr. SN-S(E)-47 Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai „Dėl galimai nelegalios rinkimų reklamos“;

2.      Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. lapkričio 13 d. atsakymas Nr. 2-649 (2.10.PR) „Dėl žurnalo „Valstybė“ publikacijų“;

3.      Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Vilio 2018 m. kovo 9 d. elektroninis laiškas-atsakymas į Seimo narės Aušros Maldeikienės žodinį paklausimą;

4.      Kreipimasis į Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją, Generalinę prokuratūrą ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą dėl VRK įstatymo pažeidimo ir dokumentų klastojimo.

Pavojingų produktų sąrašo pirmose pozicijose – žaislai 

Europos Komisija paskelbė naujausius duomenis, rodančius, kad 2017 m., naudojantis Skubių pranešimų apie pavojingus gaminius sistema, pateikta daugiau kaip 2 000 pranešimų apie pavojingus gaminius. Reaguojant į šiuos pranešimus, imtasi beveik 4 000 tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, gaminiai buvo pašalinti iš rinkos.

2017 m. daugiausia pranešimų pateikta dėl pavojingų žaislų (29 proc.), motorinių transporto priemonių (20 proc.) ir drabužių, tekstilės gaminių bei mados aksesuarų (12 proc.). Kalbant apie riziką, 2017 m. dažniausiai buvo pranešama apie riziką susižeisti (28 proc.) ir cheminių medžiagų keliamą riziką (22 proc.). Dauguma nesaugių gaminių, apie kuriuos pranešta naudojantis sistema, pateko iš ES nepriklausančių valstybių (53 proc. nurodytų gaminių kilmės šalis, kaip ir 2016 m., buvo Kinija). Dėl Europos šalių kilmės pavojingų gaminių buvo pateikta 413 pranešimų (26 proc.).

Lietuva 2017 m. išsiuntė 44 pranešimus apie pavojingus ne maisto produktus, iš kurių daugiausia - dėl žaislų (48 proc.), kosmetikos gaminių (16 proc.), elektros prietaisų (11 proc.). Lietuvoje dažniausiai buvo pranešama apie cheminių medžiagų keliamą riziką (35 proc.), riziką paspringti (28 proc.) ir  riziką susižeisti (22 proc.).

Nuo 2003 m. veikianti Skubaus įspėjimo sistema užtikrina, kad informacija apie visoje Europoje iš rinkos pašalintus ir (arba) atšauktus pavojingus ne maisto produktus būtų greitai perduota valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Tokiu būdu visoje ES galima imtis tinkamų tolesnių veiksmų (uždrausti ar sustabdyti pardavimą, pašalinti iš rinkos ar atšaukti, o muitinės institucijos gali ir uždrausti importuoti). Šiuo metu sistema apima 31 šalį (ES valstybes nares, Islandiją, Lichtenšteiną ir Norvegiją).

Lietuva pradeda veiklą CERN – pirmąkart dalyvaus organizacijos Tarybos veikloje

Kovo 12–15 dienomis Ženevoje posėdžiauja Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) Taryba, kurios darbe pirmą kartą dalyvaus ir Lietuvos delegacija. Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Vilniaus universiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai dalyvaus posėdžiuose, kuriuose bus aptariami elementariųjų dalelių fizikos strategijos klausimai, prekių ir paslaugų tiekimo CERN sutartys ir jų sudarymo geriausios praktikos, organizacijos veikla ir kiti klausimai.

 „Lietuva yra CERN asocijuotoji narė, todėl posėdžiuose dalyvaus klausytojo teisėmis, – teigia Lietuvos Ambasadorius Ženevoje, aktyviai palaikantis Lietuvos ryšius su CERN, Andrius Krivas. – Tai yra puiki galimybė Lietuvai artimiau susipažinti su įvairiapuse šios didelės Europinės mokslinių tyrimų organizacijos veikla, užmegzti dalykinius horizontalius ryšius su kitų šalių atstovais. Tai paskatins Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus ir lietuviškais gaminiais bei technologijomis prisidėti įgyvendinant šios organizacijos uždavinius.“

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas profesorius Eugenijus Butkus sako, kad Lietuvos įstojimas į CERN yra natūrali jau užsimezgusių bendradarbiavimo ryšių plėtojimo pasekmė.

„Lietuvoje yra daug stiprių mokslinių tyrimų grupių, kurios atlieka specializuotus tyrimus, tačiau įvairių sričių specialistai – fizikai, technologai, inžinieriai, informacinių technologijų, biomedicinos tyrėjai tarpusavyje nepakankamai bendradarbiauja. Specialistų „kritinės masės“ sukaupimas leistų ne tik sėkmingai plėtoti bendradarbiavimą su CERN, bet ir vykdyti kitus tarpdisciplininius tyrimus, atrasti naujas tarptautinio bendradarbiavimo nišas. Tai gerai dera su ŠMM remiama Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo moksle ir švietime uždaviniais bei STEAM edukacijos strategija Lietuvoje“, - sako prof. E. Butkus.

Lietuvos asocijuotoji narystė (CERN) atveria papildomas galimybes įvairių sričių Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams, pramonės įmonėms dalyvauti CERN veiklose. Siekiant stiprinti Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigų bei pramonės įmonių bendradarbiavimą su šia organizacija, bus išnaudojami naujai užmezgami ryšiai, į Lietuvą kviečiami CERN ir kitų šalių atstovai, kurie detaliau papasakos apie galimybes ir iššūkius, dalyvaujant priešakinių mokslinių tyrimų organizacijos veikloje.

Lietuvos narystė CERN siejasi su naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), kuri ypatingą dėmesį skiria inovacijoms. Lietuva su CERN bendradarbiauja nuo 1994 metų.

 

Atgal