Į pradžią
02.23. Naujausios žinios
Šiuolaikinis menas iš Vokietijos
Vasario 28 d., trečiadienį, 17 val. įvyks šiuolaikinio Vokietijos meno parodos „FUTURE PERFECT“ atidarymas.
Nuo kovo 1 d. šią parodą bus galima aplankyti ir M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12).
D. Grybauskaitė: pabėgėlių problemą reikia spręsti daugiau investuojant į Sachelio regioną
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad norint Europoje spręsti pabėgėlių problemą, būtina daugiau investuoti ir padėti neramumų, karų ir skurdo alinamam Afrikoje esančiam Sahelio regionui, iš kurio kyla didžiausias pabėgėlių antplūdis.
Prezidentė penktadienį dalyvaudama tarptautinėje konferencijoje dėl pagalbos Sahelio regionui Afrikoje, pabrėžė, kad stabilumo užtikrinimas šiame regione yra svarbus visai Europai, siekiant užkirsti kelią naujiems pabėgėlių srautams.
Susitikimo tikslas - spręsti, kaip padėti pietų Sacharos regiono šalims kovoje su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta migracija, taip užkertant kelią naujiems nekontroliuojamiems atvykėlių srautams į Europą.
Susitikime patvirtintas specialus Europos Sąjungos paramos fondas Sahelio regionui padės stiprinti ekonomiką, kovoti su skurdu, kurti darbo vietas, gerinti švietimo sistemą, sveikatos ir socialinę apsaugą. Pernai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba leido steigti 5000 karių jungtines Afrikos šalių pajėgas, kurios padės saugoti išorines sienas, kovoti su terorizmu ir nusikalstamumu regione. Konferencijoje sutarta skirti 50 mln. eurų iš ES lėšų šioms pajėgoms paremti. Prie finansavimo prisidės ir kitos pasaulio valstybės.
Lietuva aktyviai prisideda prie tarptautinių pastangų užtikrinti taiką, stabilumą ir vystymąsi Sahelyje. Lietuvos taikdariai dalyvauja JT taikos palaikymo misijoje Malyje, įgyvendinami vystomojo bendradarbiavimo projektai, prisidedama prie ES pagalbos fondo Afrikai bei teikiama humanitarinė pagalba per Raudonąjį Kryžių ir Pasaulio maisto programą.
Aukšto lygio renginyje taip pat dalyvauja Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos ir kitų ES šalių vadovai, Malio, Burkina Faso, Mauritanijos, Nigerio, Čado lyderiai, JT, Pasaulio banko vadovai ir Afrikos sąjungos atstovai.
Saheliu vadinamas pietinis Sacharos dykumos pakraštys, kuris tęsiasi per Afrikos žemyną nuo Atlanto vandenyno iki Raudonosios jūros ir apima 9 valstybes.
Rakto į gyvenimą nesulaukiantiems žmonėms pasitarnautų kitoks donorystės modelis
Rakto į gyvenimą nesulaukia 502 žmonės. Už šio skaičiaus slepiasi mirštantys, bet gyventi trokštantys suaugę žmonės ir vaikai, ne vienerius metus laukiantys donoro.
Taip ir negavę organo kasmet Lietuvoje miršta apie 20 žmonių. Dar bent keli šimtai nesulaukę donoro negali turėti visaverčio gyvenimo.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad taip yra dėl kelių priežasčių. Viena jų - baimėmis ir pasakomis paremtas mūsų donorystės modelis, kuris šiandien beveik niekur Europos Sąjungoje (ES) nėra taikomas.
M. Majauskas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, prašydamas išanalizuoti „numanomo sutikimo" donorystės modelį, pagal kurį asmuo laikomas sutinkančiu būti donoru, nebent jis pats arba po mirties jo artimieji yra išreiškę kitokią valią, ir parengti teisės aktus dėl tokios tvarkos įgyvendinimo Lietuvoje.
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šių metu Lietuvoje širdies laukia 46, plaučių - 10, širdies ir plaučių komplekso - 4, kepenų - 73, inksto - 168, kasos ir inksto komplekso - 8, ragenų - 99, o laukiančiųjų kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos skaičius siekia 94.
Organų donorystė Lietuvoje įmanoma tik tais atvejais, kai žmogus pasirašo sutikimą po mirties paaukoti savo organus donorystei arba taip nusprendžia jo artimieji po mirties.
Šiuo metu Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre yra užsiregistravę 26 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tačiau per visus aštuoniolika metų, kiek veikia ši programa, iš visų užsiregistravusių vos trys žmonės tapo tikrais donorais.
„Nors idėja - kilni, donorystės kortelių programa šiandien mažai veiksminga. Dėl paprasčiausios priežasties: tam, kad veiktų, donorais turi būti užsiregistravę bent milijonas gyventojų, nes tik retas gali tapti tikru donoru", - sako M. Majauskas.
Todėl donorais dažniausiai tampa asmenys, neužsiregistravę donorų registre. Dalis iš jų atkrenta dėl netinkamos organų ir audinių būklės, dar dalis atkrenta, nes artimieji nesutinka, kad organai būtų skirti kitų žmonių gyvybėms gelbėti. Tad tikrais donorais 2016 metais tapo tik 61 Lietuvos gyventojas, o 2017 metais - tik 43.
„Natūralu, kad gedintiems šeimos nariams yra sunku priimti sprendimą dėl organų donorystės, nežinant artimojo valios. Tai yra viena dažniausiai minimų priežasčių, kurią įvardina organų donorystei prieštaraujantys šeimos nariai. Todėl absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių taiko „numanomo sutikimo" donorystės modelį", - teigia Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas.
„Numanomo sutikimo" modelis taikomas 20 Europos valstybių - Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje.
Tokiam organų donorystės modeliui prieš kelias savaites pritarta Nyderlanduose. Pagal naują tvarką, visi pilnametystės sulaukę piliečiai bus užregistruoti galimais organų donorais, nebent pareikštų kitaip. Numatyta, kad kiekvienas gyventojas gaus po du laiškus, kuriuose bus klausiama, ar norėtų tapti donoru. Nesureagavus į antrąjį laišką, žmogus bus įtraukiamas į donorų sąrašus, tačiau bet kada galės nuomonę pakeisti ir išsibraukti iš sąrašų.
Europoje pagal donorų skaičių milijonui gyventojų pirmauja Ispanija, kurioje taip pat veikia „numanomo sutikimo" modelis. Visi žmonės, kurie nėra pareiškę prieštaravimo, laikomi pritariančiais organų donorystei. Tačiau po mirties potencialaus donoro šeimos nariai turi teisę priimti galutinį sprendimą, ar organai vis tik bus paaukoti donorystei.
Kaimyninėse ES šalyse taip pat taikomas „numanomo sutikimo" modelis. Latvijoje jis veikia jau nuo 1992 metų. Lenkijoje taip pat veikia ši sistema, tačiau čia neužtenka bent vieno iš artimųjų prieštaravimo mirusiojo valiai būti donoru po mirties. Tam reikia bent dviejų artimųjų nesutikimo raštu.
Austrijoje veikiantis modelis vadinamas kietuoju. Tai viena lyderiaujančių valstybių organų transplantacijoje, kurioje artimieji neturi galimybės po mirties pakeisti asmens sprendimo būti donoru.
Izraelyje veikia modelis, vadinamas „don't give, dont get", kur atsižvelgiama ne tik į medicininę pirmenybę gauti transplantaciją. Jei dviem asmenims buvo nustatytas vienodas medicininis pirmumas organo transplantacijai, gaus tas, kuris pats arba jo šeimos nariai buvo užsiregistravę tapti donorais.
Parlamentaro teigimu, apibendrinant kitų šalių patirtį, pastebima, kad pritaikius „numanomo sutikimo" modelį, realių donorų skaičius išauga. Toks modelis palengvina mirusiojo artimųjų apsisprendimą ir padidina tikimybę, kad daugiau žmonių taps organų donorais ir bus išgelbėta dar daugiau gyvybių.
„Tuo tarpu Lietuvoje organų donorystė vis dar apipinta nepagrįstomis baimėmis ir mitais, kurie stabdo žmones nuo kilnaus veiksmo - išgelbėti kito žmogaus gyvybę", - teigia konservatorius.
Vienas dažniausiai pasitaikančių - kad į konkretaus donoro gyvybę gali būti pasikėsinta. M. Majauskas teigia, kad tai yra visiškai nepagrįsta baimė, nes nustatyti, ar žmogaus organai yra tinkami transplantacijai, galima tik po žmogaus mirties. Tik tuomet galima ištirti, ar organai bus tinkami donorystei.
„Antras mitas, kartais sutinkamas ir fantastikos trilerių siužetuose - sumokėjus daktarui, šis gali slapta atlikti organų transplantaciją. Transplantacijos procese dalyvauja apie 100 skirtingų geriausių savo srities specialistų su ypač sudėtinga medicinine įranga, todėl nuslėpti tokį veiksmą, tuo labiau Lietuvoje, tiesiog neįmanoma", - neabejoja parlamentaras.
Trečias mitas, kurį būtina paneigti, - organai donorystei gali būti paimti iš žmogaus, kuris dar gali atsigauti. Tai yra netiesa - organai transplantacijai gali būti paimti tik iš tokio donoro, kuriam yra nustatyta smegenų mirtis. Smegenų mirties nustatymo kriterijai yra labai griežti, o nustatytą mirtį privalo patvirtinti speciali diagnostika ir mažiausiai trijų gydytojų konsiliumas.
„Esu įsitikinęs, kad tik drąsiai kalbėdami apie organų donorystę, pasiremdami moksliniais tyrimais ir geriausia Vakarų šalių praktika, galėsime išsklaidyti nepagrįstas baimes ir atsisakyti pasenusios tvarkos. Tai būtų nedidelis, bet svarbus civilizacinis žingsnis, kuris didintų visuomenės sąmoningumą ir išgelbėtų šimtus gyvybių", - tvirtina M. Majauskas.
Balandį Vašingtone - Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikimas
Prezidentė Dalia Grybauskaitė balandžio 3 d. Vašingtone dalyvaus Baltijos valstybių ir Jungtinių Amerikos Valstijų viršūnių susitikime.
Aukščiausio lygio susitikimas Vašingtone demonstruoja ypač artimus Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų ryšius bei egzistuojantį glaudų Lietuvos bendradarbiavimą su JAV. Pasak Prezidentės, toks susitikimas Lietuvos šimtmečio metais leis įtvirtinti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis ir nubrėžti tolesnes bendradarbiavimo gaires ateinantiems metams.
Lietuvos vadovė kartu su Latvijos Prezidentu Raimondu Vėjuoniu, Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid ir JAV Prezidentu Donaldu Trumpu aptars aktualius regiono ir transatlantinius klausimus. Susitikime daug dėmesio bus skiriama gynybos, energetinio saugumo ir verslo ryšių stiprinimui.
Valstybių vadovai kalbės ir apie pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui, kuriame bus siekiama tolesnių sprendimų reformuoti Aljanso gynybą ir stiprinti rytinį jo flangą.
Jungtinės Amerikos Valstijos - Lietuvos strateginė karinio ir energetinio saugumo partnerė. Šios valstybės kariai dvišaliu pagrindu regione padeda užtikrinti Baltijos šalių ir Lenkijos saugumą. JAV trečdaliu didina finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai (European Detterence Initiative), pagal kurią finansinės lėšos bus skiriamos ir Lietuvos gynybos stiprinimui.
Lietuva per Klaipėdos terminalą viena pirmųjų pradėjo importuoti JAV suskystintas dujas. Šiuo metu dujas iš JAV perka aštuonios Europos valstybės. Tai padeda diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius ir mažinti Europos priklausomybę nuo „Gazprom" dujų.
Lietuvos Prezidentė su JAV Prezidentu Donaldu Trumpu susitiko 2017 m. Briuselyje ir Varšuvoje. Pernai taip pat įvyko Baltijos šalių Prezidentų susitikimai su JAV viceprezidentu Mike'u Pencu Miunchene ir Taline.
Lietuva didina savo karinį dalyvavimą Afganistane
Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į NATO ir sąjungininkų prašymus, nusprendė padidinti savo karinį indėlį į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane „Tvirta parama“ (angl. „Resolute Support“).
Planuojama, jog į dislokacijos vietą Kandahare Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų kariai išvyks balandį. Jie, veikdami kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų kariais, vykdys mokymo ir paramos vietinės saugumo pajėgoms užduotis. Bendras Afganistane dislokuotų karių skaičius atitiks Lietuvos Respublikos Seimo nustatytą leistiną ribą ir nebus didesnis nei 50 karių.
„Tai – Lietuvos indėlis į tarptautinio saugumo stiprinimą. Lietuva sulaukia didelės sąjungininkų paramos, todėl pagal galimybes turi įnešti ir savo indėlį kovoje su globaliomis problemomis, užkertant kelią terorizmo plėtrai“, - sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Šiuo metu NATO operacijoje „Tvirta parama“ tarnauja 21 Lietuvos karys. Lietuva 2018-2020 m. Afganistano nacionalinio saugumo pajėgoms išlaikyti ir vystyti kasmet taip pat skirs po pusę milijono JAV dolerių (beveik 415 tūkst. eurų). Į specialų patikos fondą, kuriam daugiausiai pinigų skiria amerikiečiai, Lietuva įmokas skiria nuo 2015 metų.
Lietuva taip pat tęsia dalyvavimą JAV vadovaujamos koalicijos pajėgų, kovojančių su ISIS/Daesh, operacijoje Irake, tačiau kol kas papildomų pajėgumų į šią operaciją nesiųs. Toks sprendimas priimtas po konsultacijų su koalicijos partnerėmis ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovais.
Šiuo metu be tarptautinių operacijų Afganistane ir Irake, Lietuvos kariai dalyvauja operacijose Kosove, Ukrainoje, Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne – iš viso apie 120 Lietuvos karių.
Lietuvos ambasadorius R. Šlepavičius įteikė skiriamuosius raštus Maltos Prezidentei
Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Ričardas Šlepavičius ketvirtadienį įteikė skiriamuosius raštus Maltos Respublikos Prezidentei Marie Louisei Coleiro Precai.
„Lietuvos ir Maltos valstybes sieja bendri tikslai ir bendros vertybės. Kartu sėkmingai dirbame daugelyje tarptautinių organizacijų, esame atsakingi ir solidarūs tarptautinės bendruomenės nariai. Puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys - aktyvi Lietuvos ir Maltos vadovių veikla Pasaulio moterų lyderių taryboje", - ceremonijos metu teigė Lietuvos ambasadorius.
Ambasadorius taip pat akcentavo bendradarbiavimo prekybos, investicijų, turizmo ir kultūros srityse svarbą. Siekdamos plėsti aukštą pridėtinę vertę kuriančias ekonomikos šakas, abi šalys efektyviai pritaiko pažangias technologijas. „Tikiu, kad abiejų šalių dalinimasis patirtimi inovacijų srityje bus naudingas tolesniam valstybių vystymuisi", - pabrėžė R. Šlepavičius.
Maltos Respublika yra salų valstybė Viduržemio jūroje. Italijoje reziduojantis ambasadorius R. Šlepavičius taip pat yra akredituotas San Marinui ir eina Lietuvos nuolatinio atstovo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijoje pareigas, primenama Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.
Minėsime Estijos Nepriklausomybės paskelbimo 100-ąsias metines
Vasario 24 d. Estija minės Nepriklausomybės šimtmetį. Ta proga Vilniuje, Lukiškių aikštėje, 12 val. vyks vėliavų pakėlimo ceremonija. Lietuvos ir Estijos vėliavas iškilmingai pakels Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, skambės abiejų valstybių himnai.
Nepriklausomybės diena vasario 24-ąją – svarbiausia Estijos valstybinė šventė, kai minimas šalies Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimas. Pagal tradiciją, tekant saulei Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento šią dieną iškilmingai pakeliama Estijos valstybės vėliava.
Specialistai: šiemet gripas pareikalavo daugiau aukų nei pernai
Šis gripo sezonas šalyje jau pareikalavo dvigubai daugiau mirčių nei pernai viso gripo sezono metu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2016-2017 metais gripo sezono metu nuo gripo mirė 3 asmenys, įpusėjus šių metų gripo sezonui nuo jo mirė jau 7 asmenys.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Brigita Rašimaitė atkreipia dėmesį, kad visi asmenys nebuvo pasiskiepiję nuo gripo.
Šiemet į ligoninę dėl gripo jau paguldyta 11 nėščiųjų, kai pernai tiek pat nėščiųjų į ligoninę buvo paguldyta per visą gripo sezoną, todėl specialistai atkreipia dėmesį, kad skiepai nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų yra viena efektyviausių profilaktikos priemonių.
„Svarbu pabrėžti, kad nemokamai nuo gripo gali būti skiepijami asmenys, priklausantys rizikos grupėms: nėščiosios, 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, socialinės globos ir slaugos įstaigose gyvenantys asmenys, taip pat lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis bei lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sergantys asmenys", - sako B. Rašimaitė.
G. Landsbergis apie VRK veiklą: tai slenkantis valstybės užvaldymas
"Slenkančiu valstybės užvaldymu" pavadino konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, komentuodamas diskusijas, kilusias paaiškėjus, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė neteikė komisijai svarstyti klausimų, susijusių su paslėpta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) partijos politine reklama.
Anot politiko, VRK pirmininkės veikla sutrikdė balansą, kai rinkimai yra sąžiningi ir teisingi visoms partijoms vienodai. Todėl, akcentavo G. Landsbergis, bet koks kitas L. Matjošaitytės sprendimas bus vertinamas įtariai.
Konservatorius, kalbėdamas "Žinių radijuje", aiškino, kad jo neįtikina, jog VRK pirmininkė, gavusi keletą skundų dėl paslėptos reklamos "Naisių vasaroje", atsitiktinai pasidėjo juos į stalčių. Tai yra melas ir išsisukinėjimas, kalbėjo G. Landsbergis, primindamas, kad tyrimas buvo paslėptas prieš pat ją patvirtinant VRK pirmininke.
"Mes turime atsiminti, kad būtent Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pristatė L. Matjošaitytės pavardę ir teikė ją Seimui balsuoti. Aš neatmesčiau galimybės, kad jų susitikimų metu galėjo būti nagrinėjamas ir "Agrokoncerno", ir "Naisių vasaros", ir visų rinkimų neteisėto finansavimo atvejis", - kalbėjo G. Landsbergis, pridurdamas, kad šių susitikimų metu galėjo būti susitarta padėti pradėtus tyrimus į stalčių.
G. Landsbergis, vertindamas susiklosčiusią situaciją ir aplinkybes, neatmeta galimybės, kad tai buvo tiesiog prekyba poveikiu. Anot jo, panašu, kad VRK pirmininkė, turėdama užtikrinti teisingą atstovavimą visiems subjektams, pasirenka atstovauti arba būti palankesnė vienam, pasak G. Landsbergio, galingiausiam šiandien esančiam politiniam subjektui - "valstiečių" partijai.
Visą šią situaciją G. Landsbergis įvardijo kaip "valstiečių" siekį užvaldyti valstybės institucijas. "Aš manau, kad vis dėlto tai yra slenkantis valstybės užvaldymas. Būtent oligarchinių verslo struktūrų, kurių interesai persimetę yra į valstybę", - kalbėjo G. Landsbergis.
Politikas samprotavo, kad "valstiečiai" siekia susikurti palankesnę situaciją ateinančiuose Seimo rinkimuose. G. Landsbergio nuomone, VRK pirmininkė turėtų trauktis iš užimamo posto. Ji yra praradusi pasitikėjimą, todėl bet koks L. Matjošaitytės žingsnis bus vertinamas labai įtariai.
"Aš tikrai žiūrėsiu įtariai į Lauros Matjošaitytės parašą po būsimais tyrimais", - kalbėjo konservatorius. Politikas samprotavo, kad jei ateityje VRK bus pasakyta, kad, pavyzdžiui, gandrų atvaizdai "Naisių vasaroje" ir ant "valstiečių" partijos simbolikos yra netapatūs, pasitikėjimo L. Matjošaitytės sprendimu tikrai nebus. "Tai tik sustiprins prielaidą, kad ji dirba "valstiečių" sąjungai",- apibendrino politikas.
Ketvirtadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama kilusias diskusijas dėl VRK, ragino išsklaidyti visas kylančias abejones ir užtikrinti skaidrumą. Opozicijoje esančios frakcijos, taip pat abejodamos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės veiklos skaidrumu, kreipėsi į Seimo Pirmininką V. Pranckietį, ragindamos L. Matjošaitytę trauktis iš pareigų.
Trečiadienį G. Landsbergis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimos L. Matjošaitytės nusikalstamos veikos. Politikas prašė atlikti tyrimą bei nustatyti, ar L. Matjošaitytė, siekdama naudos sau - tapti VRK pirmininke - mainais į nominaciją ir didžiausios valdančiosios LVŽS frakcijos palaikymą jos kandidatūrai galimai neįsipareigojo nuslėpti R. Karbauskiui ir LVŽS nepalankų tyrimą bei VRK išvadą.
Prezidentė sieks, kad nebūtų mažinamas Europos komisarų skaičius
Lietuvos suinteresuota, kad Europos Sąjungoje nebūtų mažinamas Europos komisarų skaičius, sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Mes palaikome, kad visos šalys, nepriklausomai nuo dydžio, išlaikytų komisarų kiekį", - pabrėžė šalies vadovė interviu LRT radijui.
Prezidentė taip pat akcentavo, kad Lietuva pritars pozicijai, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, dalis jos turimų vietų Europos Parlamente būtų palikta rezerve, ateityje į Bendriją įstosiančioms šalims, o kitos - paskirstytos dabartinėms ES narėms. Anksčiau Prezidentūra deklaravo, kad tai leistų pasiekti proporcingą atstovavimą visiems ES piliečiams ir užtikrintų, kad Lietuvos turimas Europos Parlamento vietų skaičius nesumažėtų.
Artėjant „Brexit" ir rinkimams į Europos Parlamentą 2019 m., ES vadovai penktadienį aptars pasiūlymus dėl ES institucijų reformų. Jungtinei Karalystei (JK) traukiantis iš ES, siūloma mažinti Europos Parlamento narių skaičių.
Penktadienį vyksiančiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame dalyvaus ir Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė, šalių vadovai aptars politinius naujo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto prioritetus ir pasiūlymus dėl ES institucijų reformų. Prezidentė Briuselyje taip pat dalyvaus tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje dėl paramos Afrikos Sahelio regionui.
Vokietijos biudžetas perteklius pernai siekė 36,6 mlrd. eurų
Vokietijos ekonomika paskelbė apie praėjusių metų 36,6 mlrd. eurų biudžeto perteklių, penktadienį praneša Vokietijos federalinės statistikos agentūra "Destatis". Preliminariais duomenimis, šalies biudžeto perteklius sudarė 387,4 mlrd. eurų.
Lapkritį "Destatis" skelbė, kad didžiausia Europos ekonomika 2017 metais augo tvirtais 2,2 proc. tempais, ir tai buvo jos sparčiausia plėtra per šešerius metus.
Didžiausias Australijos bankas atmeta naujus kaltinimus pinigų plovimu
Australijos didžiausias pagal rinkos vertę šalies bankas "Commonwealth Bank of Australia" (CBA) penktadienį atmetė virtinę naujų šalies Finansinės žvalgybos agentūros pateiktų kaltinimų dėl kovos su pinigų plovimu įstatymų pažeidimo.
Australijos bankas pataruoju metu yra sulaukęs iš reguliuotojų ne vienos pretenzijos. Pernai rugpjūtį Australijos ataskaitų ir analizės centras (AUSTRAC) apkaltino instituciją neteisėtais pinigų pervedimais į užsienį. Bankas buvo apkaltintas 53 700 kovos su pinigų plovimu įstatymo pažeidimų. Buvo įtariama, kad nusikaltėliai galėjo naudotis kreditinės organizacijos indėlių bankomatų IDM paslaugomis, iš viso abejotinų operacijų nustatyta už 61 mln. JAV dolerių. Gruodį AUSTRAC pateikė bankui dar 100 pretenzijų, susijusių su banko nesugebėjimu atskleisti įtartinas operacijas laiku arba apskritai jų neatskleisti. Maksimali bauda už kiekvieną pažeidimą siekia 21 mln. Australijos dolerių (16 mln. JAV dolerių).
Reaguodamas į papildomas pateiktas pretenzijas, bankas penktadienį iš dalies pripažino 11 įtarimų ir kategoriškai atmetė kitus 89.
Finansų milžinei gali grėsti didžiulė bauda, byla bus svarstoma teisme kovą.
Vasarį pranešdamas apie 4,87 mlrd. Australijos dolerių pusmečio pelną, CBA informavo atidėjęs 375 mln. Australijos dolerių sumokėti galimoms baudoms, susijusioms su pinigų plovimo skandalu.
JAV pradėtas įtariamosios N. Venckienės ekstradicijos procesas
Generalinė prokuratūra informuoja, kad pagal Lietuvos prokuratūros pateiktą prašymą Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtas įtariamosios Neringos Venckienės ekstradicijos į Lietuvos Respubliką teisminis procesas.
N.Venckienei šiuo metu taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. Ekstradicijos procesas vyksta užsienio valstybėje, dėl tos Generalinė prokuratūra nėra įgaliota komentuoti užsienio valstybėje vykstančio teisinio proceso turinio.
N. Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013-ųjų pavasarį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę.
2014 metų spalį Kauno apylinkės teismas patenkino Kauno apylinkės prokuratūros prašymą suimti N. Venckienę.
ES skirs finansavimą su islamistais kovojančioms Sahelio šalių pajėgoms
Europos lyderiai penktadienį Briuselyje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje suteiks finansinį impulsą Sahelio regione su islamistais kovojančioms jungtinėms Afrikos šalių pajėgoms.
Europos Sąjunga (ES) paskelbs skirianti 50 mln. eurų finansavimą G5 Sahelio pajėgoms, kurias suformavo Burkina Fasas, Čadas, Malis, Mauritanija ir Nigeris. Tai papildys 280 mln. eurų kraitį, kurį joms jau skyrė tarptautiniai donorai.
Aukšto lygio susitikimas, kuriame, be kitų vadovų, dalyvaus ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel, įvyks netrukus po to, kai Malyje per minos sprogimą žuvo du Prancūzijos kovos su terorizmu Vakarų Afrikoje pajėgų kariai.
Tai buvo naujausias išpuolis atakų virtinėje, pabrėžiantis, su kokiais iššūkiais susiduria penkios minėtos Afrikos šalys, kurios, be kita ko, yra ir vienos skurdžiausių pasaulyje.
G5 reikia papildomų lėšų, kad galėtų pasiekti tikslą turėti 5 tūkst. gerai apmokytų ir ginkluotų karių, galinčių patruliuoti karštuosiuose taškuose bei atkurti valstybės valdžią vietovėse, kur nebegalioja įstatymai.
Be kovos su terorizmu, šios pajėgos taip pat ardo Sacharos pakraščiuose veikiančius kontrabandos ir nelegalios imigracijos tinklus.
Nyderlandų parlamentarai pripažino armėnų genocidą
Nyderlandų parlamentarai ketvirtadienį didžiąja balsų dauguma pritarė rezoliucijai, kuria armėnų žudynės Pirmojo pasaulinio karo metu pripažįstamos genocidu. Šis žingsnis, tikėtina, dar labiau pablogins ir taip jau įtemptus Nyderlandų ir Turkijos santykius.
Nyderlandų žemesnieji parlamento rūmai 142 balsais prieš 3 pritarė rezoliucijai, teigiančiai, kad armėnų žudynės 1915-1917 metais, kurias vykdė Osmanų imperijos pajėgos, yra genocidas.
Parlamentas taip pat sutiko siųsti Nyderlandų vyriausybės atstovą į žudynių minėjimo ceremoniją Jerevane balandžio 24 dieną.
Turkija įnirtingai atmeta bet kokį pareiškimą, kad 1,5 mln. armėnų žudynės, kurias vykdė Osmanų imperija, yra genocidas. Nors Turkija pripažįsta, kad per konfliktą 1915-1917 metais nužudyta daug armėnų, ji įnirtingai prieštarauja žodžiui "genocidas" ir, tikėtina, pasipiktins Nyderlandų parlamentarų sprendimu.
Dėl skandalo atsistatydina Australijos vicepremjeras B. Joyce`as
Australijos vicepremjeras Barnaby`is Joyce`as pareiškė atsistatydinąs iš savo posto. Kaip pranešė penktadienį laikraštis "The Guardian", jis taip pat traukiasi iš Nacionalinės partijos vadovo pareigų.
Žengti šį žingsnį B. Joyce`ą privertė skandalas, kilęs dėl jo nesantuokinių seksualinių santykių su savo patarėja žiniasklaidos klausimais Vikki Campion.
Gautomis žiniomis, oficialiai jis atsistatydins vasario 26 d. Australijos ministras pirmininkas Malcolmas Turnbullas padėkojo B. Joyce`ui už darbą vicepremjero poste.
Anksčiau buvo sužinota, kad V. Campion laukiasi B. Joyce`o kūdikio. Politikas 24 metus buvo vedęs ir jau turi keturis vaikus. Be to, moteris dirbo vicepremjero patarėja, jiems jau užmezgus romaną.
Australijoje ši istorija sulaukė plataus atgarsio.
Anksčiau Australijos premjeras M. Turnbullas žurnalistams pareiškė, kad B. Joyce`as tokiu savo elgesiu įskaudino tiek savo žmoną ir vaikus, tiek pačią V. Campion. Ministras pirmininkas pažadėjo pakeisti elgesio taisykles vyriausybės nariams. Jose bus uždrausta turėti intymių santykių su aparato darbuotojais. "Ministrai, nepriklausomai nuo to, ar jie vedę, ar vieniši, negali turėti seksualinių santykių su personalo nariais", - reporteriams sakė M. Turnbullas.
Europos Komisija yra už stojimo derybas su Albanija ir Makedonija
Europos Komisija rekomenduos pradėti stojimo derybas su dar dviem Balkanų šalimis.
ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas Vokietijos laikraščiui "Welt" sakė: "Europos Komisija šalims narėms neužilgo - greičiausiai iki vasaros - rekomenduos pradėti stojimo derybas su Albanija ir buvusia Jugoslavijos respublika Makedonija". Abi šalys esą įvykdė svarbias reformas ir todėl pribrendo tokiam žingsniui. Albanija, pavyzdžiui, pasak komisaro, "padarė labai daug kovodama su organizuotu nusikalstamumu".
J. Hahnas praėjusią savaitę sakė, kad Vakarų Balkanų šalys prieš tapdamos ES narėms turi dar daug ką nuveikti. Komisija vasario pradžioje regionui atvėrė duris iki 2025 metų prisijungti prie Bendrijos. Su Serbija ir Juodkalnija jau deramasi. Vilties dėl narystės gali turėti ir Makedonija, Albanija, Kosovas ir Bosnija ir Hercegovina. Vengrija, Austrija, Lenkija ir Italija agituoja už greitą šalių priėmimą.
Saudo Arabija per artimiausią dešimtmetį investuos 64 mlrd. dolerių į pramogų sektorių
Saudo Arabija per ateinantį dešimtmetį investuos 64 mlrd. dolerių į savo pramogų sektorių, ketvirtadienį pranešė pareigūnas, remdamasis karalystės vykdoma socialinių bei ekonominių reformų programa.
Pasak Generalinės pramogų institucijos vadovo Ahmado bin Aqeelo al-Khalibo, lėšos bus skiriamos tiek iš valstybės, tiek iš privataus sektoriaus.
Kaip šią savaitę jau skelbė institucija, 2018 metais planuojama per 5000 renginių.
"Mes jau ruošiame infrastruktūrą", - sakė A. al-Khalibas, pridurdamas, kad jau padėti pamatai statomiems operos rūmams.
"Dievui leidus, jūs pamatysite tikrų permainų iki 2020 metų", - sakė jis.
Pastaraisiais mėnesiais Saudo Arabija rengia daug renginių - nuo koncertų iki populiarios kultūros festivalių. Naujų laisvalaikio praleidimo galimybių konservatyviojoje karalystėje įgyvendinimas yra dalis reformų programos "Vizija 2030", kurią remia Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas.
TATENA: Iranas ir toliau laikosi branduolinio susitarimo
Iranas, pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), vykdo savo įsipareigojimus iš 2015 metais pasirašytos branduolinės sutarties. Tai sakoma ketvirtadienį Vienoje paskelbtoje TATENA ketvirčio ataskaitoje. Joje organizacija, be kita ko, paliudija, kad Teheranas nesodrino urano labiau nei leistina. Be to, Iranas esą nesukaupė nelegalių silpnai sodrinto urano ar sunkiojo vandens atsargų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalį paskelbė apie griežtesnius veiksmus su Iranu ir naujas baudžiamąsias priemones Teheranui. Be to, jis nesutiko patvirtinti, kad šalis laikosi branduolinio susitarimo įsipareigojimų. D. Trumpas nori, kad dėl sutarties būtų deramasi iš naujo ir yra pagrasinęs, kad JAV gegužę pasitrauks iš 2015-aisiais pasiekto branduolinio susitarimo, jei iki tada jis nebus pakeistas.
Viceprezidentas Mike'as Pence'as sausį patvirtino, kad sutarties tekstas, jo akimis, yra "katastrofa". Jei susitarimas nebus pakeistas, JAV esą "nedelsdamos" iš jo pasitrauks ir atnaujins sutarties pagrindu atšauktas sankcijas. Teheranas savo ruožtu grasina pasitraukti iš sutarties, jei JAV įves naujas sankcijas. Europos Sąjunga (ES) remia susitarimą.
Iranas branduolinį susitarimą sudarė su penkiomis veto teisę JT Saugumo Taryboje turinčiomis šalimis bei Vokietija. Sutartimi Teheranas įsipareigojo smarkiai sumažinti savo urano sodrinimą ir leisti griežtesnes tarptautines kontroles. Mainais palaipsniui atšaukiamos dėl Irano branduolinės programos šaliai paskelbtos baudžiamosios priemonės. Taip Iranas, be kita ko, vėl gavo prieigą prie tarptautinių finansų rinkų. Be to, jis gali į Europą eksportuoti naftą.
ESTT: Lenkija pažeidė ES oro kokybės reikalavimus
Lenkija tinkamai neįgyvendino Europos Sąjungos (ES) įstatymo, reglamentuojančio oro taršos lygį šalyse, ketvirtadienį paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).
Pagal 2008 metų Bendrijos įstatymą valstybės narės turi riboti oro taršą, siekdamos apsaugoti savo gyventojų sveikatą. Remiantis naujausiais duomenimis, dėl prastos oro kokybės kasmet pirma laiko miršta daugiau kaip 400 tūkst. Europos gyventojų. Oro tarša sukelia tokias ligas kaip astma, širdies ir kraujagyslių ligos bei plaučių vėžys.
2015-ųjų gruodį Europos Komisija (EK) dėl Lenkijos kreipėsi į ESTT, nes kasdieninis kenksmingų oro teršalų kiekis 2007-2015 metų laikotarpiu 35-iose iš 46-ių šalies oro kokybės vertinimo zonų nuolat viršydavo normas. Devyniose iš šių zonų taip pat buvo viršytos metinės taršos normos.
"Todėl daroma išvada, kad toks (normų) viršijimas privalo būti laikomas nuolatiniu", - teigė ESTT teisėjai.
Teismas taip pat pažymėjo, kad net ir įgyvendinus šalies planus riboti oro taršą, oro kokybė Lenkijoje ES standartus pasiektų tik tarp 2020 ir 2024 metų.
Lenkijos argumentas, kad įgyvendinti minėtojo ES įstatymo šaliai esą neleido jos ekonominė ir finansinė padėtis, "savaime negali pateisinti tokių ilgų terminų mažinant normų viršijimus".
Lenkija - jau antra šalis, pripažinta pažeidusi ES oro kokybės reikalavimus. 2017-ųjų balandį teismas kalta panašioje byloje pripažino Bulgariją.
Be to, pastarosiomis savaitėmis Bendrija ėmėsi veiksmų prieš Didžiąją Britaniją, Čekiją, Vokietiją, Ispaniją Prancūziją, Italiją, Vengriją, Rumuniją ir Slovakiją, grasindama paduoti jas į teismą, jei jos nepateiks siūlymų, kaip pagerinti savo oro kokybę.
JK ekonomikos augimas 2017 m. ketvirtą ketvirtį - kiek mažesnis nei skelbta anksčiau
Jungtinės Karalystės (JK) ekonomikos augimas ketvirtą praėjusių metų ketvirtį buvo lėtesnis nei skelbta anksčiau, skelbia BBC, remdamasi oficialiais duomenimis.
Ketvirtąjį 2017 metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 0,4 proc. tempais, lėčiau nei rodė pirminiai duomenys (0,5 proc.).
Duomenys peržiūrėti, atsižvelgus į lėtesnį augimą gamybos pramonėje, skelbia Nacionalinės statistikos tarnyba (NST).
Per visus 2017 metus ūkio plėtra siekė 1,7 procento - taip pat kiek mažesnė nei skelbta sausį (1,8 proc.) ir silpniausia nuo 2012 metų.
Anot NSB, privatus vartojimas pernai augo 1,8 proc., taip pat lėčiausiais metiniais tempais nuo 2012 metų. Tarnybos teigimu, sulėtėjimą iš dalies lėmė aukštesnės kainos parduotuvėse.
Sausį Anglijos centrinis bankas padidino Jungtinės Karalystės ekonomikos 2018 metų prieaugio prognozę, lyginant su lapkričio prognozėmis, nuo 1,6 iki 1,8 procento.
Tada Anglijos centrinis bankas nurodė, kad palūkanų normų didinimo tempas Jungtinėje Karalystėje galėtų paspartėti, jeigu ekonominės pozicijos išliktų ties dabartiniu lygiu.
.jpg)
(1).png)
